Jeigu rinkoje trūksta kvalifikuotų specialistų, verslas negali vienareikšmiškai kaltinti nei mokslo įstaigų, nei valdžios. Pirmiausiai mums patiems, verslo atstovams, reikia aiškiai įsivardyti, jog turime aktyviai dalyvauti būsimųjų specialistų ugdymo procese, įsileisti į gamyklas mokinius, studentus. Tai liečia viešumą, atvirumą. Antras dalykas – specialybė turi būti patraukli jaunam žmogui. Pavyzdžiui, Viniaus Gedimino technikos universitetas turi vieną studentą–gelžbetonio gaminių technologą. Vieną. Kodėl? Juk yra universiteto katedra, puikūs specialistai, kurie galėtų ruošti šiuos specialistus. Tačiau nėra norinčių studijuoti. Ar mokslo įstaigos kaltos, ar valdžia bloga, kad jų nėra?

Turime aiškiai pasakyti, kad mūsų verslo šaka jaunam žmogui nėra patraukli. Į gamyklas reikia įsileisti ne tik studentus, bet ir moksleivius, kad jie matytų, jog užsiimame įdomia veikla. Tie, kurie yra įstoję į aukštąsias mokyklas, bet dar nėra pasirinkę specializacijos, taip pat galėtų atvykti, pažiūrėti, įsitikinti, kad galbūt neblogai būtų pas mus padirbėti, o ir atlyginimai nėra patys mažiausi. Tokie dalykai nuo verslo priklauso labiau, nei nuo mokslo įstaigos. Jos teorine prasme studentus paruošia gerai, tačiau toliau be praktikos šioje srityje nieko nepasieksi. O kur šios praktikos semtis? – Tik pačiose įmonėse. Tad pačios įmonės turi siekti, kad studentai praktikos ateitų į jas ir jose liktų dirbti, o ne išvažiuotų praktikos ieškoti Norvegijoje ir liktų ten.