Kartais žaliasis kursas tapatinamas tik su miškų plotų plėtimu ir bioįvairovės išsaugojimu. Tačiau iš tiesų Europos Komisija yra numačiusi žymiai platesnes žaliojo kurso įgyvendinimo priemones: ekonomikos augimas turi būti atsietas nuo išteklių naudojimo, ekologiškesnis transportas, švaresnė energetikos sistema, pastatų renovacija, anglies dvideginį absorbuojančių miškų, dirvožemių, šlapynių ir durpynų atkūrimas.

Kartu kviečiama imtis ir kitų vienas kitą papildančių veiksmų, kurie tiek ekonomikoms, tiek gyventojams teikia įvairiapusę naudą: tai ir neužterštas oras, vanduo bei dirvožemis, ir saugus maistas, ir gyventojų poreikius atitinkantys miestai, ir nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, ir žiedinės ekonomikos plėtra, o galiausiai – naujos darbo vietos, socialinės garantijos.

Pasaulyje vyksta negrįžtami klimato pokyčiai

Naujausi moksliniai duomenys rodo, kad pasaulyje vyksta didžiuliai klimato pokyčiai. Dėl visuotinio atšilimo visuose pasaulio regionuose daugėja ekstremaliųjų klimato reiškinių, susijusių su kritulių režimo, vandenynų ir atmosferos cirkuliacijos pasikeitimais, kai kada tie pokyčiai yra negrįžtami. Be to, aukštesnė temperatūra ir intensyvesni meteorologiniai reiškiniai daug kainuoja ES ekonomikai, o šalims yra sunkiau apsirūpinti maistu.

Dėl klimato pokyčių per pastaruosius 40 metų ES patyrė daugiau kaip 487 mlrd. eurų finansinių nuostolių, Lietuvos nuostoliai įvertinti 1,452 mlrd. eurų ir 2021 metais nustatytą rodiklį – 0,08 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) viršijo 2 kartus. Dėl ekstremalių meteorologinių ir kitų su klimatu susijusių reiškinių 1980–2020 m. ES mirė daugiau kaip 138 000 žmonių, Lietuvoje prarasta apie 70 gyvybių.

Nekeičiant vartojimo neįmanoma absorbuoti išmetamo ŠESD

2021 m. Lietuvoje į atmosferą buvo išmesta 20,3 mln. tonų ŠESD – apie 0,5 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausia ŠESD išmetė transporto (30,3 proc.) ir energetikos (30,1 proc.) sektoriai. Trečioje vietoje – žemės ūkio sektorius (21,7 proc.), kiek mažiau ŠESD išmesta pramonės (13,8 proc.) ir atliekų (4,0 proc.) sektoriuose.

Nors lyginant su 2020 m. ŠESD kiekis mažėjo daugelyje šalies ūkio sektorių – transporto (-0,2 proc.), žemės ūkio (-4,5 proc.), pramonės (-3,2 proc.), atliekų (-4,2 proc.), tačiau bendrą ŠESD didėjimą lėmė gana stipriai padidėjusios emisijos energetikos sektoriuje (+7,7 proc.). Jos labiausiai augo centralizuotai gaminant šilumos ir elektros energiją bei dėl išaugusio iškastinės kilmės kuro naudojimo namų ūkiuose ir įmonėse.

Per 1990-2021 m. laikotarpį Lietuva ŠESD kiekį sumažino 57,7 proc., o bendrasis vidaus produktas išaugo 78 proc., tai įrodo šalies ekonomikos darnią plėtrą.

2021 m. Lietuvoje buvo absorbuota 6,1 mln. tonų anglies dvideginio ekvivalento, t. y. beveik 2 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiausiai CO2 absorbavo miškai ir daugiametės pievos. Tačiau nekeičiant vartojimo įpročių absorbuoti visą išmetamą ŠESD neįmanoma, nes tuomet miškai ir pievos turėtų užimti beveik visą Lietuvos teritoriją.

Žaliajai transformacijai – Klimato kaitos programos lėšos

Vienas iš šaltinių mažinti ŠESD yra Klimato kaitos programa. Pasinaudoję šios programos lėšomis gyventojai ir viešosios įstaigos įdiegs ar įsigis iš nutolusių saulės parkų beveik 60 MW galios saulės elektrinių elektros gamybai, tam iš programos skirta 36 mln. eurų. Tai leis Lietuvai ilgalaikėje perspektyvoje tapti labiau energetiškai nepriklausoma ir sumažinti šalies šiltnamio dujų emisijas. Visos įgyvendintos Klimato kaitos programos priemonės sutaupys 4,4 proc. (1093 kt) 2021 m. Lietuvos šiltnamio dujų emisijų.

Taip pat 2022 m. iš Klimato kaitos programos lėšų buvo pradėti „mažosios renovacijos" projektai 110 daugiabučiuose namuose, 1,2 tūkst. individualių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektai, 9 įmonės apsisprendė modernizuoti negyvenamuosius pastatus.

Pernai buvo gauta net 3,4 tūkst. gyventojų paraiškų pasikeisti iškastinį kurą naudojančius katilus į modernius, atsinaujinančią energiją naudojančius, šildymo įrenginius. 234 namų ūkiai įsirengs elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia sieks 2216 kWh. Visuomeniniuose pastatuose bus įdiegta 4250 kWh elektros energijos kaupimo įrenginių.

Klimato kaitos programos investicijų plane rezervuoti 111,7 mln. eurų bus paskirstyti šiuo metu atnaujinamam Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano (NEKSVP) priemonėms įgyvendinti.

Technologijos vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant Lietuvos energetikos ir klimato politikos tikslų. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia sparčiau plėtoti atsinaujinančius energetikos išteklius (AEI): biokuro gamybos technologijas, vėjo ir saulės energiją, taip pat vandenilio gamybą naudojant AEI.

Parama iš Modernizavimo fondo – įmonėms ir gyventojams

Taip pat ŠESD mažinimui Lietuva naudoja ir Europos Sąjungos Modernizavimo fondo lėšas. 2022 m. ir 2023 m. pradžioje buvo paskelbta kvietimų už 266 mln. eurų. Šio fondo lėšomis (118 mln. eurų) bus finansuojami viešosios paskirties pastatų, daugiabučių namų modernizavimo projektai.

Parama teikiama ATL (apyvartinių taršos leidimų) prekybos sistemoje dalyvaujančios įmonėms - atsinaujinančių išteklių diegimui ir energinio efektyvumo didinimui (iš viso skirta šioms įmonėms skirta 40 mln. eurų).

Įmonės bei gyventojai gali pasinaudoti parama įsigyjant elektromobilius (iš visos skirta 50 mln. eurų), o žemės ūkio srityje galima gauti paramą ketinantiems mažinti kuro sąnaudas plėtojant beariminę žemdirbystę (8 mln. eurų).

Taip pat pirmą kartą 2023 m. buvo paskelbtas 50 mln. eurų vertės kvietimas žaliajam vandeniliui gaminti ir plėsti gamybos apimtis. Kvietimo metu atrinktos 5 įmonės, kurios įgyvendins projektus už 41 mln. eurų.