Daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų istorija mena dar senovės Romos laikus, kai būdavo statomi daugiau nei dešimt aukštų siekiantys daugiabučiai. Tačiau dėl tuometinių nepakankamai išvystytų statybų ir gaisrinės saugos technologijų viduramžiais ir vėliau pamažu daugelyje šalių įsivyravo aukštingumo ribojimai – buvo draudžiama statyti aukštus gyvenamosios paskirties pastatus.

Gana griežti ribojimai buvo taikyti iki pat XIX a. pab.–XX a. pr., kuomet atsiradus naujoms statybų technologijoms aukštingumo ribojimai buvo atlaisvinti. Ypač aukšti daugiabučiai pradėjo populiarėti po Antrojo pasaulinio karo.

„JAV ir Europoje antroje XX a. pusėje vyko sparti urbanizacija ir reikėjo miestuose greitai sukurti daug būstų, suteikiant galimybes apgyvendinti į miestus besikeliančius žmones. Keliolika aukštų siekiantys gyvenamieji namai tapo puikia išeitimi. Šis procesas vyko ir tuometinėje sovietinėje Lietuvoje, tačiau tiek Vakaruose, tiek Sovietų sąjungoje dauguma tuometinių daugiaaukščių nebuvo labai patrauklūs ar kokybiški ir kurį laiką jų populiarumas buvo išblėsęs. Dabar matome ne tik itin aukštų gyvenamųjų namų atgimimą, bet ir jų perėjimą į visai kitą lygį. Naujai kuriami daugiaaukščiai yra kaip niekada aukšti, išsiskiria savo architektūra, taikomomis technologijomis, kokybe ir siūlomomis papildomomis naudomis gyventojams“, – sako Kornelija Kazlauskytė, „Omberg“ projektų direktorė.

Trimis aukščiausiais gyvenamaisiais pastatais pasaulyje gali pasigirti Niujorkas. Pirmoje vietoje – 2014 m. pradėtas statyti 134 aukštų dangoraižis „Central Park Tower“, kurio statybų pabaiga numatyta šiemet. Šio pastato aukštis – 472 metrai, jame yra 179 prabangūs ir erdvūs butai. Skelbiama, kad butų kainos čia siekia nuo 6,3 mln. JAV dolerių (5,3 mln. eurų).

Antras aukščiausias gyvenamasis pastatas – 84 aukštų ir 435 m aukščio dangoraižis „111 West 57th Street“. Paskui jį seka dar vienas Niujorko pasididžiavimas, tai – 425 m aukščio ir 88 aukštų dangoraižis „432 Park Avenue“.

Aukščiausių gyvenamųjų pasaulio pastatų penketuką užbaigia du Dubajaus kūriniai. Tai 2017 m. baigtas statyti 101 aukšto ir 425 m aukščio dangoraižis „Marina 101“ ir 2012 m. atidarytas 413 m „Princess Tower“, turintis taip pat 101 aukštą.

Aukščiausias Lietuvos gyvenamasis pastatas – uostamiestyje

Lietuvoje aukščiausias gyvenamasis pastatas priklauso Klaipėdai. Čia stovi 112 m aukščio ir 34 aukštų daugiabutis „Pilsotas“. Istorinės kuršių žemės vardu pavadintas pastatas buvo pabaigtas statyti 2007 m. Klaipėda taip pat gali pasigirti ir kitais itin aukštais gyvenamaisiais namais – tai trys 2009 m. baigti statyti BIG daugiaaukščiai, kurių aukštis siekia nuo 73 iki 82 metrų ir „K ir D“ kompleksas, skaičiuojantis 72 m aukštį.

Vilniuje aukščiausias gyvenamasis pastatas įsikūręs Konstitucijos prospekto urbanistinėje kalvoje – tai 2019 m. užbaigtas „Tower“ projektas, kurio aukštis siekia 99 metrus. Antras aukščiausias gyvenamasis pastatas – Naujamiestyje 2006 m. baigtas 96 m aukščio „Helios City“. Trečias – Konstitucijos pr. 9 esantis 95 m aukščio daugiabutis.

Sostinėje, be Konstitucijos prospekto, urbanistinė kalva formuojasi ir Viršuliškėse. Čia 2006 m. iškilo du 74 m aukščio gyvenamieji namai „Viršuliškių porelės“, šalia kurių šiuo metu statomi dar du 20-ies aukštų 70 m aukščio gyvenamojo tipo dangoraižiai „Skylum“.

Siūlo daugiau nei vien panoramą

„Daugumos daugiaaukščių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje privalumas – plačiai besidriekianti miesto panorama, daug į butus patenkančios šviesos, mažiau iš gatvės girdimo triukšmo, tačiau šiuolaikiniai dangoraižio tipo būstai stengiasi pasiūlyti gyventojams daugiau naudų“, – cituojama K. Kazlauskytė.

Pavyzdžiui, aukščiausias gyvenamasis pastatas pasaulyje „Central Park Tower“ be išskirtinių būstų suteikia gyventojams ir sporto salę, vidaus ir lauko baseinus, privatų klubą, bendrą terasą ir kitus privalumus.

„Kurdami „Skylum“ projektą žiūrėjome, ką siūlo dangoraižių kūrėjai tokiose miestuose, kaip Niujorkas, Londonas. Visų pirma, tai yra įdomus eksterjeras, bendros erdvės, terasos ant dangoraižio stogo. Kiti aspektai – kūrybiškas laiptinės išnaudojimas, įvairių paslaugų, kurios būtų patogios dangoraižių gyventojams pritraukimas į pirmuosius aukštus, gamtai draugiškų elementų įliejimas į dangoraižio vidų ir aplinką“, – aiškina K. Kazlauskytė.

„Omberg“ atstovė pažymi, kad statant itin aukštus pastatus taip pat ypač daug dėmesio reikia skirti pastato konstrukcijoms ir inžinerijai.

„Projektuojant daugiaaukštį svarbu užtikrinti, kad pastatas nepaisant savo aukščio būtų itin stabilus, jame nebūtų justi vibracijos, pajūryje reikia įvertinti galimą didelio vėjo poveikį. Šiuolaikinės technologijos ir inovatyvūs konstrukciniai sprendimai leidžia užtikrinti pastato stabilumą, sandarumą, aukštą energinį efektyvumą ir tuo gyventojams garantuoti aukščiausio lygio gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, „Skylum“ statome pasitelkdami naujosios kartos surenkamas gelžbetonines konstrukcijas, o nuo didesnio vėjo ir kritulių apsaugos iš dalies įstiklintos balkonų lodžijos“, – vardija K. Kazlauskytė.