Minėtos institucijos vykdo renovuotų šalies daugiabučių namų, kuriuose įrengti ar planuojami įrengti vėdinami fasadai, tyrimą. 

Tyrimo tikslas – vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų pateiktomis rekomendacijomis, įsitikinti, ar renovuotų ir šiuo metu renovuojamų daugiabučių apdailai nebuvo panaudotos/ numatomos panaudoti aliuminio kompozicinės plokštės „Reynobond PE“ ar identiškos statybinės medžiagos, tapusios pagrindine gaisro priežastimi daugiaaukščiame „Grenfell Tower“ pastate Londone. 

„Pirminiai tyrimo rezultatai rodo, jog tokio tipo statybinės medžiagos, kokios buvo panaudotos atnaujinant „Grenfell Tower“ pastatą Londone, renovuojant daugiabučius Lietuvoje nėra naudojamos. Iki š. m. rugsėjo mėn. pabaigos turėsime galutinius tyrimo rezultatus, kuriuos iš karto pristatysime visuomenei“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta.

Pasak V. Serbentos, dabartinė Lietuvos statybų priežiūros ir kontrolės sistema užtikrina, jog teisės aktuose numatyti reikalavimai statybinėms medžiagoms būtų įgyvendinami praktikoje.

Vis dėl to, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus viršininkas Vincas Sasnauskas, gaisro kilimą ir jo pasekmes pastatuose lemia ne vien tik jų fasadai.

„Daugiabučių namų administratoriai ar daugiabučių bendrijų pirmininkai ir patys gyventojai turėtų domėtis ir rūpintis šildymo įrenginių ir dūmtraukių būkle, užtikrinti, kad pastatuose būtų tvarkinga elektros instaliacija, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, evakuaciniame kelyje (koridoriuje, laiptinėje) nebūtų laikomi daiktai, užtikrinamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato galimybės, įgyvendinami kiti eksploatacinių priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimai“, – pabrėžia V. Sasnauskas.  

Taip pat skaitykite: Gaisrinės saugos negali būti per daug