Gyventojai nuomonės apie būsto kainos kryptį nekeičia
2021-10-08 10:43
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas
SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa atskleidė, kad 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 5 proc. galvoja, kad būstas pigs, 21 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 61 punktas. Birželį šis skirtumas buvo 59 punktai, o prieš metus – 37 punktai.
Rugsėjį daugiausiai besitikinčių būsto kainų augimo buvo Vilniaus regione – 70 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės. Tiesa, palyginti su birželiu, nuo 13 iki 21 proc. padidėjo teigiančių, kad būsto kaina nesikeis, dalis. Kituose Lietuvos regionuose teigiančių, kad būstas brangs, dalis svyravo nuo 61 iki 65 procentų.
Tai, kad istoriškai dideli gyventojų lūkesčiai nesikeitė, nenustebino. Žmonės linkę prognozuoti artimiausią ateitį pagal tai, kokios tendencijos vyrauja dabar. Ir gyventojams, ir dirbantiems nekilnojamojo turto srityje labai sudėtinga nuspėti vyraujančių tendencijų pokyčių datą.
Kaip ir tikėtasi, trečias ketvirtis būsto rinkoje buvo kiek ramesnis negu antras – Registrų centro duomenimis, sudarytų butų pardavimo sandorių skaičius sumažėjo 11 proc., individualių gyvenamųjų namų – padidėjo 1 procentu. Tiesa, sandorių skaičius buvo didesnis negu atitinkamais 2019 ir 2020 metų ketvirčiais. Trečią ketvirtį sumažėjo ir pirminės būsto rinkos aktyvumas sostinėje – „Inreal“ grupės duomenimis, vidutiniškai Vilniuje buvo parduota po 480 butų, arba gerokai mažiau negu antrą šių metų ketvirtį (726 butai), bet panašiai kaip atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją. Tačiau tai, kad buvo sudaryta mažiau preliminarių būsto pirkimo sutarčių Vilniuje, labiau susiję ne su atvėsusia paklausa, o su istoriškai maža naujų būstų pasiūla.
Nors trečią ketvirtį būsto rinkoje aktyvumo buvo kiek mažiau, kainų augimo tempas nesulėtėjo. Statistikos departamentas yra paskelbęs, kad antrą ketvirtį vidutinė būsto kaina Lietuvoje buvo 13 proc. didesnė negu prieš metus. Mažai abejonių, kad trečią ketvirtį metinis pokytis peršoko 15 proc. kartelę. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių praėjusį ketvirtį turbūt buvo apie 10 proc. didesnis negu prieš metus, todėl akivaizdu, kad būsto įperkamumo rodikliai suprastėjo. Tačiau dar kartą reikėtų priminti, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos keletą metų iš eilės iki 2021 metų augo sparčiau negu vidutinė būsto kaina.
Kokie veiksniai sulėtintų būsto kainų augimo tempą? Visų pirma, didesnė naujo būsto pasiūla. Pirminėje būsto rinkoje pasiūla nespėja paskui paklausą, ir tai neišvengiamai daro teigiamą įtaką kainoms. Kol kas nekilnojamojo turto vystytojai nedžiugina rinkos tokia pasiūla, kuri nuramintų gyventojus. Antra, lėčiau didėjančios statybos darbų ir medžiagų sąnaudos. Trečia, lėčiau didėjančios realiosios pajamos dėl spartesnės infliacijos. Dėl didesnių kainų ir didesnių išlaidų gyventojų taupymo norma artimiausiais mėnesiais matyt sumažės, ir gyventojams bus sunkiau atidėti lėšas pradinei įmokai kaupti. Kita vertus, spartesnė infliacija ir toliau skatins investuoti pinigus į nekilnojamojo turto rinką tuos, kurie turi sukaupę didesnes pinigų sumas sąskaitose ir jas nori investuoti.
Tiesa, Lietuvos banko siūlomas sprendimas sumažinti maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį iki 70 proc. imant antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, turėtų praretinti tokių investuotojų gretas ateinančiais metais. Šis centrinio banko pasiūlymas nenustebino kredito rinkos dalyvių. Toks sugriežtinimas būtų taiklus, tačiau įtaka nekilnojamojo turto rinkai ir kainoms nebus didelė. Apskritai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje atsakingo skolinimo nuostatai yra griežti, ir tų centrinio banko priemonių, kurios nesumažintų pirmo būsto pirkėjų galimybės įsigyti būstą, bet sugebėtų atvėsinti rinką, sąrašas nėra didelis.
