„K. Donelaičio aikštės projektas lyg pratęsia pastaruoju metu didžiausiuose Lietuvos miestuose ruošiamų ar realizuojamų aikščių virtinę. Kaip ir kitur, jau keletą metų ruošti pasiūlymai sulaukia didelio dėmesio ir kontraversiškų nuomonių. Šios aikštės sutvarkymo sprendiniai ekspertų iš esmės buvo įvertinti teigiamai, lauksime rezultatų“, – teigia Klaipėdos RAT pirmininkas E. Andrijauskas.

Esminė projekto autoriaus architekto A. Žebrausko idėja – tęsti tarpukaryje suformuotos aikštės urbanistinę idėją ir įvertinus K. Donelaičio paminklo atsiradimą 1973 m., sukurti atnaujintą, aktyviai eksploatuojamą erdvę, kurioje išsaugomas smulkialapių liepų perimetras sudarytų vieningą, sistematizuotą balansą su siūlomu „žydinčio centro“, parterinio apželdinimo ir keleto spalvų bei faktūrų granitiniu grindiniu. Aikštės įveiklinimas labiausiai sietinas su vakarinėje dalyje numatoma atvira kavine bei erdve kameriniams koncertams.

Taryba mano, kad pateikto pasiūlymo sprendiniai architektūros kokybės kriterijų – urbanistinio integralumo, atitikties darnaus vystymo principui, tvarumo, inovatyvumo, paveldo išsaugojimo, funkcionalumo ir estetikos – požiūriu visumoje gali būti vertintini teigimai, ir, atsižvelgus į ekspertų išvadas bei rekomendacijas, priimtini tolimesniam projekto vykdymui. Vienintelis architektūrinės kokybės kriterijus, nesulaukęs daugumos pritarimo – vientisa architektūrinė idėja. Didelė dangų, apželdinimo ir funkcijų įvairovė, Tarybos narių nuomone, tolimesniame projekto vystyme dar turi būti aiškiau sujungta vieninga idėja, kuri kol kas tebėra padrika.

Ekspertai pateikė keletą rekomendacijų. Pirmiausiai, aiškiai pagrįsti patenkinamos būklės liepų šalinimo būtinybę ir siekti išsaugoti kuo daugiau medžių bei tolimesnėse projekto stadijose pasitelkti kraštovaizdžio architektus. Antra, architektai paragino autorius kuo ankstyvesnėje projektavimo stadijoje supažindinti miesto bendruomenę su sprendiniais. Be to, architektai rekomendavo įvertinti galimai kylančias grėsmes XX a. pradžioje susiformavusios aikštės tapatumui, ypač išlikusių gatvių, jų dangų ir perimetrinio užstatymo aspektu, atsisakyti perteklinio utilitarumo (įrengiant viešąjį tualetą), patikslinti lauko kavinės vietą, įvertinus Vytauto g. perspektyvą. 

Lietuvos architektų rūmų vizualizacijos