„Įmonės šiandien sprendžia išlikimo rinkoje klausimą ir deda maksimalias pastangas, kad nenutrauktų veiklos. Kad ir kokia įtempta situacija atrodo dabar, tenka pripažinti, kad pikas dar nepasiektas ir link jo artėjame dideliu greičiu. Elektros kainos verslui yra pakilusios jau penkis kartus. Jeigu iki krizės elektra, kalbant apie pramonės vidurkį, viso produkto sudėtyje sudarė nuo 5 iki 25 proc., tai dabar kai kuriais atvejais siekia net 125 proc. Suprantame, kad daug kas yra nulemta išorinių sprendimų ir geopolitinių veiksnių. Tačiau dabartinėje neapibrėžtam laikotarpiui susiklosčiusioje situacijoje dėl itin aukštų energijos kainų verslui reikalinga parama, garantijos ir aiškumas dėl nuosavos generacijos galimybių", – LPK pranešime cituojamas prezidentas Vidmantas Janulevičius.

LPK prezidentas akcentavo – svarbu, jog investicijos, kurias verslas skirs nuosavai generacijai užsitikrinti, užfiksuotų energijos kainas, o tuo pačiu iš dalies ir gamybines sąnaudas ateinantiems 20–30 metų.

Numato lengvatines paskolas verslui

Ministras užtikrino, kad Vyriausybė siekia, jog per ateinančius keletą metų didžioji dalis šalies įmonių elektrą galėtų pasigaminti pačios. Iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų ketinama numatyti lengvatines paskolas verslui. Patikinta, kad įmonės, norinčios tapti gaminančiomis elektros energijos vartotojomis gaus paskolas – tam skirta finansavimo architektūra yra planuojama ir rugsėjo pabaigoje Finansų ministerija teiks paraišką RRF paskolinei daliai.

Kartu su Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA) yra rengiama schema ir per ateinančias kelias savaites jau turėtų būti parengtas aiškus priemonės veikimo mechanizmas. Tačiau vilčių dėl paramos krizinėje situacijoje nukentėjusiam verslui ministras D. Kreivys nepaliko, sakydamas, kad nė viena valstybė nesubsidijuoja energetiniame kare nukentėjusio verslo. Ministras pabrėžė, kad nė vienoje valstybėje parama verslui šioje srityje nėra skiriama.

„Turime suprasti, kad energetinis karas vyksta jau pusantrų metų ir šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui yra elektros generacijos trūkumas. Finansinėje perspektyvoje iki 2027 metų numatytas beveik 1 mlrd. eurų saulės elektrinėms, gaminantiems vartotojams, energijos kaupimo įrenginiams ir pan. Šalyje nėra jokių kliūčių vystyti nutolusias elektrines, nes galioms gauti jokių eilių nėra. Tie 2 gigavatai, kurie skirti būtent šitam tikslui, laukia šių elektrinių vystymo", – cituojamas D. Kreivys.

Ministras išskyrė trumpojo ir ilgojo laikotarpio priemones verslui

„Trumpuoju laikotarpiu su energetikos krizės padariniais susiduriančios įmonės gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis. Suprantu, kad dabartinėje situacijoje yra ir tokių įmonių, pavyzdžiui trąšų sektoriuje, kurios priverstos stabdyti gamybą. Vertinant ilguoju laikotarpiu – turime padaryti darbą, kurio nepadarėme per praėjusį dešimtmetį ir tapti energijos gamintojais. Kiekvienas verslas turėtų įsirengti sau gamybos pajėgumus, tikiu, kad tai yra ateitis", – pabrėžė ministras, reikšdamas viltį, kad per ateinantį dešimtmetį Lietuvai pavyks užsitikrinti energetinę nepriklausomybę ir tapti energetikos eksportuotoja.

Ministras tikino, kad šiuo metu yra susitelkta į biurokratinių trukdžių šalinimą atsinaujinančios energetikos plėtrai, tobulinama teisinė bazė, siekiama užtikrinti paramos investicijoms prieinamumą. Numatomas paskolų poreikis ~500-700 mln. eurų, į naujai statomas atsinaujinančios energetikos elektrines iš verslo tikimasi 20-30 proc. nuosavų lėšų. Prognozuojamos privataus sektoriaus investicijos 10 mlrd. eurų.