Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis. To galima pasiekti įvertinant 3 svarbiausius dalykus:

• Tinkama pamato konstrukcija, kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu. Lengviausiai tai pasiekiama pasirinkus plokštuminių pamatų konstrukciją, o kur tai neįmanoma – naudojant tokias konstrukcijas, kurias lengviausia būtų galima apšiltinti iš visų pusių.
• Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga. Apšiltinant pamatus izoliacinė medžiaga turi sąlytį su gruntu, todėl yra nuolatos veikiama drėgmės ir apkrovų. Todėl parenkant apšiltinimo medžiagas svarbiausios jų savybės turėtų būti atsparumas drėgmei ir šalčiui. Tinkamiausios tam yra ekstruzinio putplasčio (XPS) plokštės, kurios itin atsparios drėgmei, šalčiui (sušalimo/atšilimo ciklams) ir yra tvirtos, todėl patikimai tarnauja 50 ir daugiau metų.
• Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis. Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama. Pamato ir grindų ant grunto konstrukcijas labai sudėtinga renovuoti (reikia atkasti gruntą, suardyti grindis ir pan.), todėl rekomenduojama iš karto pasirinkti storesnį medžiagos sluoksnį, kad ir po keliolikos metų namas atitiktų jam keliamus reikalavimus.

Geriausias pasirinkimas A+ klasės namui yra plokštuminiai pamatai, o kai tokių įrengti neįmanoma – iš trijų pusių apšiltinti poliniai pamatai su minimaliais šilumos tilteliais.

Plokštuminiai pamatai

Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos. Tokiu būdu betoninės namo konstrukcijos neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, nesusidaro šilumos tilteliai, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų.

Bendrovė FINNFOAM yra sukūrusi išbaigtą sistemą plokštuminių pamatų įrengimui. Ją sudaro LB300 ir LS300 plokštės, kurios įsitvirtina vieną į kitą, taip suformuodamos L formos šoninį profilį, ir F–300 plokštės grindims. Plokščių storis parenkamas pagal konstrukcinius skaičiavimus, bet paprastai šoninis profilis būna 15–20 cm storio, o grindų izoliacija – ne mažesnė kaip 30–40 cm. Perimetre suformavus L kraštinę ir vidų išklojus FINNFOAM plokštėmis, sumontuojamas armatūros karkasas, išvedžiojami grindinio šildymo vamzdeliai, komunikacijos ir išliejamas betono grindų sluoksnis. Gaunama pamatinė plokštė, ant kurios toliau statomos sienos ir kitos konstrukcijos.

„A, A+ ir A++ energinės klasės namai turėtų būti statomi su plokštuminių pamatų sistema, nes ji smarkiai sumažina pastato šilumos nuostolius.Taip pastato perimetru nesusidaro šalčio tiltai, mažėja bendri pastato šilumos nuostoliai. Dedant šiuos pamatus laikančiąjame betono sluoksnyje reikia įrengti ir grindinę šildymo sistemą, nes dėl gerai izoliuoto betono turime didelės terminės masės grindis, kurios įšildytos žiemą ilgai išlaiko šilumą, o vasarą atvėsusi plokštė puikiai vėsina patalpas", – primena sertifikuotas pasyvių namų ekspertas Mindaugas Dagys (nuotraukoje).

Specialistas pastebi, kad lyginant su kitais pamatais, plokštuminių pamatų sistema irengiama per 3–4 kartus trumpesnį laiką. Bet reikia nepamiršti, kad įrengiant plokštuminius pamatus iš karto atliekami 4–5 darbų etapai: įrengiami pamatai, rostverkai, grindys, jos apšiltinamos, diegiama šildymo sistema, 2 m aplink pastatą paruošiamas gruntas būsimai trinkelių dangai. Todėl svarstant dėl plokštuminių pamatų pasirinkimo reikia įsivertinti šiuos visus darbus laiko ir pinigine prasme.

FINNFOAM plokštuminių pamatų mazgas:

1. FINNFOAM LS300 plokštės, skirtos šoniniam tvirtinimui.
2. FINNFOAM LB300 plokštės, klojamos visu pastato perimetru.
3. Drenažo sistema.
4. FINNFOAM F–300 plokštės grindims.
5. Horizontali pamatų apsauga nuo įšalo F–300/50.
6. Sutankinto žvyro arba skaldos sluoksnis.
7. Grindinio šildymo vamzdžiai.
8. Armuotas betonas.

Poliniai pamatai

Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti. Tai galima pasiekti rostverką iš trijų pusių apšiltinus pakankamu storiu ekstruzinio putplasčio (XPS).

FINNFOAM sukūrė liktinių klojinių sistemą U, kurios pagalba galima sutverti klojinį iš FINNFOAM plokščių – čia supilamas betonas, ir taip suformuojamas rostverkas. Tokiu būdu dvi darbo fazės – rostverko išliejimas ir apšiltinimas ­– pakeičiamos į vieną, todėl ne tik sumažėja darbo sąnaudos, bet ir nereikia nuomotis klojinių.

U sistemą sudaro apatinė plokštė UB300 (100 mm storio) ir šoninės plokštės: išorėje tvirtinama USO300 (150 mm storio) ir viduje tvirtinama USI300 (100 mm storio).

Norint dar labiau sumažinti šiluminį tiltelį galima patį polių izoliuoti iki neužšąlančio grunto (1,2 m).

Grindys ant grunto

Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu. Labai svarbu užtikrinti, kad abi sistemos būtų glaudžiai susijungusios ir neatsirastų šilumos tiltelis per vidinį pamato ir grindų kampą.

Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant. FINNFOAM XPS plokštės ne tik atlaiko visas susidariusias ilgalaikes apkrovas, bet ir užtikrina, kad grindų konstrukcija visada būtų sausa ir maksimaliai efektyvi.

UAB „Finnfoam" iliustracijos