Per artimiausius dvejus metus įsigyti naują būstą planuoja 7 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių. 5 proc. apklaustųjų atsakė, kad būsto įsigijimą atidėjo 3–4 metams, tiek pat respondentų naują NT planuoja įsigyti 5–10 metų laikotarpyje. Panašias nuostatas išreiškė respondentai Latvijoje ir Estijoje – per artimiausią dešimtmetį būstą įsigyti ketina 29 proc. Latvijos ir 31 proc. Estijos gyventojų.

Atlikta apklausa rodo, kad 54 proc. Lietuvos gyventojų, jaunesnių nei 29 metų amžiaus, jau pradėjo gyvenamojo būsto įsigijimo procesą arba planuoja tai padaryti 10 metų laikotarpyje. Anot „Luminor" banko būsto paskolos produkto vadovės Žydros Rakauskaitės, tokie rezultatai nestebina.

„Natūralu, kad aktyviausi būsto pirkėjai yra 25–35 metų amžiaus grupėje, kuomet Lietuvoje yra įprasta kurti šeimą ir jau yra gaunamos pastovios pajamos, iš kurių galima taupyti pradiniam įnašui arba mokėti paskolos įmokas", – sako ekspertė.

Visose trijose Baltijos šalyse daugiausia (21 proc.) apklaustųjų atsakė, kad pagrindinė kliūtis, stabdanti nuo būsto įsigijimo – šiuo metu rinkoje vyraujančios ganėtinai aukštos NT kainos. Šią priežastį nurodė 25 proc. Lietuvos gyventojų, kurie yra ne vyresni nei 59 metų amžiaus. Nepakankamas pajamas, kaip trikdį įsigyti būstą, įvardijo 19 proc. respondentų iki 59 metų. Didžiausios šių respondentų dalies (17 proc.) vidutinės mėnesinės vieno žmogaus pajamos namų ūkyje yra nuo 551 iki 750 eurų.

Remiantis apklausos duomenimis, beveik 7 proc. Lietuvos gyventojų trūksta santaupų pradiniam įnašui, todėl tenka atidėti naujo būsto pirkimo procesą. Daugiausia (38 proc.) taip atsakiusių respondentų gyvena Vilniuje.

„Banko duomenys rodo, kad šiuo metu vidutinė būsto paskolos suma yra apie 110 tūkst. Eur. Pradinio įnašo suma dažniausiai sudaro 15 proc. bendros įsigyjamo būsto kainos, todėl, pavyzdžiui, jei butas sostinėje kainuoja 150 tūkst., pradinis įnašas siekia daugiau nei 20 tūkst. eurų. Natūralu, kad tokią sumą sutaupyti gali prireikti ir kelerių metų. Taip pat verta pažymėti, kad lyginant praėjusių ir šių metų tą patį laikotarpį, būsto finansavimo apimtys yra sumažėjusios 4 proc., o klientų apklausos duomenys tik patvirtina, kad klientai atsargiau prisiima finansinius įsipareigojimus. Klientų lūkesčius taip pat slopina ir išaugusi Euribor reikšmė", – aiškina Ž. Rakauskaitė.

46 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių atsakė, kad jau turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, todėl apie naujo būsto pirkimą nesvarsto. Dėl šios priežasties taip pat ateityje įsigyti naujo būsto neplanuoja ir kitų Baltijos šalių gyventojai, tačiau jų kiek mažiau – Latvijoje – 39 proc., Estijoje – 41 proc.