Advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, aplinkosaugos praktikos grupės vadovė Vilma Sabaliauskienė, cituojama įmonės pranešime, atkreipia dėmesį, kad 2026–2030 m. laikotarpiu verslas susidurs su iš esmės nauju požiūriu į tvarumą. Nuo pakuočių ir tekstilės iki vandentvarkos ar rinkodaros teiginių – visur bus reikalaujama ne pažadų, o patikrinamų sprendimų. Būtent čia ir prasideda sisteminė ES kova su vadinamuoju žaliuoju smegenų plovimu.

Gamintojų atsakomybės plėtra: kai žalias įvaizdis nebepaslėps realių pareigų

Vienas ryškiausių pokyčių – nuosekliai plečiama gamintojų ir importuotojų atsakomybė. ES teisėkūra vis aiškiau siunčia žinią, kad aplinkosauginė našta negali būti perkeliama vartotojui, jei sprendimus dėl produkto dizaino, pakuotės ar ilgaamžiškumo priima pats verslas.

„Gamintojas sprendžia, ar pakuotė bus perdirbama, ar elektronikos gaminys – pataisomas, ar drabužis – ilgaamžis. Todėl logiška, kad būtent jam tenka atsakomybė už visą produkto gyvavimo ciklą“, – pabrėžia V.Sabaliauskienė.

Tai ypač aiškiai matyti tekstilės sektoriuje. Nuo 2025 m. drabužių, avalynės ir kitų tekstilės gaminių gamintojai bei importuotojai tampa atsakingi ne tik už atliekų tvarkymo organizavimą ir finansavimą, bet ir už visuomenės švietimą. Atsakomybės principas pirmą kartą išplečiamas ir į vandentvarkos sritį – farmacijos bei kosmetikos gamintojai turės prisidėti prie mikroteršalų šalinimo iš miesto nuotekų. Tokiose srityse bet koks paviršutiniškas „žalumas“ nebeturės jokios reikšmės.

Pakuočių sektoriaus lūžis: nuo laisvų deklaracijų prie privalomų sprendimų

Dar vienas esminis lūžio taškas – pakuočių sektorius. Nuo 2026 m. įsigaliosiantis ES pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas pirmą kartą suvienodins žaidimo taisykles visoje Europos Sąjungoje, panaikindamas nacionalinius interpretacijų skirtumus.

Pasak V. Sabaliauskienės, nuo 2030 m. visos pakuotės privalės būti tinkamos perdirbti, o dar po kelerių metų rinkoje liks tik aukščiausių klasių sprendimai. Pokyčiai neišvengiamai palies ir HORECA sektorių, kuriame vartotojams turės būti sudarytos realios galimybės rinktis daugkartines ar savo atsineštas pakuotes. Mažmeninės prekybos tinklai taip pat turės keisti savo veiklos modelius, skirdami vietą pakartotinio užpildymo sprendimams.

Kartu keisis ir logistika – transportavimo pakuotės vis dažniau turės būti daugkartinės. Tai dar viena sritis, kurioje nebeužteks gražios etiketės ar abstraktaus „žalumo“ pažado.

Kova su žaliuoju smegenų plovimu: tvarumo kalba tik su įrodymais

Vienas jautriausių, bet kartu ir neišvengiamų pokyčių laukia verslo komunikacijos. 2024 m. priimta ES direktyva dėl žaliosios vartotojų pertvarkos iš esmės keičia požiūrį į tai, kaip galima kalbėti apie tvarumą.

Tokie žodžiai kaip „ekologiškas“, „biologiškai skaidus“ ar „klimatui neutralus“ nuo šiol taps ne rinkodaros įrankiu, o teisiniu įsipareigojimu. Be aiškių, patikrinamų įrodymų jų naudoti nebus galima.

„Žaliasis smegenų plovimas baigiasi. Verslas nebegalės slėptis už miglotų formuluočių – reikės realių duomenų, sertifikavimo ir skaidrumo“, – pabrėžia V. Sabaliauskienė.

Nuo 2026 m. rugsėjo Lietuvoje įsigalios įstatymo pakeitimai, kurie ne tik sugriežtins tvarumo ženklų naudojimą, bet ir nustatys aiškias taisykles, kaip turi veikti sertifikavimo sistemos. Tai reikš, kad vartotojams skirta „žalia“ žinutė bus tikrinama taip pat griežtai, kaip ir pats produktas.

Griežtesnė priežiūra: kai kontrolė tampa kasdienybe

Kartu su naujais reikalavimais stiprėja ir priežiūros mechanizmai. Nuo 2026 m. atnaujintas Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatymas numato ne tik didesnes sankcijas, bet ir išplėstas inspektorių galias.

Įmonės veikla gali būti stabdoma ne tik dėl pažeidimų, bet ir dėl formalių trūkumų – pavyzdžiui, jei nėra užtikrinami privalomi įsipareigojimai arba neatlikti poveikio aplinkai vertinimai. Be to, inspektoriai galės patekti į teritorijas ir be savininko žinios, visus veiksmus fiksuojant vaizdo priemonėmis.

Tai reiškia, kad tvarumo neatitikimai taps ne epizodine, o sistemine rizika.

Žaliasis kursas kaip galimybė: kai skaidrumas kuria vertę

Nepaisant griežtėjančių taisyklių, V. Sabaliauskienė ragina verslą į pokyčius žvelgti plačiau. Tvarumas nebūtinai turi reikšti vien didesnes sąnaudas – jis gali tapti paskata kurti naujus verslo modelius, ilgaamžius produktus ar paslaugas, kurios atliepia besikeičiančius vartotojų lūkesčius.

Šiame kontekste kova su žaliuoju smegenų plovimu veikia kaip natūralus filtras, išryškinantis tuos, kurie tvarumą suvokia ne kaip reklamą, o kaip strateginį sprendimą.