Energijos vartojimo efektyvumo srityje Lietuva yra įsipareigojusi siekti ambicingų tikslų. Pagal naują Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą 2030 m. (lyginant su 2020 m. baziniu scenarijumi) Lietuva pirminės energijos suvartojimą planuoja sumažinti 9 proc., o galutinės – 11,6 proc., o iki 2030 m. sutaupyti ne mažiau kaip 39,3 TWh galutinės energijos. Lietuva sieks, kad 2030 m. pirminės energijos suvartojimas neviršytų 60 TWh, o galutinės energijos suvartojimas neviršytų 49,4 TWh.

„Siekiant šių tikslų Lietuvoje, kaip ir visoje ES, energijos vartojimo efektyvumas turi tapti vienu svarbiausių prioritetų. Reikia vertinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvas svarstant ir priimant svarbiausius politinius ir investavimo sprendimus visuose sektoriuose. Pavyzdinį vaidmenį turės vaidinti viešasis sektorius, kuriame energijos suvartojimas pagal naują Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą kasmet turės sumažėti 1,9 proc., taip pat kasmet turės būti renovuojama bent 3 proc. bendro viešojo sektoriaus subjektams priklausančių šildomų ar vėsinamų pastatų ploto“, – sako pranešime cituojama viceministrė Inga Žilienė.

Atnaujintame Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m., kuris turės būti patvirtintas iki 2024 m. birželio 30 d., Lietuva ambicingai numato įgyvendinti 17 esamos politikos ir 9 planuojamos politikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones svarbiausiuose transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose.

„Energijos efektyvumas 2023“ – pagrindinė IEA metinė analizė apie energijos vartojimo efektyvumo rinkų ir politikos pokyčius pasaulyje, kurioje nagrinėjamos naujausios energijos intensyvumo, paklausos ir su efektyvumu susijusių investicijų, politikos ir technologijų tendencijos.