Naujos redakcijos Miesto nuotekų valymo direktyva nustatys reikalavimus miesto nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, kad būtų apsaugota aplinka ir žmonių sveikata. Taip pat direktyva norima gerinti miesto nuotekų surinkimo ir valymo veiklos energinį efektyvumą ir užtikrinti miesto nuotekų sektoriaus skaidrumą.

Direktyvoje numatytas naujas reikalavimas, kad iki 2035 m. pabaigos aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 1 250 gyventojų, būtų įdiegta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, šiuo metu galioja tokia nuostata dėl aglomeracijų, kuriose gyvena daugiau kaip 2 000 gyventojų. Taip pat griežtinami reikalavimai azoto ir fosforo šalinimui iš nuotekų sistemos, atsiranda nauji reikalavimai mikroteršalų valymui, didėja gamintojų atsakomybė prisidedant prie mikroteršalų valymo išlaidų padengimo.

Lietuva iš esmės pritaria naujoms iniciatyvoms, tačiau aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus pažymėjo, kad reikalavimas įdiegti centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą daugiau kaip 1 250 gyventojų turinčiose aglomeracijose užkrautų didelę finansinę naštą Lietuvai.

„Atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį ir demografinę situaciją, įvertinant migracijos mažesnėse gyvenvietėse tendencijas, kartais tokių nuotekų surinkimo sistemų įrengimo poveikis taršos mažinimo ir prevencijos prasme nereikšmingas ir nėra pateisinamas ekonominiu požiūriu“, – sakė ministerijos pranešime cituojamas K. Šetkus.

Todėl Aplinkos tarybos posėdyje pristatyta Lietuvos pozicija akcentuoja, kad nuostatos būtų taikomos aglomeracijoms nuo 1 500 gyventojų, o įgyvendinimo laikotarpis būtų pratęstas iki 2045 m.

Kalbėdamas apie išplėstinės gamintojo atsakomybės principo taikymą finansiškai prisidedant prie mikroteršalų šalinimo, viceministras atkreipė dėmesį, kad dėl to gali didėti vaistų kainos, atsirasti gamybos ir tiekimo trikdžių, dėl to blogėtų vaistų prieinamumas. Jis siūlė šį principą įgyvendinti atskira ES lygmens priemone, kuri būtų suderinta su ES farmacijos teisės aktų nuostatomis. Priešingu atveju toks siūlymas valstybėms narėms neturėtų būti privalomas.

Atnaujinto Reglamento dėl sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 standartų pagrindinis tikslas yra prisidėti prie 2030 m. siekio bent 55 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslą, ekonomiškai efektyviai mažinant sunkiųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį, laikantis ES klimato tikslų.

Šiame Reglamente nustatant naujus griežtesnius išmetamo CO₂ kiekio mažinimo tikslus naujoms sunkiasvorėms transporto priemonėms 2030 m. (nuo 30 proc. iki 45 proc.), 2035 m. (65 proc. ) ir 2040 m. (90 proc.).

Iki 2030 m. visi nauji miesto autobusai turės būti elektriniai, tačiau susitarus Su Europos Komisija bus ribotai leidžiama naudoti ir biometaną naudojančius autobusus. Būtent ši nuostata labai svarbi Lietuvai, nes į tokį biometanu varoma viešąjį transportą investuota daug lėšų.

ES šalių ministrams susitarus dėl šių dviejų teisės aktų, prasidės derybos su Europos Parlamentu.