Ar gali, darbuotojui apsilankius pas psichologą, būti apribota teisė dirbti? Ir ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai – kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?

Darbdavys negali domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą

Darbdavys teisiškai negali domėtis darbuotojo sveikatos būkle ar prašyti pateikti su tuo susijusią informaciją, kai tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 str. 1 d.). Taip pat jis negali tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, nebent kalbame arba apie būtinąją profilaktinę patikrą, arba darbo medicinos tikslus, kad darbdavys įvertintų darbuotojo darbingumą (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 str. 1–2 d.).

Tiesa, psichikos sveikatos būklė, siekiant įsitikinti darbuotojo tinkamumu darbui, gali būti vertinama, tačiau tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinasis, t. y. darbuotojo pareigybės, reikalavimas darbo funkcijoms vykdyti.

Kada darbuotojui gali būti reikalinga psichiatro konsultacija?

Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo, tik kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai ir (arba) indikacijos. Pavyzdžiui, kontraindikacijos – darbai su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, jonizuojančia spinduliuote, kai padidėjęs atmosferos slėgis, vyrauja toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301 patvirtinto 13 priedo „Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas) 1 ir 2 lenteles).

Visgi akcentuotina, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali, ir asmens medicinos knygelėje ar pažymoje (F Nr. 086/a, F Nr. 047/a arba F Nr.048/a) nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Tokia sveikatos informacija galima naudotis tik dėl dirbančiojo interesų, gerbiant jo privatumą (Aprašo 3 lentelė). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, nurodo tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo: „dirbti gali“, „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodo kaip) arba „dirbti negali“. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (Aprašo 26 p.).

Psichologas ir psichiatras – ne tas pats: šių specialistų funkcijos skiriasi

Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.

Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.

Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti

Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Visos išimtys – išsamiai aprašytos.

Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą

Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus.

Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (DK 27 str. 1 d.). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (DK 26 str. 1 d.). Kitaip tariant, darbdavys, turintis informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatos problemas, gali jį diskriminuoti darbo vietoje.

Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą

Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui.

Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas – tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.

Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.