Tuo pačiu metu bendras atlyginimų pasiskirstymas rodo augančią diferenciaciją tarp sektorių, amžiaus grupių ir įmonių dydžių.

MMA gavėjai: formaliai mažai, bet realiai daugiau

Nors visą darbo laiką dirbančių darbuotojų, gaunančių MMA, dalis atrodo nedidelė – vos 2 proc., absoliutūs skaičiai vis tiek reikšmingi: tokių darbuotojų yra 22,4 tūkst. Per metus ši dalis augo tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Svarbu tai, kad statistika apie visą darbo laiką dirbančius neatskleidžia viso vaizdo – įtraukus ne visą darbo laiką dirbančius, minimalių pajamų segmentas tampa gerokai didesnis. Tai leidžia kalbėti apie struktūrinę žemų pajamų problemą, kuri slepiasi už formaliai „nedidelių“ procentų.

Jauniausi ir vyriausi – didžiausioje rizikoje

Ryškiausia MMA koncentracija matoma kraštinėse amžiaus grupėse. Jaunesni nei 20 metų darbuotojai dažniau pradeda darbo rinkoje nuo minimalios algos, o jų dalis per metus dar padidėjo. Panaši situacija ir tarp vyresnių nei 60 metų darbuotojų – čia MMA gavėjų dalis taip pat viena didžiausių.

Tuo tarpu vidutinio amžiaus darbuotojai (30–49 m.) dažniau patenka į aukštesnių pajamų segmentą, ypač virš 3 000 eurų bruto. Tai rodo aiškų pajamų augimo ciklą per karjerą, tačiau taip pat išryškina rizikas darbo pradžioje ir pabaigoje.

Mažos įmonės – žemų atlyginimų epicentras

Įmonių dydis išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių atlyginimų lygį. Mažose įmonėse, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, net 9,3 proc. visą darbo laiką dirbančių žmonių gauna MMA – tai kelis kartus daugiau nei šalies vidurkis.

Tuo tarpu didelėse įmonėse (nuo 1 000 darbuotojų) ši dalis siekia vos 0,4 proc. Tai rodo, kad stambesnės organizacijos turi daugiau finansinių galimybių mokėti konkurencingesnius atlyginimus, o mažasis verslas susiduria su didesniu spaudimu kaštams.

Kiek iš tikrųjų uždirba lietuviai: medianos signalas

2025 m. spalį bruto darbo užmokesčio mediana siekė 2 014 eurų. Tai reiškia, kad pusė visą darbo laiką dirbančių darbuotojų uždirbo mažiau nei ši suma.

Detalesnis pasiskirstymas rodo, kad ketvirtadalis darbuotojų uždirba iki 1 500 eurų, o tik aukščiausias ketvirtis viršija 2 875 eurų ribą. Tai leidžia aiškiai matyti vidurinės klasės ribas ir atlyginimų „lubas“.

Didžiausi atlyginimai fiksuoti informacijos ir ryšių sektoriuje, kur mediana siekia 3 572 eurus, o mažiausi – apgyvendinimo ir maitinimo veiklose, kur ji tesiekia 1 422 eurus. Šis skirtumas atspindi ne tik skirtingą sektorių produktyvumą, bet ir jų kuriamą pridėtinę vertę.

Auganti atskirtis darbo rinkoje

Bendras 2025 m. spalio vaizdas rodo dvi lygiagrečias tendencijas: viena vertus, auga aukštų pajamų segmentas, kita vertus, nemaža dalis darbuotojų lieka žemų atlyginimų zonoje. Ypač tai ryšku tarp nepilnu etatu dirbančių, jaunimo ir mažų įmonių darbuotojų.

Tai signalizuoja apie gilėjančią darbo rinkos segmentaciją, kurioje vis didesnę reikšmę turi ne tik kvalifikacija ar patirtis, bet ir darbo pobūdis bei darbdavio dydis.