Visgi, toks darbų perdavimas turi būti atliekamas laikantis tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 str. ir 6.694 str. įtvirtintų nuostatų, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų taisyklių. Tokią procedūrą atlikus tinkamai, rangovo galimybės atgauti iš užsakovo sutartą užmokestį neabejotinai padidėja. Toliau pateikiamos gairės, kurių būtina laikytis siekiant tinkamai pasinaudoti tokia rangovo teise.

• Užsakovo informavimas apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą. Atlikęs sutartus darbus rangovas privalo pranešti užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Geriausia minėtą pranešimą užsakovui pareikšti raštu. Minėtame pranešime tuo pačiu turi būti nurodyta konkreti perdavimo data.

Pagal CK 6.694 str. 1 d. užsakovas, kai tik gauna rangovo pranešimą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Visgi, primygtinai rekomenduojama įvertinti pasirašytos rangos sutarties nuostatas, kuriose neabejotinai turėtų būti aptartas terminas, per kurį užsakovas turi priimti darbų rezultatą. Tokio šalių suderinto termino būtina laikytis ir teikiant pranešimą dėl darbų pabaigos.

• Užsakovas ignoruoja rangovo pranešimą. Tuo atveju, jeigu Užsakovas visiškai ignoruoja rangovo pateiktą pranešimą ir tuo pačiu kvietimą atvykti priimti atliktus darbus, vienintelė galimybė rangovui juos perduoti yra vienašalio rangos darbų perdavimo akto pasirašymas.

Pasirašydamas tokį aktą rangovas privalo akte nurodyti žymą, kad užsakovas apskritai neatvyko nustatytu darbų perdavimo metu. Ypatingai svarbu laikytis pirmame punkte aptarto termino ir darbų perdavimą organizuoti būtent nepažeidžiant rangos sutartyje aptartų terminų. Jeigu iš ankstesnio užsakovo elgesio galima numanyti, kad jis neatvyks į nustatytą darbų perdavimo procedūrą, į vienašalį darbų perdavimą rangovui patartina pasikviesti antstolį, kuris faktinių aplinkybių konstatavimo protokole galėtų užfiksuoti tą faktą, kad užsakovas neatvyko nustatytu darbų perdavimo metu.

• Užsakovas atvyksta, tačiau atsisako pasirašyti darbų perdavimo aktą. CK numato baigtinį sąrašą atvejų, numatančių užsakovo teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.).

Jeigu užsakovo atsisakymas negali būti priskiriamas nė prie vienos iš prieš tai pateiktų išimčių, tačiau užsakovas vis tiek atsisako pasirašyti aktą, rangovas įgyja teisę aktą pasirašyti vienašališkai. Tokiu atveju akte turi būti nurodyta žyma, kad užsakovas atsisako jį pasirašyti. Vėliau teisme nagrinėjant ginčą būtent užsakovas privalo įrodyti, kad jis turėjo pagrindą nepasirašyti darbų perdavimo akto.

• Vienašalio darbų perdavimo akto teisinė reikšmė ir pasekmės. Remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Dėl to nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą.

Turėdamas vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo aktą rangovas įgyja teisę kreiptis į teismą bei reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus priteisimo.