Paskutinį metų ketvirtį gyventojų būsto kainų lūkesčiai veikiausiai vėl liks panašūs. Būsto rinkoje sandorių rekordai nebus mušami, tačiau aktyvumas ir toliau bus istoriškai didelis. Prastėjanti epidemiologinė padėtis ir ribojimai, kaip rodo praėjusių metų patirtis, didesnės įtakos būsto rinkai nebeturėtų daryti. Nors infliacija spartesnė, vartotojų pasitikėjimo rodikliai lieka stabilūs nuo pavasario ir rodo, kad gyventojai savo finansinę padėtį tebevertina kaip istoriškai gerą. Tiesa, pabrangsianti šiluma, elektros energija, gamtinės dujos ir kitos prekės bei paslaugos artimiausiu metu darys vis didesnę neigiamą įtaką gyventojų perkamajai galiai.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 61 punktas. Birželį šis skirtumas buvo 59 punktai, o prieš metus – 37 punktai.
Rugsėjį daugiausiai besitikinčių būsto kainų augimo buvo Vilniaus regione – 70 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės. Tiesa, palyginti su birželiu, nuo 13 iki 21 proc. padidėjo teigiančių, kad būsto kaina nesikeis, dalis. Kituose Lietuvos regionuose teigiančių, kad būstas brangs, dalis svyravo nuo 61 iki 65 procentų.
Tai, kad istoriškai dideli gyventojų lūkesčiai nesikeitė, nenustebino. Žmonės linkę prognozuoti artimiausią ateitį pagal tai, kokios tendencijos vyrauja dabar. Ir gyventojams, ir dirbantiems nekilnojamojo turto srityje labai sudėtinga nuspėti vyraujančių tendencijų pokyčių datą.
Kaip ir tikėtasi, trečias ketvirtis būsto rinkoje buvo kiek ramesnis negu antras – Registrų centro duomenimis, sudarytų butų pardavimo sandorių skaičius sumažėjo 11 proc., individualių gyvenamųjų namų – padidėjo 1 procentu. Tiesa, sandorių skaičius buvo didesnis negu atitinkamais 2019 ir 2020 metų ketvirčiais. Trečią ketvirtį sumažėjo ir pirminės būsto rinkos aktyvumas sostinėje – „Inreal“ grupės duomenimis, vidutiniškai Vilniuje buvo parduota po 480 butų, arba gerokai mažiau negu antrą šių metų ketvirtį (726 butai), bet panašiai kaip atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją. Tačiau tai, kad buvo sudaryta mažiau preliminarių būsto pirkimo sutarčių Vilniuje, labiau susiję ne su atvėsusia paklausa, o su istoriškai maža naujų būstų pasiūla.
Nors trečią ketvirtį būsto rinkoje aktyvumo buvo kiek mažiau, kainų augimo tempas nesulėtėjo. Statistikos departamentas yra paskelbęs, kad antrą ketvirtį vidutinė būsto kaina Lietuvoje buvo 13 proc. didesnė negu prieš metus. Mažai abejonių, kad trečią ketvirtį metinis pokytis peršoko 15 proc. kartelę. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių praėjusį ketvirtį turbūt buvo apie 10 proc. didesnis negu prieš metus, todėl akivaizdu, kad būsto įperkamumo rodikliai suprastėjo. Tačiau dar kartą reikėtų priminti, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos keletą metų iš eilės iki 2021 metų augo sparčiau negu vidutinė būsto kaina.
Kokie veiksniai sulėtintų būsto kainų augimo tempą? Visų pirma, didesnė naujo būsto pasiūla. Pirminėje būsto rinkoje pasiūla nespėja paskui paklausą, ir tai neišvengiamai daro teigiamą įtaką kainoms. Kol kas nekilnojamojo turto vystytojai nedžiugina rinkos tokia pasiūla, kuri nuramintų gyventojus. Antra, lėčiau didėjančios statybos darbų ir medžiagų sąnaudos. Trečia, lėčiau didėjančios realiosios pajamos dėl spartesnės infliacijos. Dėl didesnių kainų ir didesnių išlaidų gyventojų taupymo norma artimiausiais mėnesiais matyt sumažės, ir gyventojams bus sunkiau atidėti lėšas pradinei įmokai kaupti. Kita vertus, spartesnė infliacija ir toliau skatins investuoti pinigus į nekilnojamojo turto rinką tuos, kurie turi sukaupę didesnes pinigų sumas sąskaitose ir jas nori investuoti.
