Dviračių entuziastas surentė stilingą namą ant ratų
2015-12-23 06:00
Kol kas mus, lietuvius, lepina šiluma, tačiau visi žinome, kokią dalį atlyginimo tenka pakloti už būstų šildymą užėjus tikrai žiemai. Pastatai visose šalyse yra energijos, o kartu ir pinigų „rijikai“, todėl gana sparčiai plinta mažų namų judėjimas. O dar jei tas mažas namelis... yra ant ratų! Galite gyventi bet kuriame gražiausiame gamtos kampelyje minimaliomis išlaidomis. Nors kanadietis dviratininkas Kequyenas Lamas labiausiai mėgsta keliauti dviračiu, šį rudenį jis savo rankomis susirentė visai padorų namelį ant ratų: su dušu, tualetu, reikiama virtuvės įranga ir patogia lova „antresolėje“, jei ją taip galima pavadinti. Apie šį jauno vyro projektą rašo portalas treehugger.com
Kequyeno Lamo namas ant ratų. Youtube.com stopkadras
Specialiai mažų namų judėjimo entuziastams įkurtoje svetainėje tinyhouseswoon.com galite rasti įkvėpimo apžiūrinėdami įvairiausius namukus: maži namai, mikro namai, namai iš čigoniško tipo vagonėlių, namai iš kemperių, „gūžtos“, kupoliniai namai, namai valtyse, namai iš autobuso ir taip toliau. Akivaizdu, jog gyvenimą „susimažinti“ nutarusiems žmonėms iš viso pasaulio fantazijos netrūksta.
Taigi nusprendė susimeistrauti būstą and priekabos platformos. Jo būsto plotas – beveik 17 kvadratinių metrų, o kad šis būstas tikrai skirtas jo šeimininkui, byloja specialiai dviračių gabenimui paliktos vietos.
Racionaliai apgalvota įvairių daiktų sandėliavimo erdvė – tam skirta vietos dvigubose namelio grindyse.
Kequyenas įrengė dvigubas stiklo duris, kad į namelį patektų kuo daugiau šviesos, o viduje esančiam jo šeimininkui atsivertų raminantys gamtos vaizdai.
Nedidelė patalpa šildoma dujomis, netoli įėjimo įrengtas šildytuvas. Kiek giliau – dujinė kaitlentė bei įprastos virtuvės spintelės. Nors tokiuose nameliuose sofa neretai atstoja lovą arba minkštųjų baldų apksritai nėra, K. Lamas savo namelyje pasistatė patogią sofą, o lovą perkėlė į „antrąjį aukštą“.
Kaip jau minėta, į rankenėle atveriamas grindis galima susidėti įvairius daiktus, pavyzdžiui, į saugyklą, įrengtą prie virtuvės zonos, Kequyenas susideda birius maisto produktus.
Virš dušo įrengta lova, o šalia jos – nedidelis langelis, kad į patalpą patektų daugiau dienos šviesos. Palubėje kybo ir ventiliatorius, kad šeimininkas galėtų atsigaivinti karštomis dienomis.
Neįprastas sprendimas – erdvė kalnų dviračiams palikta dušo patalpoje, tačiau greičiausiai kitur padėtas dviratis painiotųsi po kojomis.
Portalo treehugger.com žurnalistai rašo, jog persikėlimas į mažą namą palieka žmogų tik su svarbiausiais ir brangiausiais jam daiktais. K. Lamo atveju tai buvo jo dviračiai.
Neįprasta yra matyti mažame name ant ratų dvejas duris, tačiau Kequyenui to reikėjo tam, kad patogiau būtų įsinešti dviratį nešlepsint per visą namelį.
Jauno vyro atliktas darbas tik dar kartą įrodo, jog pasiryžti gyventi mažesnėje erdvėje – tai nebūtinai keltis į tradicinį namelį ant ratų ar į sumažintą senovinės trobos versiją. Kruopščiai susiplanavus erdvę pagal savo poreikius, mažesnis kvadratinių metrų skaičius nekelia diskomforto. Ir išdrįsime teigti – K. Lamas su savo 17 kvadratinių metrų greičiausiai jaučiasi geriau ne tik už 50 proc. daugiabučių gyventojų, tačiau ir už kai kuriuos „pilių“ savininkus.
Verslo centrų rinką papildantys nauji pastatai meta rimtą iššūkį seniems biurams. Skiriasi ne tik verslo centrų išvaizda, bet ir eksploataciniai parametrai, nuomininkams siūlomos laisvalaikio ar bendradarbiavimo erdvės.
Bendras Lietuvos liaudies buities muziejuje esančių 154 pastatų stogų plotas prilygsta maždaug 30 futbolo aikščių. „Tomaldras“ – tai įmonė, kuri, atnaujindama muziejaus pastatų stogus, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis ir skarda padengė apie 8 tūkst. kv. m plotą.
Su klimato kaita augant tvaresnės statybos poreikiui, stiprėja paklausa mediniams daugiabučiams. Kol Lietuvoje aukštesnę nei 4 aukštų medinę statybą riboja teisės aktai, mūsų šalies ekspertai pavydžiai žiūri į Skandinavijos šalyse augančius medinius dangoraižius. Tačiau Švedijos medinių namų plėtoto...
Kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, Vakarų šalyse statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Dėl savo architektūros ir dizaino sprendimų šie pastatai kasmet susižeria aibę prestižinių apdovanojimų.
Pasaulyje populiarėjančios tvarumo idėjos neapleidžia ir Lietuvos. Ši tema veržiasi ir į nekilnojamojo turto rinką, kuomet namų ieškantys pirkėjai apsvarsto ir poveikį aplinkai statant jų nusižiūrėtą būstą.
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
Sostinėje vystomas „Business Garden Vilnius“ verslo parkas tarptautiniu mastu įvertintas už įdiegtus tvarumo sprendimus. Surinkęs 95 tarptautinės pastatų vertinimo sistemos LEED sertifikato balus, verslo centras gavo aukščiausią – „Platinum“ įvertinimą. Visame pasaulyje yra vos 30, o Europoje – 10 p...
„Økern Portal“ biurų pastatas Osle tapo išskirtiniu projektu Norvegijoje ne tiek dėl savo didumo, kiek dėl tvarumo ir neįprasto dizaino. Šio pastato, pelniusio aukštą įvertinimą Norvegijoje ir apdovanoto „Lietuvos metų gaminio 2021“ aukso medaliu, statyboje dalyvavo įmonė „Staticus“.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sveikina Europos Komisijos paskelbtą pirmąjį Taksonomijos reglamento deleguotąjį aktą, kuriuo gyventojai ir įmonės galės aiškiai įsivertinti, kas yra tikroji žalioji investicija, o kas tik – „žaliasis smegenų plovimas“.
„Žalieji pastatai“ vis labiau įsitvirtina komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 126 tarptautiniais tvarumo sertifikatais įvertinti ar vertinami pastatai, iš kurių vien šiemet pagal BREEAM, LEED, WELL, LPTVS ar „Fitwel“ standartus buvo įvertinti 88.
Statybos pramonė ir visas sektorius stipriai veikia mus supančią aplinką, nes jo poreikiams sunaudojama net 40% viso pasaulio energijos ir generuojama net 30% visų atliekų. Norint daryti įtaką ir keisti, būtina imtis veiksmų, kurie užtikrintų ilgalaikius pokyčius, o ne vienadienius sprendimus.
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
| www.julija.eu