2024 birželio 15 d. šeštadienis, 12:44
Reklama  |  facebook

Europos žaliosios transformacijos iššūkiai ir galimybės

2023-10-18 11:05
Beveik prieš 4 metus Europos Komisijos paskelbtas Europos žaliasis kursas iškėlė ambicingą tikslą: tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Europos klimato teisės aktas – vienas iš pagrindinių Europos žaliojo kurso dokumentų – teisiškai įpareigojo ES šalis nares iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir iki 2050 m. užtikrinti klimato neutralumą.
nuotrauka
Aplinkos ministerijos nuotr.


Kartais žaliasis kursas tapatinamas tik su miškų plotų plėtimu ir bioįvairovės išsaugojimu. Tačiau iš tiesų Europos Komisija yra numačiusi žymiai platesnes žaliojo kurso įgyvendinimo priemones: ekonomikos augimas turi būti atsietas nuo išteklių naudojimo, ekologiškesnis transportas, švaresnė energetikos sistema, pastatų renovacija, anglies dvideginį absorbuojančių miškų, dirvožemių, šlapynių ir durpynų atkūrimas.

Kartu kviečiama imtis ir kitų vienas kitą papildančių veiksmų, kurie tiek ekonomikoms, tiek gyventojams teikia įvairiapusę naudą: tai ir neužterštas oras, vanduo bei dirvožemis, ir saugus maistas, ir gyventojų poreikius atitinkantys miestai, ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, ir žiedinės ekonomikos plėtra, o galiausiai – naujos darbo vietos, socialinės garantijos.

Pasaulyje vyksta negrįžtami klimato pokyčiai


Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad pasaulyje vyksta didžiuliai klimato pokyčiai. Dėl visuotinio atšilimo visuose pasaulio regionuose daugėja ekstremaliųjų klimato reiškinių, susijusių su kritulių režimo, vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos pasikeitimais, kai kada tie pokyčiai yra negrįžtami. Be to, aukštesnė temperatūra ir intensyvesni meteorologiniai reiškiniai daug kainuoja ES ekonomikai, o šalims yra sunkiau apsirūpinti maistu.

Dėl klimato pokyčių per pastaruosius 40 metų ES patyrė daugiau kaip 487 mlrd. eurų finansinių nuostolių, Lietuvos nuostoliai įvertinti 1,452 mlrd. eurų ir 2021 metais nustatytą rodiklį – 0,08 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) viršijo 2 kartus. Dėl ekstremalių meteorologinių ir kitų su klimatu susijusių reiškinių 1980–2020 m. ES mirė daugiau kaip 138 000 žmonių, Lietuvoje prarasta apie 70 gyvybių.

Nekeičiant vartojimo neįmanoma absorbuoti išmetamo ŠESD


2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (13,8 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose.

Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje šalies ūkio sektorių – transporto (-0,2 proc.), žemės ūkio (-4,5 proc.), pramonės (-3,2 proc.), atliekų (-4,2 proc.), tačiau bendrą ŠESD didėjimą lėmė gana stipriai padidėjusios emisijos energetikos sektoriuje (+7,7 proc.). Jos labiausiai augo centralizuotai gaminant šilumos ir elektros energiją bei dėl išaugusio iškastinės kilmės kuro naudojimo namų ūkiuose ir įmonėse.

Per 1990-2021 m. laikotarpį Lietuva ŠESD kiekį sumažino 57,7 proc., o bendrasis vidaus produktas išaugo 78 proc., tai įrodo šalies ekonomikos darnią plėtrą.

2021 m. Lietuvoje buvo absorbuota 6,1 mln. tonų anglies dvideginio ekvivalento, t. y. beveik 2 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausiai CO2 absorbavo miškai ir daugiametės pievos. Tačiau nekeičiant vartojimo įpročių absorbuoti visą išmetamą ŠESD neįmanoma, nes tuomet miškai ir pievos turėtų užimti beveik visą Lietuvos teritoriją.

Žaliajai transformacijai – Klimato kaitos programos lėšos

Vienas iš šaltinių mažinti ŠESD yra Klimato kaitos programa. Pasinaudoję šios programos lėšomis gyventojai ir viešosios įstaigos įdiegs ar įsigis iš nutolusių saulės parkų beveik 60 MW galios saulės elektrinių elektros gamybai, tam iš programos skirta 36 mln. eurų. Tai leis Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje tapti labiau energetiškai nepriklausoma ir sumažinti šalies šiltnamio dujų emisijas. Visos įgyvendintos Klimato kaitos programos priemonės sutaupys 4,4 proc. (1093 kt) 2021 m. Lietuvos šiltnamio dujų emisijų.

Taip pat 2022 m. iš Klimato kaitos programos lėšų buvo pradėti „mažosios renovacijos" projektai 110 daugiabučiuose namuose, 1,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai, 9 įmonės apsisprendė modernizuoti negyvenamuosius pastatus.

Pernai buvo gauta net 3,4 tūkst. gyventojų paraiškų pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus į modernius, atsinaujinančią energiją naudojančius, šildymo įrenginius. 234 namų ūkiai įsirengs elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia sieks 2216 kWh. Visuomeniniuose pastatuose bus įdiegta 4250 kWh elektros energijos kaupimo įrenginių.

Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų bus paskirstyti šiuo metu atnaujinamam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonėms įgyvendinti.

Technologijos vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant Lietuvos energetikos ir klimato politikos tikslų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia sparčiau plėtoti atsinaujinančius energetikos išteklius (AEI): biokuro gamybos technologijas, vėjo ir saulės energiją, taip pat vandenilio gamybą naudojant AEI.

Parama iš Modernizavimo fondo – įmonėms ir gyventojams

Taip pat ŠESD mažinimui Lietuva naudoja ir Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšas. 2022 m. ir 2023 m. pradžioje buvo paskelbta kvietimų už 266 mln. eurų. Šio fondo lėšomis (118 mln. eurų) bus finansuojami viešosios paskirties pastatų, daugiabučių namų modernizavimo projektai.

Parama teikiama ATL (apyvartinių taršos leidimų) prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonėms - atsinaujinančių išteklių diegimui ir energinio efektyvumo didinimui (iš viso skirta šioms įmonėms skirta 40 mln. eurų).

Įmonės bei gyventojai gali pasinaudoti parama įsigyjant elektromobilius (iš visos skirta 50 mln. eurų), o žemės ūkio srityje galima gauti paramą ketinantiems mažinti kuro sąnaudas plėtojant beariminę žemdirbystę (8 mln. eurų).

Taip pat pirmą kartą 2023 m. buvo paskelbtas 50 mln. eurų vertės kvietimas žaliajam vandeniliui gaminti ir plėsti gamybos apimtis. Kvietimo metu atrinktos 5 įmonės, kurios įgyvendins projektus už 41 mln. eurų. 
Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-13 08:21
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė arti 11 tūkst. gyventojų paraiškų. Toks kiekis gaminančių vartotojų generuos kiek daugiau nei 90 ...
nuotrauka
2024-06-12 13:42
Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis aplinkosauginių įsipareigojimų žengė dar vieną žingsnį didesnio tvarumo link ir ant savo pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę. Planuojama, kad ji sugeneruos beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Be to, ant prekybo...
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.
nuotrauka
2024-06-03 09:33
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla...
nuotrauka
2024-05-28 10:22
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug la...
nuotrauka
2024-05-24 16:57
Ketvirtadienį Vilniuje INVEGOS iniciatyva surengta konferencija „Daugiabučių namų modernizavimo fondo ateitis". Joje, be kitų šios srities ekspertų, dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Andreas von Busch, pabrėžęs, kad iki 2030 m. bus siekiama padvigubinti pastatų renovacijos apimtis, ženklias inv...
nuotrauka
2024-05-22 17:09
Šiandien šalia Panevėžio aplinkkelio, ties Bliūdžių kaimu, oficialiai paskelbta didžiausio Baltijos šalyse elektromobilių parko statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė. Projektą vystys elektromobilių įkrovimo stotelių operatorė UAB „Eldrive“.
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybos pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inž...
nuotrauka
2024-05-20 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja į Lietuvoje veikiančių verslo paslaugų centrų modernizavimą. Skelbiamas 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbam...
nuotrauka
2024-05-09 07:20
Įmonė „Ukmergės gelžbetonis“ jau trečius metus gamina pilkąjį polistireninį putplastį BIOPORĄ. Šios termoizoliacinės medžiagos gamybai naudojamos ne iškastinės, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos, t. y. nafta keičiama biodujomis, gautomis iš maisto atliekų.
nuotrauka
2024-05-08 09:13
Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso Vilniaus g. 265 korpusą. Po atliktų darbų 910 kv. m pastatas tapo draugiškesnis darbuotojams ir aplinkai. Projekto vertė beveik 1,2 mln. eurų. Šiuolaikiškuose biuruose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AV...
nuotrauka
2024-05-02 14:47
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) informuoja apie patvirtintą finansavimą rangos darbams pirmiesiems 3 daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami pasitelkus skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai – vienas Utenoje i...
nuotrauka
2024-04-30 16:04
Žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Europos Sąjungą (ES) į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Reikšmingas vaidmuo šioje tvarumo transformacijoje tenka verslams, ypač dideliems,...
nuotrauka
2024-04-30 12:15
„OmnispowerEurope“ drauge su partneriais sukūrė unikalią bateriją, galinčią dirbti ir aukštoje, ir žemoje temperatūroje bei užtikrinti didžiausią įrenginio našumą. Ji ne tik dirba 24x7 režimu, kad maksimaliai sumažintų sąnaudas ir generuotų didžiausias vertes, bet ir yra besimokanti baterija. Ji nuo...
nuotrauka
2024-04-29 07:41
Iki šiol daug emocijų ir diskusijų kėlęs pastatas pačiame Vilniaus centre, Konstitucijos pr. 13, greitu metu bus renovuotas. Šiemet ekspertai ir gyventojai sutarė dėl naujo projekto –1989 metais statytas daugiabutis po atnaujinimo pasieks A energinę klasę.

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas