Visuose miestuose, skaičiuojant bendrai, pardavimų skaičius išaugo 19 proc.

Vilniuje stabiliausios butų kainos

Vilniuje per praėjusį mėnesį registruota 239 sandoriai; mėnesiu anksčiau – 220. Tai – daugiau nei mėnesinis sandorių skaičiaus vidurkis šiais ar net praėjusiais metais, kai vidutiniškai buvo parduodama beveik po tiek pat 222–223 būstus (butus ir kotedžus). Pagal „Citus“ ekspertų statistinius modelius, įvertinus ankstesnių mėnesių vidurkius ir sezoniškumo įtaką, sandorių skaičius neturėjo siekti 200.

Šiemet, kaip rašoma „Citus“ pranešime, banguojanti ir iš lėto besipildanti pasiūla taip pat smuktelėjo dėl nemažo pardavimų greičio. Liepą pabaigęs su 4 345 butų ir kotedžų pasirinkimu būstų sandėlis sostinėje rugpjūtį pasipildė trimis anksčiau pradėtų projektų etapais – viso 98 būstais. Tačiau bendras asortimentas sumažėjo iki 4 201 ir jo augimas nuo metų pradžios sudaro 3,4 proc.

Stabiliausios Vilniuje – butų kainos: per mėnesį jos, faktiškai, nesikeitė. Liepa užsibaigė ties 3 295 Eur/kv. m vidutinės pasiūlos kainų riba, rugpjūtį fiksuota 3 298 Eur/kv. m.

„Remdamiesi rinkos aktyvumo bei sezoniškumo tendencijomis, atsižvelgdami į dabartinę situaciją net savo vidiniame totalizatoriuje buvome pesimistiškesni dėl sandorių skaičiaus rugpjūtį, kai atostogos – dar pačiame įkarštyje, o reikia ruoštis ir mokslo metams. Teigiamos įtakos rezultatyvumui turėti galėjo ir stabili paskutinio laikotarpio Euribor 6 mėn. trukmės norma, labiausiai paskutiniu metu įtakojanti būsto paskolų kainą. Birželio pabaigoje pasiekusi 3,9 proc. panašiame lygmenyje ji yra ir iki šiol. Manau, kad tai yra geras ženklas, vertinant, kad nuo pernai metų kovo, kai prasidėjo Euribor augimas, tai yra ilgiausias stabilus šios vidutinės Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos laikotarpis, todėl būsto rinkos „atšilimo“ taip pat galime atsargiai tikėtis“, – sako „Citus“ pranešime cituojamas investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Kaune pokytis ryškesnis 

Kaune, kur rinka – seklesnė, pokytis dar ryškesnis. Paskutinį vasaros mėnesį šeimininkus rado 59 nauji būstai ir tai yra 52 proc. augimas (liepą buvo 39). Šis skaičius taip pat yra kiek didesnis nei šių metų vidurkis (apie 55 butus ir kotedžus per mėn.), tačiau kol kas atsilieka nuo 2022 m. rezultato, kuris sudarė beveik 87 sandorius per mėn.

Lyginant su ankstesniu mėnesiu, rugpjūtį kauniečiai taip pat patuštino sandėlį: liepą asortimentą sudarė 1 080 būstų, rugpjūtis baigėsi su 950. Pasirinkimas 13,8 proc. susitraukė ir nuo metų pradžios ir yra šiek tiek mažesnis nei vidutiniškai per pastaruosius porą metų.

Kainos, augusios praėjusį mėnesį, rugpjūtį dar šiek tiek koregavosi į didesniąją pusę, bet tik simboliškai: liepą pasiūloje buvusių butų vidutinė kvadrato kaina siekė 2 724 Eur, rugpjūtį – 2 723. Tačiau sulėtėjus ir paklausai, ir pasiūlai, reikėtų vertinti, kad jos išlieka stabilios, o svyravimus sukelia pasiūlos pokyčiai. Tiesa, nuo metų pradžios kainos paaugo kiek ryškiau – 8,4 proc.

Klaipėdoje praėjęs mėnuo taip pat buvo skaitlingesnis

Ten sudaryti 34 naujų būstų sandoriai – 1,7 karto daugiau nei liepą (20). Šiemet uostamiestyje pastebimas rinkos suaktyvėjimas, nors mėnesio vidurkis išlieka panašus: ir šiemet, ir pernai kas mėnesį fiksuojama po beveik 25 pardavimus, todėl rugpjūčio rezultatas – antras geriausias šiais metais.

Pasiūla Klaipėdoje rugpjūtį smuktelėjo nuo 505 iki 422 būstų, tačiau nuo metų pradžios išaugo net 23,75 proc. ir didėjantį pasirinkimą pirkėjams galima laikyti vienu iš šio miesto būsto rinkos gyvybingumo požymių.

Kainos, kaip ir kitų miestų rinkose išliko stabilios ir beveik nesikeitė: liepą pasiūloje esančių butų vidutinė kaina buvo 2 078, rugpjūtį – 2 090 Eur/kv. m. Tačiau trečiame pagal dydį šalies mieste nuo metų pradžios būsto kainos augo kiek sparčiau – 5,29 proc. ir tai taip pat gali būti siejama su gan aktyvia rinka ir didėjančia pasiūla.