„Ilgus metus tvarumas buvo vienas tų madingų žodžių, kurį vartojome, bet praktinę jo reikšmę ir vertę apčiuopti daugeliui buvo gana nelengva. Ne išimtis ir NT sektorius: kol vystytojai jau seniai komunikavo apie tvarius sprendimus ir pasirinkimus statant būstą, vartotojai jiems išskirtinio dėmesio neskyrė. Tačiau, panašu, jau stebime tam tikrą lūžį – tvarumas pirkėjų galvose tampa vis aiškiau apčiuopiama sąvoka. Apklausa parodė, kad jis labiausiai siejamas su mažesniais būsto išlaikymo kaštais ir kitais praktinės naudos aspektais. Tačiau įdomu ir tai, kad didėja vertybinė tokio pasirinkimo reikšmė“, – sako pranešime cituojamas „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.

Tvarumas = mažesnės kasdienės išlaidos

Kaip pastebi M. Čiplys, nors tvarumas NT vystymo srityje yra itin kompleksiškas ir apima ne vien tik energinį efektyvumą, bet, būtent pastarasis kriterijus yra pirkėjų labiausiai vertinamas.

„Kaip rodo šalies gyventojų apklausa, net 70 proc. respondentų tvarumo sprendimus renkantis būstą pirmiausiai vertina dėl praktinių sumetimų, konkrečiai – mažesnių sąskaitų. /.../ Tiek perkantys būstą sau, tiek kaip investiciją, mažesnes kasdienes eksploatacines išlaidas mato kaip didžiulę naudą ilgalaikėje perspektyvoje. Jau nekalbant apie tai, kad aukšto energinio naudingumo būstas užtikrina didesnį turto vertės augimą, likvidumą bei ilgaamžiškumą“, – kalba M. Čiplys.

Bendrovės „Galio Group“ nuotr.

Pasak jo, kompleksinės tvarumo vertės vartotojams tikrai ne visada aiškiai susisiejamos su praktinėmis naudomis ar geresne gyvenimo kokybe.

„Kiek ironizuodamas sakau, kad kai viskas tampa „tvaru“, lieka nebeaišku, kas iš tiesų yra tvaru. Ir pirkėjams neretai tenka mėginti patiems susigaudyti, kurie vystytojai iš tiesų orientuojasi į efektyvius praktinius tvarumo sprendinius ir ką tai iš tiesų reiškia jų kasdienybėje“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas.

Tvarumą sieja su likvidumu ir poveikiu sveikatai

Būtent būsto ilgaamžiškumas ir likvidumas respondentų yra įvardijamas kaip antras svarbiausias tvarių sprendimų kriterijus renkantis būstą. Jį pabrėžia beveik pusė (47 proc.) gyventojų. Panaši dalis (42 proc.) nurodo tvarius sprendimus vertinantys dėl teigiamo jų poveikio sveikatai.

„Kad įsigyjant būstą galvojama apie ateitį ir apie paties būsto ilgaamžiškumą – faktas. Bet nemažiau svarbu ir tai, kaip jame iš tiesų jausimės: kiek dienos šviesos bus kambariuose, kokia bus oro kokybė, patalpų temperatūra. Žinoti, kad tokie tiesioginį poveikį sveikatai turintys veiksniai bus maksimaliai sukontroliuoti, leidžia tarptautiniai standartai. Pavyzdžiui, mūsų projektas „Sakai“ vystomas vadovaujantis BREEAM „Excellent“ sertifikato kriterijais, kurie užtikrina, kad būstas dar nuo projektavimo proceso iki pat užbaigimo yra maksimaliai draugiškas ir aplinkai, ir gyventojams“, – komentuoja M. Čiplys.

Bendrovės „Galio Group“ nuotr.

Sertifikato kriterijus atitinkantys statiniai dėl sandarių aukštos kokybės fasado sistemų, inžinerinių sprendimų, automatizuotų apšvietimo ir kitų technologijų, šiame projekte sugeneruoja 12,5 proc. mažiau CO2 ir yra 5,6 proc. energiškai efektyvesni. Tausoti išteklius bei mažinti eksploatacijos išlaidas sertifikatu įvertintuose namuose padeda ir efektyvaus vandens naudojimo sprendimai.

Didelis dėmesys sertifikuojant pastatus skiriamas ir šiluminiam komfortui. Be to, vertinama ir pastato aplinka, jos želdinimas, tai, ar projektas išlaiko, ar netgi pagerina biologinę įvairovę sklype.

Ir nors praktinei tvarių sprendimų pusei gyventojai teikia didžiausią reikšmę, trečdalis respondentų pažymi, kad draugiškumas aplinkai yra svarbus vertybinis aspektas renkantis būstą bei vertinant jo tvarumą

Bendrovės

„Lords LB Asset Management“

nuotr.

 

Tvarumo reikšmė auga – svarbus kone kas antram

Apklausa taip pat atskleidė, kad tvarumo reikšmė renkantis būstą kinta. Net 45 proc. respondentų įvardijo, kad per pastaruosius trejus metus jie ėmė teikti daugiau reikšmės būsto tvarumui. Pokytis ypač ryškus tarp jaunesnių (18-35 metų) ir aukštesnį išsilavinimą turinčių pirkėjų – būtent šioje grupėje tvarumo kriterijaus svarba pastaraisiais metais augo labiausiai.

Tokios tendencijos stebimos visame pasaulyje: jauni žmonės skiria daugiau dėmesio klimato kaitos problemoms, pradėdami nuo savęs imasi mažų, bet svarbių žingsnių mažinant poveikį aplinkai, dažniau prisipažįsta esantys kamuojami net ekologinio nerimo.

„Tai labai aiškus signalas, skirtas ne ateities, o šiandienos vystytojams: tvarumas NT sektoriuje nebėra pridėtinė vertė, tai – naujasis standartas. Besikeičiantys būsto pasirinkimo kriterijai koreguoja rinką, ir pamažu keičia tai, pagal kokius kriterijus ateityje vertinsime gyvenamąjį būstą bei jį supančią aplinką. Akivaizdu, kad praktinės naudos kriterijus išliks, tačiau vis konkurencingesni bus tie projektai, kurie atitiks ne tik pirkėjų ekonominius, bet ir vertybinius kriterijus“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas.