LGT Hidrogeologijos skyriaus vyr. specialisto Petro Pūčio vertinimu, šalyje per metus sunaudojama 15 GWh geoterminės energijos – tai yra tik apie 0,02 proc. perspektyviųjų išteklių.

Įvertinus šių išteklių potencialą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas kviečia gyventojus naudotis šilumos siurbliams teikiamomis subsidijomis, o verslui – tiek šalies gelmes eksploatuojantiems senbuviams, tiek naujų nišų ieškantiems startuoliams – investuoti į jų pritaikymą.

LGT, įvertinusi sekliuosius geoterminius išteklius (iki 150 m gylio), praneša nustačiusi, kad šilumos energijos perdavimo norma vertikaliuose geoterminiuose gręžiniuose šalies teritorijoje pasiskirsčiusi netolygiai. Energijos galios reikšmės yra gerokai didesnės Šiaurės-Vidurio regione, kur siekia 40-50 W/m, o kitur – 30-40 W/m (šis dydis parodo, kiek vienas metras gręžinio išgauna šiluminės energijos vatais).

Didžiausios horizontaliųjų geoterminių sistemų išteklių tankio vertės nustatytos Vakarų Lietuvoje. Čia šilumos energijos išteklių tankio vertės dažnai viršija 1,4 kW/100 m^₂.

Gana palankios geoterminių išteklių sąlygos, dalijasi Aplinkos ministerija, yra Marijampolės ir Tauragės apskrityse paplitusiuose limnoglacialinių nuogulų plotuose, kur temperatūra viršija šalies vidurkį, o vanduo slūgso negiliai. Panašiai ir Vidurio Lietuvoje. Tuo metu Šiaurės Lietuvoje sąlygos dviprasmiškos: požeminis vanduo slūgso negiliai, vyrauja kiek žemesnė temperatūra, todėl Žemaičių aukštumos centrinėje dalyje geoterminių išteklių galima išgauti mažiau – apie 1 kW/100 m^₂. Rytų Lietuvoje prieinami ištekliai paprastai svyruoja nuo 0,9 iki 1,1 kW/100 m^₂, panašiai ir Pietų Lietuvoje, kur smėlingose nuosėdose vandens lygis žemas.

Šiemet pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimą teikti paraiškas paramai, skirtai taršiems katilams pakeisti, iš 1175 pareiškėjų tik 73 pasirinko šilumos siurblius žemė-vanduo.

2021 m. pradžioje LGT „GEOLIS“ duomenų bazėje buvo įregistruotos 846 geoterminių gręžinių sistemos.