Darbo paklausa pasiekė pusmečio piką

Darbo ieškantys gyventojai galėjo rinktis iš 15,4 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 1,8 tūkst. daugiau nei 2025 m. ir 700 daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu. Darbdavių aktyvumas išaugo visoje šalyje, o pradėjusių dirbti Užimtumo tarnybos klientų skaičius didėjo visose savivaldybėse.

Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė pažymi, kad šis augimas atspindi intensyvesnę nei įprasta pavasarinę darbuotojų paiešką. Pasak jos, darbdaviai šiuo metu skelbia daugiausia darbo pasiūlymų per pastarąjį pusmetį, o didėjantis įsidarbinusiųjų skaičius tiesiogiai prisideda prie mažėjančio registruoto nedarbo.

Aktyvumas visuose sektoriuose, lyderiauja gamyba

Darbuotojų paklausa augo visuose ekonomikos sektoriuose, tačiau ryškiausias šuolis fiksuotas statybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei žemės ūkio srityse – čia darbo pasiūlymų skaičius per mėnesį padvigubėjo.

Vis dėlto lyderio poziciją išlaikė gamybos sektorius: apie 800 darbdavių čia įregistravo 3,1 tūkst. laisvų darbo vietų, o tai sudarė penktadalį visų pasiūlymų šalyje.

Anot J. Zemblytės, didesnį nei įprasta aktyvumą lėmė ir šalti metų pradžios mėnesiai. Dėl sudėtingesnių oro sąlygų kai kuriuose sektoriuose darbuotojų paieška buvo atidėta, todėl kovą, pagerėjus situacijai, darbo paklausa staigiai išaugo.

Atlyginimai kyla sparčiausiai kvalifikuotiems specialistams

Vidutinis siūlomas darbo užmokestis kovą siekė 1676 eurus bruto – tai 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Sparčiausiai atlyginimai augo kvalifikuotų darbininkų ir vadovų grupėse: atitinkamai 13,9 proc. ir 12,8 proc.

Tai rodo augantį kvalifikuotos darbo jėgos poreikį bei didėjančią konkurenciją tarp darbdavių dėl patyrusių specialistų.

Užimtumas auga, nedarbas mažėja visoje Lietuvoje

Kovą darbą pradėjo 21,1 tūkst. Užimtumo tarnybos klientų – daugiausiai per pastarąjį pusmetį. Įsidarbinimas augo beveik visuose sektoriuose, išskyrus meninę ir rekreacinę veiklą. Ypač išsiskyrė vyrų įsidarbinimas, kuris padidėjo 48,2 proc.

Bendras dirbančiųjų skaičius šalyje balandžio 1 d. pasiekė 1,46 mln. – per mėnesį jis padidėjo 8,5 tūkst. Didžiausias augimas fiksuotas statybos, sveikatos priežiūros, viešojo valdymo ir gynybos srityse.

Registruotas nedarbas sumažėjo 0,5 proc. punkto ir siekė 8,5 proc. Mažėjimo tendencija fiksuota visose gyventojų grupėse – tarp vyrų, moterų, jaunimo ir vyresnių nei 50 metų asmenų.

Regioniniai skirtumai išlieka

Nedarbo lygis mažėjo visose savivaldybėse, tačiau skirtumai tarp regionų išlieka. Mažiausias nedarbas balandžio 1 d. buvo Neringoje (3,7 proc.), Birštone (5,6 proc.), Šiaulių mieste ir Šilalės rajone (po 6,6 proc.), taip pat Joniškio rajone (6,7 proc.).

Didžiausi nedarbo rodikliai fiksuoti Anykščių (12,1 proc.), Ignalinos (11,9 proc.), Kalvarijos (11,7 proc.), Raseinių (11,5 proc.) ir Zarasų (11,3 proc.) savivaldybėse.

Šiuo metu šalyje registruota 155,3 tūkst. darbo ieškančių žmonių – tai 5,1 proc. mažiau nei prieš mėnesį ir 4,5 proc. mažiau nei prieš metus.