2024 vasario 24 d. šeštadienis, 23:34
Reklama  |  facebook

Europos žaliosios transformacijos iššūkiai ir galimybės

2023-10-18 11:05
Beveik prieš 4 metus Europos Komisijos paskelbtas Europos žaliasis kursas iškėlė ambicingą tikslą: tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktas – vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso dokumentų – teisiškai įpareigojo ES šalis nares iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą.
nuotrauka
Aplinkos ministerijos nuotr.


Kartais žaliasis kursas tapatinamas tik su miškų plotų plėtimu ir bioįvairovės išsaugojimu. Tačiau iš tiesų Europos Komisija yra numačiusi žymiai platesnes žaliojo kurso įgyvendinimo priemones: ekonomikos augimas turi būti atsietas nuo išteklių naudojimo, ekologiškesnis transportas, švaresnė energetikos sistema, pastatų renovacija, anglies dvideginį absorbuojančių miškų, dirvožemių, šlapynių ir durpynų atkūrimas.

Kartu kviečiama imtis ir kitų vienas kitą papildančių veiksmų, kurie tiek ekonomikoms, tiek gyventojams teikia įvairiapusę naudą: tai ir neužterštas oras, vanduo bei dirvožemis, ir saugus maistas, ir gyventojų poreikius atitinkantys miestai, ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, ir žiedinės ekonomikos plėtra, o galiausiai – naujos darbo vietos, socialinės garantijos.

Pasaulyje vyksta negrįžtami klimato pokyčiai


Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad pasaulyje vyksta didžiuliai klimato pokyčiai. Dėl visuotinio atšilimo visuose pasaulio regionuose daugėja ekstremaliųjų klimato reiškinių, susijusių su kritulių režimo, vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos pasikeitimais, kai kada tie pokyčiai yra negrįžtami. Be to, aukštesnė temperatūra ir intensyvesni meteorologiniai reiškiniai daug kainuoja ES ekonomikai, o šalims yra sunkiau apsirūpinti maistu.

Dėl klimato pokyčių per pastaruosius 40 metų ES patyrė daugiau kaip 487 mlrd. eurų finansinių nuostolių, Lietuvos nuostoliai įvertinti 1,452 mlrd. eurų ir 2021 metais nustatytą rodiklį – 0,08 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) viršijo 2 kartus. Dėl ekstremalių meteorologinių ir kitų su klimatu susijusių reiškinių 1980–2020 m. ES mirė daugiau kaip 138 000 žmonių, Lietuvoje prarasta apie 70 gyvybių.

Nekeičiant vartojimo neįmanoma absorbuoti išmetamo ŠESD


2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (13,8 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose.

Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje šalies ūkio sektorių – transporto (-0,2 proc.), žemės ūkio (-4,5 proc.), pramonės (-3,2 proc.), atliekų (-4,2 proc.), tačiau bendrą ŠESD didėjimą lėmė gana stipriai padidėjusios emisijos energetikos sektoriuje (+7,7 proc.). Jos labiausiai augo centralizuotai gaminant šilumos ir elektros energiją bei dėl išaugusio iškastinės kilmės kuro naudojimo namų ūkiuose ir įmonėse.

Per 1990-2021 m. laikotarpį Lietuva ŠESD kiekį sumažino 57,7 proc., o bendrasis vidaus produktas išaugo 78 proc., tai įrodo šalies ekonomikos darnią plėtrą.

2021 m. Lietuvoje buvo absorbuota 6,1 mln. tonų anglies dvideginio ekvivalento, t. y. beveik 2 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausiai CO2 absorbavo miškai ir daugiametės pievos. Tačiau nekeičiant vartojimo įpročių absorbuoti visą išmetamą ŠESD neįmanoma, nes tuomet miškai ir pievos turėtų užimti beveik visą Lietuvos teritoriją.

Žaliajai transformacijai – Klimato kaitos programos lėšos

Vienas iš šaltinių mažinti ŠESD yra Klimato kaitos programa. Pasinaudoję šios programos lėšomis gyventojai ir viešosios įstaigos įdiegs ar įsigis iš nutolusių saulės parkų beveik 60 MW galios saulės elektrinių elektros gamybai, tam iš programos skirta 36 mln. eurų. Tai leis Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje tapti labiau energetiškai nepriklausoma ir sumažinti šalies šiltnamio dujų emisijas. Visos įgyvendintos Klimato kaitos programos priemonės sutaupys 4,4 proc. (1093 kt) 2021 m. Lietuvos šiltnamio dujų emisijų.

Taip pat 2022 m. iš Klimato kaitos programos lėšų buvo pradėti „mažosios renovacijos" projektai 110 daugiabučiuose namuose, 1,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai, 9 įmonės apsisprendė modernizuoti negyvenamuosius pastatus.

Pernai buvo gauta net 3,4 tūkst. gyventojų paraiškų pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus į modernius, atsinaujinančią energiją naudojančius, šildymo įrenginius. 234 namų ūkiai įsirengs elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia sieks 2216 kWh. Visuomeniniuose pastatuose bus įdiegta 4250 kWh elektros energijos kaupimo įrenginių.

Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų bus paskirstyti šiuo metu atnaujinamam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonėms įgyvendinti.

Technologijos vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant Lietuvos energetikos ir klimato politikos tikslų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia sparčiau plėtoti atsinaujinančius energetikos išteklius (AEI): biokuro gamybos technologijas, vėjo ir saulės energiją, taip pat vandenilio gamybą naudojant AEI.

Parama iš Modernizavimo fondo – įmonėms ir gyventojams

Taip pat ŠESD mažinimui Lietuva naudoja ir Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšas. 2022 m. ir 2023 m. pradžioje buvo paskelbta kvietimų už 266 mln. eurų. Šio fondo lėšomis (118 mln. eurų) bus finansuojami viešosios paskirties pastatų, daugiabučių namų modernizavimo projektai.

