Dviračių entuziastas surentė stilingą namą ant ratų
2015-12-23 06:00
Kol kas mus, lietuvius, lepina šiluma, tačiau visi žinome, kokią dalį atlyginimo tenka pakloti už būstų šildymą užėjus tikrai žiemai. Pastatai visose šalyse yra energijos, o kartu ir pinigų „rijikai“, todėl gana sparčiai plinta mažų namų judėjimas. O dar jei tas mažas namelis... yra ant ratų! Galite gyventi bet kuriame gražiausiame gamtos kampelyje minimaliomis išlaidomis. Nors kanadietis dviratininkas Kequyenas Lamas labiausiai mėgsta keliauti dviračiu, šį rudenį jis savo rankomis susirentė visai padorų namelį ant ratų: su dušu, tualetu, reikiama virtuvės įranga ir patogia lova „antresolėje“, jei ją taip galima pavadinti. Apie šį jauno vyro projektą rašo portalas treehugger.com
Kequyeno Lamo namas ant ratų. Youtube.com stopkadras
Specialiai mažų namų judėjimo entuziastams įkurtoje svetainėje tinyhouseswoon.com galite rasti įkvėpimo apžiūrinėdami įvairiausius namukus: maži namai, mikro namai, namai iš čigoniško tipo vagonėlių, namai iš kemperių, „gūžtos“, kupoliniai namai, namai valtyse, namai iš autobuso ir taip toliau. Akivaizdu, jog gyvenimą „susimažinti“ nutarusiems žmonėms iš viso pasaulio fantazijos netrūksta.
Taigi nusprendė susimeistrauti būstą and priekabos platformos. Jo būsto plotas – beveik 17 kvadratinių metrų, o kad šis būstas tikrai skirtas jo šeimininkui, byloja specialiai dviračių gabenimui paliktos vietos.
Racionaliai apgalvota įvairių daiktų sandėliavimo erdvė – tam skirta vietos dvigubose namelio grindyse.
Kequyenas įrengė dvigubas stiklo duris, kad į namelį patektų kuo daugiau šviesos, o viduje esančiam jo šeimininkui atsivertų raminantys gamtos vaizdai.
Nedidelė patalpa šildoma dujomis, netoli įėjimo įrengtas šildytuvas. Kiek giliau – dujinė kaitlentė bei įprastos virtuvės spintelės. Nors tokiuose nameliuose sofa neretai atstoja lovą arba minkštųjų baldų apksritai nėra, K. Lamas savo namelyje pasistatė patogią sofą, o lovą perkėlė į „antrąjį aukštą“.
Kaip jau minėta, į rankenėle atveriamas grindis galima susidėti įvairius daiktus, pavyzdžiui, į saugyklą, įrengtą prie virtuvės zonos, Kequyenas susideda birius maisto produktus.
Virš dušo įrengta lova, o šalia jos – nedidelis langelis, kad į patalpą patektų daugiau dienos šviesos. Palubėje kybo ir ventiliatorius, kad šeimininkas galėtų atsigaivinti karštomis dienomis.
Neįprastas sprendimas – erdvė kalnų dviračiams palikta dušo patalpoje, tačiau greičiausiai kitur padėtas dviratis painiotųsi po kojomis.
Portalo treehugger.com žurnalistai rašo, jog persikėlimas į mažą namą palieka žmogų tik su svarbiausiais ir brangiausiais jam daiktais. K. Lamo atveju tai buvo jo dviračiai.
Neįprasta yra matyti mažame name ant ratų dvejas duris, tačiau Kequyenui to reikėjo tam, kad patogiau būtų įsinešti dviratį nešlepsint per visą namelį.
Jauno vyro atliktas darbas tik dar kartą įrodo, jog pasiryžti gyventi mažesnėje erdvėje – tai nebūtinai keltis į tradicinį namelį ant ratų ar į sumažintą senovinės trobos versiją. Kruopščiai susiplanavus erdvę pagal savo poreikius, mažesnis kvadratinių metrų skaičius nekelia diskomforto. Ir išdrįsime teigti – K. Lamas su savo 17 kvadratinių metrų greičiausiai jaučiasi geriau ne tik už 50 proc. daugiabučių gyventojų, tačiau ir už kai kuriuos „pilių“ savininkus.
Lapkričio 11 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietė pasidalinti nuomonėmis, ką galime padaryti, kad miestai taptų geriau pritaikyti žmogui ir kaip prie to gali prisidėti daugiabučių renovacija. Konferencijoje „Miestai, kurie veikia“ APVA, Aplinkos ministerijos ekspertai, Europos Komisij...
Vakar, lapkričio 11 d., vyko Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) organizuotoje 10-ojoje jubiliejinė konferencija apie daugiabučių namų renovaciją „Miestai, kurie veikia“. Renginyje aptarti aktualiausi modernizacijos klausimai, ateities tendencijos; buvo dalijamasi gerąja savivaldybių patirtim...
Alytaus miesto savivaldybė pripažinta žaliausiu Lietuvos miestu – ji užėmė pirmąją vietą 2025 metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge. Apdovanojimą antradienį vykusiame Aplinkos ministerijos forume „Darni miesto ekosistema: žmogui ir gamtai“ Alytaus merui įteikė aplinkos ministras Kastytis...
Daugelis Europos šalių šiandien susiduria su ta pačia problema – nepakankamai efektyviai išnaudojamomis valstybės institucijų patalpomis. Perteklinis darbo plotas reiškia ne tik papildomas išlaidas už šildymą, priežiūrą ir energiją, bet ir prarastas galimybes investuoti į modernias, darbuotojų porei...
Vis labiau didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, šiandieninė visuomenė priversta atsigręžti į darnaus vystymosi principus – ne tik galvodama apie ateitį, bet ir realiu laiku imdamasi efektyvių priemonių. Atsižvelgdamas į tai, KTU žengia dar vieną ambicingą žingsnį link tvarios ateities – universitet...
Turto bankas ruošiasi įgyvendinti pilotinį elektros energijos kaupiklių įrengimo projektą. Planuojama, kad artimiausiu metu penkiuose valdomuose pastatuose bus sumontuoti ličių geležies fosfato (LFP) elektros kaupikliai, kurių bendra talpa sieks 420 kWh, o bendra galia – iki 50 kW viename objekte.
Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Aplinkos ministerijos parengtas Statybos įstatymo pataisas, suderinančias nacionalinį reglamentavimą su naujais Europos Sąjungos reikalavimais. Nuo 2026 m. gamintojai privalės rinkai tiekti daugiau sertifikuotų, aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių...
Kylančios energijos kainos, griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai ir augantys užsakovų lūkesčiai statybų įmonėms kelia išlikimo iššūkių. Šiandien rangovai turi ne tik statyti, bet ir suprasti energetikos procesus, gebėti planuoti savo veiklą ilgesniam laikui, o kartais net tapti inovacijų kūrėjai...
Europos Komisijos organizuojamame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) regionų ir miestų renginyje Briuselyje iškilmingai įteikti kasmetiniai prizai. Šiemet tarp 22 laureatų atsidūrė ir Lietuva – mūsų šaliai vienintelė atstovavusi menininkė bei tyrėja Viltė Adomavičiūtė pelnė pagrindinį apdovanojimą kat...
Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad š. m. rugsėjo 30 d. baigėsi trečiasis 2025 m. ketvirtis, kurio metu fiziniai ir juridiniai asmenys, importavę trąšas, cementą, aliuminį, vandenilį, elektrą, plieną ir geležį į Europos Sąjungos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių, turi pateikti ketvirtinę pas...
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“, iki 2030 m. įsipareigojusi tapti klimatui neutralia ir iki 2032 m. – energetiškai nepriklausoma nuo išorinių resursų, nuosekliai investuoja į pažangias technologijas. Šiemet pasinaudojusi Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiam...
Vyriausybei pritarus Energetikos ministerijos parengtam 2021-2030 m. Energetikos plėtros programos pakeitimui, energetikos ministro įsakymu patvirtinta nauja pažangos priemonė, skirta neefektyvių šilumos gamybos įrenginių pakeitimui nedidelėse šilumos tiekimo sistemose, siekiant sumažinti centralizu...
Energetikos ministerija inicijuoja pokyčius, kuriais siekiama užtikrinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą išlaikant dabartinį apskaitos modelį, tačiau kartu sudarant subalansuotas sąlygas visiems rinkos dalyviams.
Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose veikiančios didelės pramonės įmonės galės greičiau modernizuotis ir atnaujinti įrangą ekologiškesne bei pritaikyta mažiau taršiam kurui. Tam Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) planuoja paskelbti 10 mln. eurų kvietimą Europos Sąjungos (ES) investicijoms ga...
„Biržų duonos“ kepykla oficialiai baigė antrąjį nuosavo saulės parko plėtros etapą. Nuo šiol apie 50 procentų kepykloje sunaudojamos elektros energijos bus pagaminama saulės jėgainėse, taip užtikrinant, kad vartotojus pasieks dar draugiškesni aplinkai gaminiai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) iniciatyva prioritetiniai šalies žalieji pramonės projektai turėtų būti įgyvendinami greičiau ir paprasčiau. Jiems būtų suteikiamas Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių projektų statusas, kuris leistų supaprastinti leidimų išdavimo procedūrą šiems projek...
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skelbia 60 mln. eurų kvietimą stambioms pramonės įmonėms Kauno apskrityje investuoti į tvarios ekonominės veiklos projektus. Finansavimas bus skiriamas tiek aplinkai tvarioms gamybos investicijoms, tiek su šiomis investicijomis susijusiems darbuotojų įgūdž...
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), skatindama visoje Lietuvoje veikiančias pramonės įmones didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį, skyrė 18,95 mln. eurų investicijų 27 projektams.
Prieš porą dešimtmečių statytų ir ilgokai neremontuotų namų gyventojai, kaip ir tie, kurių namų statybai buvo naudotos nekokybiškos medžiagos, paprastai fiksuoja dideles šiluminės energijos sąnaudas. Jų sąskaitos už šildymą auga, o patalpose šalta ir drėgna. Tokiomis aplinkybėmis laikas pagalvoti ap...
Investicijos į atsinaujinančius energijos išteklius Kaune tapo gerąja praktika. Tai patvirtino pastaraisiais metais ant mokyklų ir darželių stogų įrengtos 72 saulės elektrinės, padėjusios įstaigoms individualiai apsirūpinti elektros energija. Artimiausiais metais ruošiamasi įgyvendinti dar vieną pro...
| www.julija.eu