Lietuvos teritorijoje jau atlikta beveik 50 proc. suplanuotų GIPL darbų, visas projektas turi būti baigtas iki 2021 m. pabaigos.

GIPL projektas pristatytas regiono valstybių ambasadų atstovams iš Lenkijos, Baltijos šalių, Suomijos ir JAV.

Tarptautinis GIPL dujotiekis nebus tik vamzdynas tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet taps pagrindine arterija, kuri sujungs visos ES ir Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinkas, praneša Energetikos ministerija. Taip regione bus užbaigtas Europos bendros dujų rinkos kūrimo procesas, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys turės visišką dujų tiekimo pasirinkimo laisvę. Kaip akcentuojama pranešime, svarbiausia, kad sparčiai vykstančios statybos ir toliau būtų tęsiamos pagal nustatytą grafiką ir projektas būtų baigtas, kaip ir planuota, iki 2021 m. pabaigos.

Arti 500 mln. eurų vertės GIPL projektą įgyvendina Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. Didžiąją dalį GIPL projekto finansavimo – 306 mln. eurų skyrė Europos Sąjunga pagal Europos tinklų infrastruktūros priemonę. Investicijų Lietuvoje biudžetas – 136 mln. eurų, tačiau tikėtini sutaupymai.

Šį birželį iki 65 mln. eurų paskolą GIPL įgyvendinimui suteikė Europos investicijų bankas. Projektą finansuoja ne tik ES, Lietuva ir Lenkija, prie jo finansiškai taip pat prisideda ir Latvija bei Estija.

„Pastaruoju metu Lietuvos tinklu perduodame didelius dujų srautus į Latviją, Estiją ir Suomiją. Rugpjūčio duomenimis, dujų srautai Latvijos kryptimi viršijo dujų kiekius, transportuojamus į Kaliningradą ir į Lietuvą. Tai reiškia, kad prekyba dujomis intensyviai vyksta, rinka naudojasi palankiomis pasaulinėmis dujų kainomis ir yra suinteresuota turėti alternatyvių koridorių dujų verslui vystyti“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Pagrindinis visos dujų jungties rangovas – „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“.

Statomu dujotiekiu tarp Lietuvos ir Lenkijos siekiama panaikinti Baltijos šalių energetinę izoliaciją nuo ES, užtikrinti konkurenciją dujų rinkoje. 2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis leis dujas gauti iš įvairių šaltinių, atvers galimybes tiekti dujas iš Lenkijos, į Lenkiją bei Ukrainą ar kitas valstybes. Naujasis tarptautinis dujotiekis leis efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą ir Klaipėdos SGD terminalą.

Sukurti pajėgumai iš Lenkijos į Lietuvą per metus leis transportuoti apie 27 teravatvalandes (TWh) dujų – tai daugiau nei Lietuva suvartoja dujų per metus (22 TWh). Pajėgumai į Lenkiją ir kitas su Lenkija sujungtas šalis leis per metus transportuoti 21 TWh dujų. Tai sudaro apie pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų, todėl atsiranda platesnės jo panaudojimo galimybės. Įgyvendinus GIPL projektą, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.