Tiesa, Lietuvos banko siūlomas sprendimas sumažinti maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį iki 70 proc. imant antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, turėtų praretinti tokių investuotojų gretas ateinančiais metais. Šis centrinio banko pasiūlymas nenustebino kredito rinkos dalyvių. Toks sugriežtinimas būtų taiklus, tačiau įtaka nekilnojamojo turto rinkai ir kainoms nebus didelė. Apskritai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje atsakingo skolinimo nuostatai yra griežti, ir tų centrinio banko priemonių, kurios nesumažintų pirmo būsto pirkėjų galimybės įsigyti būstą, bet sugebėtų atvėsinti rinką, sąrašas nėra didelis.
Paskutinį metų ketvirtį gyventojų būsto kainų lūkesčiai veikiausiai vėl liks panašūs. Būsto rinkoje sandorių rekordai nebus mušami, tačiau aktyvumas ir toliau bus istoriškai didelis. Prastėjanti epidemiologinė padėtis ir ribojimai, kaip rodo praėjusių metų patirtis, didesnės įtakos būsto rinkai nebeturėtų daryti. Nors infliacija spartesnė, vartotojų pasitikėjimo rodikliai lieka stabilūs nuo pavasario ir rodo, kad gyventojai savo finansinę padėtį tebevertina kaip istoriškai gerą. Tiesa, pabrangsianti šiluma, elektros energija, gamtinės dujos ir kitos prekės bei paslaugos artimiausiu metu darys vis didesnę neigiamą įtaką gyventojų perkamajai galiai.
Komentaras
2025-02-13 15:28
Visuomenėje tęsiantis diskusijoms dėl Keistuolių teatro atsakomybės už viešųjų pirkimų pažeidimus, Lietuvos teismai nagrinėjo kitą reikšmingą viešųjų pirkimų srities klausimą. Sprendimai buvo susiję su ypatingos svarbos renginiu – NATO valstybių vadovų susitikimu Vilniuje ir asmenine viešųjų pirkimų...
2025-02-13 09:43
Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad darbdaviai privalo laikytis aiškių ir objektyvių kriterijų, jei nusprendžia taikyti mažesnius dienpinigius.
2025-02-10 16:36
Paskolų įmonėms palūkanų normoms nustojus mažėti, įmonės pasyviau derasi dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų, tačiau apskritai kreditavimo sparta nemažėja. Gyventojai aktyviai skolinasi tiek būstui, tiek vartojimo reikmėms, o pingant skolinimuisi, per 2024 m. persitarė dėl beveik dešimtadalio būsto p...
2025-02-06 12:45
Naujas būstas naujame daugiabutyje, tačiau be šildymo ar su neveikiančiu liftu. Tokių istorijų pasitaiko vis dažniau, tačiau ne visi atkreipia dėmesį į tai, kad dažniausiai tokios situacijos kyla žmonėms nusipirkus būstą nebaigtame statyti daugiabutyje. Nors dažnu atveju tokiose patalpose žmonės aps...
2025-02-06 09:22
Būsto paskolos refinansavimas gali palengvinti paskolos mokėjimą, o nuo šių metų vasario mėn. šis procesas tapo gerokai paprastesnis. Tačiau svarbu suprasti, kokiomis sąlygomis paskolos refinansavimas gali kainuoti papildomai, o kuriais atvejais tai galite padaryti nemokamai bei kada tai iš tiesų na...
2025-02-06 08:43
Prieš pusmetį išnuomojote savo gyvenamąjį būstą draugės bendradarbiui. Jūs pažįstami, esate buvę bendrame gimtadienyje, tad laikinai dėl nuomos kainos ir kitų sąlygų susitarėte žodžiu, o „formalumus juk sutvarkysime vėliau“. Jau tris mėnesius „pažįstamas“ nekelia ragelio, neatidaro durų ir nemoka Ju...
2025-02-05 08:33
Nors lietuviai pasižymi lojalumu savo bankams, ši tendencija po truputį keičiasi, sako paskolų ekspertai. Norėdami sutaupyti, būsto paskolų turėtojai jas vis dažniau perkelia pas kitus, geresnes sąlygas pasiūliusius kredito davėjus.
2025-02-03 18:39
Vasario 1-ąją įsigaliojęs supaprastintas būsto paskolų refinansavimo procesas turinčiuosius būsto paskolas skatins pasidomėti, ar jie galėtų pasilengvinti savo finansinę naštą. Iki šiol buvęs sudėtingas ir palyginti brangus, refinansavimas tampa prieinamas kone kiekvienam, tačiau specialistai patari...