Parama teikiama ATL (apyvartinių taršos leidimų) prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonėms - atsinaujinančių išteklių diegimui ir energinio efektyvumo didinimui (iš viso skirta šioms įmonėms skirta 40 mln. eurų).

Įmonės bei gyventojai gali pasinaudoti parama įsigyjant elektromobilius (iš visos skirta 50 mln. eurų), o žemės ūkio srityje galima gauti paramą ketinantiems mažinti kuro sąnaudas plėtojant beariminę žemdirbystę (8 mln. eurų).

Taip pat pirmą kartą 2023 m. buvo paskelbtas 50 mln. eurų vertės kvietimas žaliajam vandeniliui gaminti ir plėsti gamybos apimtis. Kvietimo metu atrinktos 5 įmonės, kurios įgyvendins projektus už 41 mln. eurų. 
Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-19 10:37
Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos praėjusiais metais suvartojo 13 proc. mažiau elektros ir šilumos energijos. Mažinti sąnaudas energijos ištekliams valstybės pastatuose leido kompleksinės Turto banko investicijos į energinio efektyvumo priemones bei aktyvus pačių organ...
nuotrauka
2024-02-14 14:28
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Parama numatyta daugiabučių, savivaldybių bei centrinės valdžios pastatams atnaujinti, pramonės dekarbonizacijai, elektros energijos saugojimo pajėgumams sukurti, kurie reikalingi iš atsina...
nuotrauka
2024-02-13 15:21
Naudojant medienos gaminius vietoje betono statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybos...
nuotrauka
2024-01-29 15:04
Nuo metų pradžios nemaža dalis verslų Europos Sąjungoje įgijo naują prievolę – teikti kasmetines tvarumo ataskaitas, atskleidžiančias įmonės poveikį aplinkai. Vadinamąsias ESG (angl. Environmental, Social and Governmental) ataskaitas privalės teikti daugiau nei 40 tūkst. ES bendrovių, dar daugiau ne...
nuotrauka
2024-01-29 09:41
Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia vidutines ir dideles šalies įmones teikti paraiškas subsidijai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse“.
nuotrauka
2024-01-26 07:48
Pradėjus svarstyti apie nuosavą atsinaujinančios energetikos šaltinį – saulės elektrinę, gyventojų žvilgsnis paprastai krypsta į gaminančio vartotojo modelį. Šiuo metu gyventojai, įmonės ir įstaigos turi ir dar vieną galimybę – burtis į Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas arba Piliečių ener...
nuotrauka
2024-01-25 15:36
Nesprendžiami globalaus atšilimo iššūkiai atneš liūdnų pasekmių mūsų, ypač ateities kartų, aplinkai bei gyvenimo kokybei. Todėl tvarus transportas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos Žaliojo kurso susitarimo dalių.
nuotrauka
2024-01-18 13:03
Pasaulį lydintys iššūkiai dėl vis gilesnės klimato krizės verčia išteklius naudoti tikslingai, sąmoningai ir efektyviai. Veiksmų klimato tikslams įgyvendinti ėmėsi ir miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Tvarumą iškėlusi strategijos prioritetu, ji buvo sertifikuota pagal ISO 500...
nuotrauka
2024-01-17 13:54
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" iš nuotekų dumblo pernai jau pasigamino beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos, o siekdama apsisaugoti nuo elektros ir gamtinių dujų kainų šuolių, bendrovė iki 2032 m. ketina tapti nepriklausoma nuo...
nuotrauka
2024-01-16 14:22
Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Norvegijos sostinėje Osle kylantis Vyriausybės kvartalas savo šalyje sulaukia ne mažiau dėmesio ir diskusijų nei A. Goštauto kvartalo transformacijos projektas Lietuvoje. Iššūkiai ir klausimai, kuriuos sprendžia norvegai panašūs: susisiekimas, saugumas, siekis kurti n...
nuotrauka
2024-01-16 14:11
Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą. Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų. S...
nuotrauka
2024-01-15 14:22
Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) primena, kad dar vyksta kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga – po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Kvi...
nuotrauka
2024-01-08 09:53
Nuo sausio 8 d. ūkininkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir įmonės, norinčios įsirengti biodujas ar biometaną naudojančias grūdų džiovyklas, galės teikti paraiškas ir gauti subsidijas.
nuotrauka
2024-01-05 10:03
Šiandien būtinybę puoselėti tvarią, darnią, aplinkai draugišką ir dėmesingą kiekvieno mūsų kasdienybę suvokia visi. Aukštojo mokslo institucijos atsakingos visuomenės ugdymo kontekste vaidina itin svarbų vaidmenį, tad nenuostabu, kad ir aukštąsias mokyklas vertinantys reitingai šiai temai ima skirti...
nuotrauka
2024-01-04 10:05
Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte pasirašė sutart...
nuotrauka
2023-12-21 14:10
Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartis su trimis Lietuvos universitetų suburtais konsorciumais. Jie įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurios svariai prisidės prie aktualių visuomenės problemų sprendimo. Bendra trijų projektų vertė siekia 94,7 mln. eurų, didži...
nuotrauka
2023-12-20 10:30
Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia tiek asmenis, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Konsultacijų bendrovės „Deloitte" vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimat...
nuotrauka
2023-12-11 11:52
Lietuva pagal energijos intensyvumo progresą 2022 m. buvo tarp penkių geriausių Europoje, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaita „Energijos efektyvumas 2023“. Lietuvos energijos intensyvumo pagerėjimas 2022 m. buvo beveik 12 proc. ir lenkė Europos Sąjungos vidurkį (8 proc.).

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas