Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankroto procesai buvo inicijuoti 312 įmonių, per antrąjį ketvirtį – 274. 2021-ųjų pirmąjį ketvirtį bankroto procedūra pradėta 154, antrąjį ketvirtį – 184 įmonėms.

Daugiausia įmonių, kurioms buvo inicijuotos bankroto procedūros, dirbo statybų sektoriuje: per šių metų pirmąjį pusmetį bankroto procesai pradėti 137 statybų bendrovėms, 2021 m. per tą patį laikotarpį – 57. Be-veik du kartus pradėtų bankrotų skaičius išaugo didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto paslaugas teikiančiuose ūkio subjektuose: per šį pusmetį apie inicijuotą bankrotą paskelbė 135 įmonės, pernai per tą patį laikotarpį – 64. Panaši ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų statistika. Šiemet per pirmąjį pusmetį bankroto procedūra pradėta 61, pernai per tą patį laikotarpį – 33 įmonei. Sudėtinga situacija ir apdirbamosios gamybos srityje: 53 šioje srityje dir-bančios įmonės per pirmąjį pusmetį paskelbė apie inicijuotą bankrotą, pernai per tą patį laikotarpį tokių būta kiek mažiau – 35.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia per pastarąjį pusmetį pradėtų bankrotų – trijų didžiųjų miestų apskrityse: Vilniaus apskrityje skaičiuojami 271, Kauno – 121, Klaipėdos – 83 apie pradė-tas bankrotų procedūras paskelbę ūkio subjektai.

Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigia, kad nors paskutinį dešimtmetį Lietuvos ekonomika sparčiai auga, pastaraisiais metais verslui netrūksta iššūkių – ypač tokių, kuriuos nulėmė išoriniai veiksniai. Verslas atlaikė pandemiją, kurią lydėjo veiklų uždarymai, tačiau šiuo metu iššūkių kelia tiekimo grandinių sutrikimai, padidėjusios transportavimo išlaidos, rekordinė infliacija bei nevaldomai kylančios energijos išteklių, ypač elektros, kainos.

„Pastaruoju metu itin aktuali tapo rekordus mušančių energijos išteklių kainų problema. Įmonės jau dabar praneša, kad dėl išaugusių gamybos sąnaudų mažėja jų produkcijos konkurencingumas eksporto rinkose. Tai kelia nerimą, nes šiuo metu nėra aišku, kokios bus tolesnės energijos išteklių kainų kitimo tendencijos“, – teigia I. Rizgelė.

Pasak konfederacijos direktorės, verslai ruošiasi iššūkiams, tačiau labai svarbu, kad valstybė padėtų su jais susidoroti, numatytų finansinius instrumentus verslo patiriamai žalai kompensuoti.

„Turėtų būti svarstomos galimos paramos verslui priemonės, pavyzdžiui, elektros ir dujų kainų kompensavimas, taip pat turi būti suteikta įrankių verslui jei ne gauti paramą, tai bent laike paskirstyti tam tikras šiuo metu nepakeliamas išlaidas – žinome, kad tokias priemones aktyviai svarsto Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – kalba I. Rizgelė.

Taip pat ne mažiau svarbu verslui ir valdžios institucijoms diskutuoti apie minimaliosios algos kėlimą. Pasak pašnekovės, jeigu minimalusis darbo užmokestis bus keliamas taip drastiškai, kaip planuojama, daliai verslų tai gali tapti nepakeliama našta.

„Taip pat akivaizdu, jog ir diskusijose dėl kitų metų minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo, kurios šiuo metu kaip tik įsibėgėja, turi būti atsižvelgiama į neapibrėžtumą, su kuriuo dabar susiduria įmonės, siekiant subalansuotų sprendimų, leisiančių su iššūkiais susiduriantiems verslams išsilaikyti ir taip pat išlaikyti sukurtas darbo vietas“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė.

Gilios krizės nežada

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad bankrotų skaičiaus augimas neturėtų stebinti. Galima įžvelgti bent kelias to priežastis. Visų pirma, pasibaigus pandemijai ir nutrūkus valstybės paramai, kai kurios įmonės nesugebėjo ar nenorėjo atsigauti. Vis dėlto labiau tikėtina, kad šiemet dalį įmonių parklupdė labai išaugusios energijos sąnaudos. Vidutinei elektros kainai padidėjus beveik 10 kartų, įmonės, kurios yra labai nuo jos priklausomos ir nėra pasirašiusios ilgalaikių fiksuotos kainos sutarčių, atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.

„Dar viena priežastis – antrąjį šių metų ketvirtį bankrotus jau galėjo inicijuoti įmonės, kurių veikla buvo per daug priklausoma nuo prekybinių ryšių su Rusija“, – savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Pasak pašnekovo, stebėdami ketvirtį amžiaus nematytą infliaciją darbuotojai reikalauja, kad sparčiau būtų keliami atlyginimai. Tikimasi, kad sparčiau kils ir minimalioji alga. Vis dėlto susiklosčius dabartinėms aplinkybėms daugelis įmonių turės ribotas galimybes kelti atlyginimus tokiais tempais, prie kurių pripratome pastarąjį penkmetį.

„Spartus minimaliosios mėnesinės algos augimas gali turėti šalutinį poveikį, kuris būtų labai nepageidaujamas, – kai kurios įmonės gali ieškoti būdų sumažinti darbuotojų skaičių. Todėl mažiau uždirbantiems asmenims šiuo metu saugiau padėti sparčiau keliant NPD, o ne MMA“, – mano N. Mačiulis.

Vis dėlto, pasak ekonomisto, išskyrus pavienius probleminius atvejus bendra situacija nėra dramatiška – antrąjį šių metų ketvirtį buvo sukurta daugiau nei 50 tūkst. naujų darbo vietų, bedarbių skaičius – mažiausias per pastaruosius 15 metų, o vidutinis darbo užmokestis šiemet padidėjo beveik 15 proc. „Tikėtina, kad dėl atslūgstančios pasaulinės paklausos, besitęsiančios Europos energetinės krizės bei problemų Rytų rinkose per artimiausius metus matysime padidėjusį bankrotų skaičių. Nedarbo lygis per artimiausius metus gali padidėti 1 procentiniu punktu, tikėtinas ir kelis ketvirčius besitęsiantis nedidelis ekonomikos susitraukimas, bet gilios krizės tikimybė išlieka maža“, – teigia N. Mačiulis. 

Šaltinis – Statistikos departamentas