VPT nuomone, toks sutarties pakeitimas galimai būtų esminis, todėl negalimas.

VPT atkreipia dėmesį, kad VPĮ 88 str. 2 d. numato, jog „jeigu tai leidžiama dėl pirkimo sutarties pobūdžio, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėjais galimybę ir tokio atsiskaitymo tvarką, kurioje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyta teisė tiekėjui prieštarauti nepagrįstiems mokėjimams“. Tai reiškia, kad, rašoma VPT pranešime, kad VPĮ įtvirtina pareigą pirkimo dokumentuose nustatyti tiesioginio atsiskaitymo galimybę ir tvarką, jei tokie atsiskaitymai yra galimi pagal sutarties pobūdį. Manytina, kad tokios galimybės nėra tik tais atvejais, kai sutarties objektas yra nedalus ir sutarties įgyvendinime neįmanomas subtiekėjų dalyvavimas. Visais kitais atvejais perkančiosios organizacijos privalo iš anksto, pirkimo dokumentuose tai nusistatyti.

Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, perkančiosios organizacijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas privalo informuoti žinomus subtiekėjus apie tokią pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą tiesioginio atsiskaitymo galimybę. Jei kiti subtiekėjai paaiškėja vėliau – ši informacija jiems pateikiama per 3 darbo dienas nuo informacijos apie naujo subtiekėjo pasitelkimą iš tiekėjo gavimo dienos.

Tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatyta tiesioginio atsiskaitymo galimybe, turi būti sudaroma trišalė sutartis tarp perkančiosios organizacijos, pirkimo sutartį sudariusio tiekėjo ir jo subtiekėjo, kurioje aprašoma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

VPT primena, kad ir tiekėjai turėtų būti savalaikiai aktyvūs. Pastebėję, jog pirkimo dokumentuose nėra įtraukta tiesioginio atsiskaitymo galimybė ir tvarka, nors sutarties pobūdis tai leistų, tiekėjai turėtų reikalauti šias nuostatas įtraukti į pirkimo dokumentus ir sutarties projektą.