2025-01-31 08:23
Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienį 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą – nuo 3 iki 2,75 proc. Ką tai reiškia būsto paskolų turėtojams, pasakoja „Luminor" mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
2025-01-30 16:28
Lietuvos ekonomika dar kartą pademonstravo atsparumą ir didelį lankstumą. Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) paskelbtas pirmasis šalies BVP įvertis, 2024 m. Lietuvos ekonomika paaugo 2,6 proc., kai tuo tarpu visai ES ekonomikai buvo numatomas 0,9 proc. augimas (Europos Komisijos prognozė). ...
2025-01-30 13:02
Šių metų paroda BAU 2025, bent jau pramoninių grindų dangų sektoriuje, buvo mažesnė ir ne tokia koncentruota kaip anksčiau. Mačiau mažiau mūsų srities naujovių, tačiau tai vis tiek išliko svarbus renginys, leidžiantis stebėti, kaip keičiasi statybos pramonė ir kuria kryptimi juda inovacijos.
2025-01-30 06:49
Pirmą kartą dalyvavome tokio masto tarptautinėje parodoje su komanda – septyniais mūsų įmonės specialistais. Tai buvo įkvepianti ir vertinga patirtis, tačiau supratome, kad tokiai parodai reikia ruoštis iš anksto: apibrėžti tikslus, įvertinti įmonės poreikius, kad iš renginio gautume didžiausią įman...
2025-01-30 06:40
Parodoje BAU 2025 turėjau galimybę susitikti su partneriais, su kuriais mūsų įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja. Tai buvo puiki proga gyvai pamatyti, ką jie sukūrė ir pagamino per pastaruosius dvejus metus. Be to, šis renginys leido ne tik atnaujinti ryšius, bet ir įvertinti naujausias rinkos tend...
2025-01-28 14:30
2024 m. gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė svarbų sprendimą byloje dėl pirkimų pažeidimų, galintį reikšmingai pakeisti iki šiol galiojusią praktiką skiriant finansines korekcijas, teigia advokatų kontoros „TGS Baltic" Viešųjų pirkimų specializacijos grupės vyresnioji ...
2025-01-27 10:19
VMI (Valstybinės mokesčių inspekcijos) įpareigojantys sprendimai yra svarbus įrankis, padedantis verslui užtikrinti mokestinį aiškumą ir išvengti galimų ginčų. Tačiau statistika rodo, kad paskutiniais metais besikreipiančiųjų dėl šių sprendimų skaičius nuolat mažėja. Kokios tokios tendencijos prieža...
2025-01-24 13:05
Sostinėje vėl garsiau skambant diskusijoms apie esamas ir naujas viešojo transporto rūšis, daugelis vilniečių pamiršta ar nesuvokia, kad mieste jau seniausiai turime veikiančią metro infrastruktūrą tarp Naujosios Vilnios ir Aukštųjų Panerių ar net toliau. Kokybiškas šios linijos integravimas į Vilni...
2025-01-23 13:38
Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys atrodo kaip paprastas pirmasis žingsnis į sėkmingą sandorį, tačiau net ir mažos detalės, pasak teisininkų, gali tapti reikšmingo konflikto šaltiniu.
2025-01-22 07:53
Įstatyme atskirai nėra nurodoma, kad garantinis terminas taikomas tik įsigyjant naują daiktą, todėl įstatyme numatytas 2 metų garantinis terminas turi būti taikomas ir perkant ne naujos statybos nekilnojamąjį turtą (NT). Garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo NT perdavimo pirkėjui dienos.
2025-01-20 09:40
Darbdavys verčia dirbti viršvalandžius? Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad darbuotojai gali dirbti viršvalandžius tik raštiškai sutikę, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis. „Sutikimas dirbti viršvalandžius nėra formalumas – tai būtina sąlyga darbuotojų teisėms užtikrinti", – ...
2025-01-17 09:31
Pastebėjome, jog ne tik „Summus Capital“, bet ir kiti Baltijos šalyse aktyvūs investuotojai vis dažniau žvalgosi į Lenkiją, o dėl šios priežasties sulaukiame pakartotinių klausimų apie šio sprendimo motyvus. Tam parengemė temų ir klausimų santrauką, kuriuos aptarėme vidiniuose „Zenith“ komandos susi...