2025 m. apie 67 proc. ekonomikų nurodė, kad daugiau gyventojų patyrė pajamų mažėjimą nei augimą, o verslo pradžia daugelyje šalių tapo sudėtingesnė nei prieš metus. Šiame kontekste Lietuvos rezultatai išsiskiria stabilumu ir sisteminiu požiūriu į verslumo politiką.

Lietuva – tarp keturių pasaulio valstybių su aukščiausiu įvertinimu

GEM 2025/2026 duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių pasaulio šalių, kuriose visos verslumo aplinkos sąlygos ekspertų įvertintos kaip pakankamos arba aukštesnės nei pakankamos. Šią ribą 2025 metais pasiekė tik Indija, Lietuva, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Europos Sąjungos mastu Lietuva užima lyderės poziciją, aplenkdama tokias didžiąsias ekonomikas kaip Vokietija, Prancūzija, Šveicarija ar Italija.

Pasauliniu mastu aukščiausią verslumo aplinkos vertinimą šiemet gavo Jungtiniai Arabų Emyratai, tačiau Lietuva išlieka stipriausiai įvertintų ekonomikų penketuke. Tai reiškia, kad šalyje subalansuotai veikia finansavimo prieinamumo sistema, inovacijų infrastruktūra, reguliacinė aplinka bei valstybės politika verslumo srityje.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pabrėžia, kad tokie rezultatai yra kryptingos ir nuoseklios ekonominės politikos pasekmė. Anot jo, investicijos į inovacijas, startuolių ekosistemos stiprinimą, skaitmeninę transformaciją ir verslo aplinkos gerinimą jau duoda apčiuopiamą grąžą, o ilgalaikis tikslas – aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimas globalioje konkurencijoje.

Skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas – Lietuvos verslų augimo kryptis

GEM ataskaita taip pat akcentuoja, kad pasaulio ekonomikos išgyvena struktūrinių pokyčių laikotarpį: spartėja skaitmenizacija, auga dirbtinio intelekto reikšmė, transformuojasi verslo modeliai ir konkurencingumo veiksniai. Nors skaitmeninė transformacija tampa neišvengiama verslo raidos dalimi, tik dalis naujų ir augančių verslų pasaulyje artimiausiu laikotarpiu planuoja aktyviau integruoti dirbtinį intelektą ar pažangias skaitmenines technologijas į savo veiklą.

Lietuvos situacija šiuo požiūriu yra palanki. Beveik pusė ankstyvosios stadijos verslininkų planuoja artimiausiais mėnesiais plėsti skaitmeninių technologijų naudojimą, matydami jas kaip strateginį augimo ir eksporto plėtros instrumentą. Tai rodo, kad technologijos Lietuvoje suvokiamos ne tik kaip efektyvumo didinimo priemonė, bet ir kaip konkurencinio pranašumo šaltinis globaliose rinkose.

Pasak ministro E. Grikšo, svarbu, kad verslų kūrimo dinamika būtų lydima produktyvumo, technologinės pažangos ir tarptautiškumo stiprėjimo. Būtent šių veiksnių sinergija užtikrins ilgalaikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.

GEM duomenys – strateginis orientyras valstybės politikai

Tarptautiniai GEM duomenys tampa svarbiu orientyru formuojant sprendimus, susijusius su konkurencingumo, inovacijų ir investicinio patrauklumo stiprinimu. Sisteminis verslumo aplinkos vertinimas leidžia identifikuoti stipriąsias sritis ir laiku reaguoti į struktūrinius iššūkius.

„Global Entrepreneurship Monitor“ programą Lietuvoje įgyvendina Vilniaus universiteto Verslo mokykla, atstovaujanti šaliai tarptautiniame GEM konsorciume. Tai užtikrina nuoseklų duomenų rinkimą, analizę ir jų integravimą į nacionalinę ekonominę politiką.

GEM 2025/2026 rezultatai patvirtina, kad Lietuva šiandien turi ne tik aktyvią verslo bendruomenę, bet ir sistemą, kuri sudaro sąlygas tvariam, inovacijomis grįstam augimui. Globalių iššūkių kontekste tai tampa esminiu konkurenciniu pranašumu.