Energijos kainų poveikis statyboms pasireiškia su vėlavimu

Kaip pažymi „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, statybinių medžiagų kainos į energijos kainų pokyčius reaguoja ne iš karto. Pirmieji pokyčiai paprastai išryškėja po 4–5 mėnesių, o skirtingi segmentai į šiuos pokyčius reaguoja nevienodai.

Greitesnė reakcija fiksuojama ten, kur gamyba yra itin energiškai intensyvi arba stipriai priklausoma nuo žaliavų ir logistikos kaštų. Tai reiškia, kad dabartinis energijos kainų šuolis realų poveikį statybų sektoriui turės jau artimiausiu laikotarpiu.

Greičiausiai brangs energijai imlios medžiagos ir prekės

Analitikų vertinimu, pirmiausia brangs produktai, kurių gamyboje energija sudaro didelę savikainos dalį. Tarp jų – stiklo gaminiai, buitinė technika ir tekstilė.

Stiklo pramonė yra viena jautriausių energijos kainų pokyčiams, todėl šio segmento kainos kyla sparčiausiai. Buitinės technikos kainas papildomai veikia metalų, plastiko ir transportavimo kaštai, ypač dėl importo iš Azijos. Tuo metu tekstilės sektorius priklauso nuo naftos chemijos produktų ir taip pat reaguoja į energijos kainų svyravimus.

Pasak A. Izgorodino, būtent šie segmentai pirmieji signalizuoja apie platesnius infliacinius procesus statybų ir būsto rinkoje.

Baldai ir kasdienės prekės brangs vėliau

Lėtesnis kainų augimas numatomas baldų ir būsto įrengimo segmente – čia poveikis išryškėja maždaug po 5 mėnesių. Nors šioje srityje taip pat svarbios energijos sąnaudos ir žaliavų kainos, dalį kaštų gamintojai kurį laiką absorbuoja.

Dar vėliau, maždaug po 9 mėnesių, kainų augimas pasiekia kasdienio vartojimo prekes ir paslaugas, tokias kaip valikliai, plovikliai ar priežiūros paslaugos. Šį vėlavimą lemia ilgesnės tiekimo grandinės, konkurencinis spaudimas ir didesnė darbo užmokesčio įtaka galutinėms kainoms.

Statybų sektoriuje – augantis atsargumas

„Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis teigia, kad nors staigių pokyčių statybų sektoriuje kol kas nematyti, rinkoje jaučiamas didesnis atsargumas.

Vystytojai ir investuotojai vis atidžiau vertina projektų sąnaudas, tiekimo grandines bei naujų projektų pradžios laiką. Augant kaštams, dalis projektų brangsta jau jų įgyvendinimo metu, todėl tenka spręsti, kiek šio augimo perkelti galutiniam pirkėjui.

Esant neapibrėžtumui dėl energijos ir žaliavų kainų, investiciniai sprendimai tampa konservatyvesni, ypač didesnės apimties projektuose.

NT kainas vis labiau lemia savikaina

Ekspertai pabrėžia, kad šiuo metu NT kainų dinamiką vis labiau lemia ne tik paklausa, bet ir auganti statybų savikaina. Net jei paklausa stabilizuotųsi, didėjantys kaštai formuoja kainų „grindis“, kurios riboja jų mažėjimą.

Papildomą spaudimą kainoms daro ir išliekanti investicinė paklausa – dalis gyventojų NT vis dar vertina kaip saugią priemonę apsaugoti santaupas nuo infliacijos. Rinkos aktyvumą didina ir iš pensijų fondų atsiimtos lėšos, kurios neretai nukreipiamos būsto įsigijimui.

Remiantis „Citadele“ banko prognozėmis, NT kainos Lietuvoje šiemet turėtų augti apie 7,1 proc., o tai rodo, kad net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui kainų augimo spaudimas išlieka stiprus.