Viešojo pirkimo organizatoriams tenka galimų neigiamų padarinių rizika, kai jie netinkamai pasinaudoja teise atmesti galimai pakartotines ir (ar) pavėluotai pateiktas tiekėjų pretenzijas, praneša Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Kaip praneša Teismas, ieškovė 2019 m. rugpjūtį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl viešojo pirkimo rezultatų, pagal kuriuos konkurso laimėtoju buvo pripažintas UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumas. Šią civilinę bylą teismas nutraukė AB „Amber Grid“ nusprendus panaikinti sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ir atlikti pakartotinį nepašalintų iš pirkimo tiekėjų pasiūlymų vertinimą.

Pateikė pretenzijas dėl pakartotinio pasiūlymų eilės sudarymo

Perkantysis subjektas, atlikęs pakartotinį galutinių pasiūlymų vertinimą, 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė naują pasiūlymų eilę, kuria, kaip ir pirmojo organizuoto pirkimo metu, laimėtoju pripažino UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumą, sudarytos eilės antroje vietoje liko ūkio subjektų grupė UAB „MT Group“ ir „Rafako S.A.“. Ūkio subjektų grupė UAB „MT Group“ ir „Rafako S.A.“ perkančiajam subjektui pateikė pretenzijas dėl pakartotinio pasiūlymų eilės sudarymo, taip pat jų pasiūlymo vertinimo, tačiau, perkančiajam subjektui dalį jų atmetus ir dalį palikus nenagrinėtą bei su laimėjusiais tiekėjais sudarius sutartį, ieškovė su naujais ieškiniais kreipėsi į teismą.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai UAB „MT Group“ ieškinius tenkino iš dalies, šiek tiek padidindami ekonominio naudingumo balų skaičių, skirtiną už jos pasiūlymą, tačiau, dėl to nesikeičiant galutiniams viešojo pirkimo rezultatams, konstatavo, kad UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ konsorciumas pagrįstai pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju. Teismai nusprendė, kad perkantysis subjektas pagrįstai vertino, jog ūkio subjektų grupės, sudarytos iš UAB „MT Group“ ir „Rafako S.A.“, 2019 m. gruodžio 20 d. pateikta pretenzija, kuria ginčijami nauji, bet ankstesniems tapatūs viešojo pirkimo rezultatai, buvo pavėluota ir pakartotinė, todėl dėl šios ginčo dalies bylą nutraukė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, kaip rašoma Teismo pranešime, iš esmės sutikdama su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų galutine išvada, nusprendė, kad atsakovės sprendimas pakartotinai vertinti tiekėjų pasiūlymus teisėtas. Kasacinis teismas konstatavo, kad perkančiojo subjekto veiksmai, priimant sprendimą panaikinti pirminius pirkimo rezultatus ir atlikti pakartotinai likusių pirkime dalyvių pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimą, buvo įvertinti ir iš esmės patvirtinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu, kuriuo nutraukta pirmoji ieškovės inicijuota byla. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimas nebuvo skundžiamas.

Perkančiajam subjektui tenka neigiamų padarinių rizika dėl sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, nelaukiant atidėjimo termino pabaigos teisėtumo

Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kad perkantysis subjektas sudarė pirkimo sutartį nesilaikydamas įstatyme nustatyto atidėjimo termino, kasacinis teismas nurodė, jog šis terminas pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (Komunalinių pirkimų įstatymą (KPĮ)) laikytinas perkančiojo subjekto veiksmų privalomos atvangos, susilaikymo laikotarpiu, per kurį tiekėjas dėl sprendimo išrinkti viešojo pirkimo laimėtoją ir su juo sudaryti sutartį turi teisę veiksmingai inicijuoti peržiūros procedūrą – teikti pretenziją ir, esant poreikiui, ieškinį, – kurios metu (t. y. paduodant ir nagrinėjant pretenziją bei teikiant ieškinį, pranešant apie pretenzijos išnagrinėjimo rezultatą) perkantysis subjektas su laimėtoju negali sudaryti viešojo pirkimo sutarties.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad dėl laiku ir tinkamai pateiktos pretenzijos iš esmės atnaujinamas atidėjimo termino skaičiavimas tam, kad ieškovas galėtų veiksmingai savo teises ginti teisme. Tuo atveju, jei perkantysis subjektas atmeta tiekėjo pretenziją dėl to, kad ji pateikta kaip pakartotinė ar pavėluota, toks jo sprendimas neatnaujina KPĮ įtvirtinto atidėjimo termino skaičiavimo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tokių pretenzijų turinio ir padavimo laiko (tinkamumo) galimą vertinimą sprendžiant šalių ginčą teisme, perkančiajam subjektui tenka neigiamų padarinių rizika dėl priimto sprendimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį nelaukiant atidėjimo termino pabaigos teisėtumo (pirmiausia sprendimo atmesti tiekėjo pretenziją pripažinimas neteisėtu ir alternatyvios sankcijos skyrimas).

Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamo ginčo specifiką, kai, ieškovei inicijavus pirmąją bylą, perkantysis subjektas panaikino ieškovės ginčijamą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo bei atliko pakartotinį galutinių pasiūlymų vertinimą, tiekėjas, net ir disponuodamas tam tikra informacija, žinoma pirminio pasiūlymų vertinimo metu, ir numanydamas galimą tiekėjų pasiūlymų vertinimą, iš esmės gali ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus tada, kai faktiškai yra priimtas konkretus sprendimas dėl naujų pirkimo rezultatų. Šiuo atveju, atsakovei panaikinus pirminį sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo, iki šio sprendimo visi priimti perkančiojo subjekto sprendimai dėl suinteresuotų pirkimo dalyvių neteko galios, o po šios datos priimti sprendimai laikytini naujais ir galimi skųsti KPĮ nustatyta tvarka.

Nurodė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme

Priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai, kasacinis teismas konstatavo, kad tam tikros ieškovės 2019 m. gruodžio 20 d. pateiktos pretenzijos dalys, ginčijant perkančiojo subjekto sprendimą dėl naujų pirkimo rezultatų ir atlikus pakartotinį galutinių pasiūlymų vertinimą, nelaikytinos pateiktomis pavėluotai ir pakartotinai, todėl atitinkamose pretenzijos dalyse nurodyti argumentai, kuriais ieškovė rėmėsi ieškinyje, turės būti įvertinti bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Bylos Nr. e3K-3-39-378/2021.