Vienas reglamentas vietoj trijų direktyvų

Vienas svarbiausių siūlomų pokyčių – dabartines viešųjų pirkimų taisykles pakeisti vienu tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos reglamentu. Vietoj trijų atskirų direktyvų būtų taikomas vienas bendras teisės aktas, todėl valstybėse narėse sumažėtų skirtingo taisyklių aiškinimo ir perteklinio reguliavimo.

ES siūloma viešųjų pirkimų procedūrų skaičių sumažinti nuo penkių iki trijų, daugiau dėmesio skiriant išankstinėms rinkos konsultacijoms. Tikimasi, kad tai leistų pirkimų vykdytojams geriau pasirengti pirkimams, o verslui – paprasčiau juose dalyvauti.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad viešieji pirkimai sudaro apie 15 proc. ES bendrojo vidaus produkto, todėl jų supaprastinimas galėtų turėti reikšmingą poveikį visai ekonomikai.

Skaičiuojama, kad vien supaprastinus viešųjų pirkimų reguliavimą verslas visoje ES kasmet galėtų sutaupyti apie 570 mln. eurų, o pirkimų vykdytojai – dar apie 80 mln. eurų. Lietuvoje tai būtų siejama ir su ekonomikos transformacijos plano „3i“ tikslu administracinę naštą sumažinti 35 proc.

Viešieji pirkimai persikels į bendrą skaitmeninę ekosistemą

Reformoje numatoma kurti patogesnę ES viešųjų pirkimų skaitmeninę ekosistemą. Ji turėtų sujungti nacionalines pirkimų platformas ir sudaryti sąlygas automatizuotai tikrinti tiekėjų tinkamumą, naudojant nacionalinių bei ES registrų duomenis.

Tikimasi, kad tai sumažintų tiek pirkimų vykdytojams, tiek tiekėjams tenkančią administracinę naštą. Mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti konkursuose taip pat turėtų būti paprasčiau.

Numatoma mažinti nepagrįstas kliūtis tiekėjų grupėms, skatinti pirkimų skaidymą į dalis ir greitinti atsiskaitymą už įvykdytas sutartis.

Kaina nebebus vienintelis svarbiausias kriterijus

Europos Komisija viešuosius pirkimus vertina ne tik kaip administracinę procedūrą, bet ir kaip ekonominės politikos priemonę. Reformos tikslas – pirkimus aktyviau panaudoti ES konkurencingumui, ekonominiam saugumui ir tiekimo grandinių atsparumui stiprinti.

Siūloma įtvirtinti „Europos pirmenybės“ principą ir aiškiau reglamentuoti trečiųjų šalių tiekėjų dalyvavimą ES viešuosiuose pirkimuose bei produktų kilmę.

Didesnė reikšmė būtų suteikiama aplinkosaugos, socialiniams ir inovacijų kriterijams. Kainos ir kokybės santykis taptų pagrindiniu pasiūlymų vertinimo principu, o kokybės kriterijams daugeliu atvejų būtų nustatoma minimali reikšmė.

Naujos taisyklės įsigaliotų ne iš karto

Europos Komisijos pasiūlymą dar turės apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Priėmus naują reglamentą, valstybėms narėms, pirkimų vykdytojams ir verslui būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis.

Naujasis reglamentas praktikoje būtų pradėtas taikyti praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo. Per šį laiką šalys turėtų pasirengti naujoms taisyklėms ir įdiegti reikalingus skaitmeninius sprendimus.

Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai 2027 m. teks svarbus vaidmuo derinant šį procesą ir siekiant, kad viešųjų pirkimų reforma būtų kuo greičiau pastūmėta į priekį.