Gyventojai nuomonės apie būsto kainos kryptį nekeičia
2021-10-08 10:43
Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas
SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa atskleidė, kad 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 5 proc. galvoja, kad būstas pigs, 21 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 61 punktas. Birželį šis skirtumas buvo 59 punktai, o prieš metus – 37 punktai.
Rugsėjį daugiausiai besitikinčių būsto kainų augimo buvo Vilniaus regione – 70 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės. Tiesa, palyginti su birželiu, nuo 13 iki 21 proc. padidėjo teigiančių, kad būsto kaina nesikeis, dalis. Kituose Lietuvos regionuose teigiančių, kad būstas brangs, dalis svyravo nuo 61 iki 65 procentų.
Tai, kad istoriškai dideli gyventojų lūkesčiai nesikeitė, nenustebino. Žmonės linkę prognozuoti artimiausią ateitį pagal tai, kokios tendencijos vyrauja dabar. Ir gyventojams, ir dirbantiems nekilnojamojo turto srityje labai sudėtinga nuspėti vyraujančių tendencijų pokyčių datą.
Kaip ir tikėtasi, trečias ketvirtis būsto rinkoje buvo kiek ramesnis negu antras – Registrų centro duomenimis, sudarytų butų pardavimo sandorių skaičius sumažėjo 11 proc., individualių gyvenamųjų namų – padidėjo 1 procentu. Tiesa, sandorių skaičius buvo didesnis negu atitinkamais 2019 ir 2020 metų ketvirčiais. Trečią ketvirtį sumažėjo ir pirminės būsto rinkos aktyvumas sostinėje – „Inreal“ grupės duomenimis, vidutiniškai Vilniuje buvo parduota po 480 butų, arba gerokai mažiau negu antrą šių metų ketvirtį (726 butai), bet panašiai kaip atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją. Tačiau tai, kad buvo sudaryta mažiau preliminarių būsto pirkimo sutarčių Vilniuje, labiau susiję ne su atvėsusia paklausa, o su istoriškai maža naujų būstų pasiūla.
Nors trečią ketvirtį būsto rinkoje aktyvumo buvo kiek mažiau, kainų augimo tempas nesulėtėjo. Statistikos departamentas yra paskelbęs, kad antrą ketvirtį vidutinė būsto kaina Lietuvoje buvo 13 proc. didesnė negu prieš metus. Mažai abejonių, kad trečią ketvirtį metinis pokytis peršoko 15 proc. kartelę. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių praėjusį ketvirtį turbūt buvo apie 10 proc. didesnis negu prieš metus, todėl akivaizdu, kad būsto įperkamumo rodikliai suprastėjo. Tačiau dar kartą reikėtų priminti, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos keletą metų iš eilės iki 2021 metų augo sparčiau negu vidutinė būsto kaina.
Kokie veiksniai sulėtintų būsto kainų augimo tempą? Visų pirma, didesnė naujo būsto pasiūla. Pirminėje būsto rinkoje pasiūla nespėja paskui paklausą, ir tai neišvengiamai daro teigiamą įtaką kainoms. Kol kas nekilnojamojo turto vystytojai nedžiugina rinkos tokia pasiūla, kuri nuramintų gyventojus. Antra, lėčiau didėjančios statybos darbų ir medžiagų sąnaudos. Trečia, lėčiau didėjančios realiosios pajamos dėl spartesnės infliacijos. Dėl didesnių kainų ir didesnių išlaidų gyventojų taupymo norma artimiausiais mėnesiais matyt sumažės, ir gyventojams bus sunkiau atidėti lėšas pradinei įmokai kaupti. Kita vertus, spartesnė infliacija ir toliau skatins investuoti pinigus į nekilnojamojo turto rinką tuos, kurie turi sukaupę didesnes pinigų sumas sąskaitose ir jas nori investuoti.
Tiesa, Lietuvos banko siūlomas sprendimas sumažinti maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį iki 70 proc. imant antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, turėtų praretinti tokių investuotojų gretas ateinančiais metais. Šis centrinio banko pasiūlymas nenustebino kredito rinkos dalyvių. Toks sugriežtinimas būtų taiklus, tačiau įtaka nekilnojamojo turto rinkai ir kainoms nebus didelė. Apskritai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje atsakingo skolinimo nuostatai yra griežti, ir tų centrinio banko priemonių, kurios nesumažintų pirmo būsto pirkėjų galimybės įsigyti būstą, bet sugebėtų atvėsinti rinką, sąrašas nėra didelis.
Paskutinį metų ketvirtį gyventojų būsto kainų lūkesčiai veikiausiai vėl liks panašūs. Būsto rinkoje sandorių rekordai nebus mušami, tačiau aktyvumas ir toliau bus istoriškai didelis. Prastėjanti epidemiologinė padėtis ir ribojimai, kaip rodo praėjusių metų patirtis, didesnės įtakos būsto rinkai nebeturėtų daryti. Nors infliacija spartesnė, vartotojų pasitikėjimo rodikliai lieka stabilūs nuo pavasario ir rodo, kad gyventojai savo finansinę padėtį tebevertina kaip istoriškai gerą. Tiesa, pabrangsianti šiluma, elektros energija, gamtinės dujos ir kitos prekės bei paslaugos artimiausiu metu darys vis didesnę neigiamą įtaką gyventojų perkamajai galiai.
SEB banko būsto kainų lūkesčių indekso reikšmė, apskaičiuojama kaip prognozuojančių, kad būstas brangs ir pigs, procentinių dalių skirtumas, buvo 61 punktas. Birželį šis skirtumas buvo 59 punktai, o prieš metus – 37 punktai.
Rugsėjį daugiausiai besitikinčių būsto kainų augimo buvo Vilniaus regione – 70 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės. Tiesa, palyginti su birželiu, nuo 13 iki 21 proc. padidėjo teigiančių, kad būsto kaina nesikeis, dalis. Kituose Lietuvos regionuose teigiančių, kad būstas brangs, dalis svyravo nuo 61 iki 65 procentų.
Tai, kad istoriškai dideli gyventojų lūkesčiai nesikeitė, nenustebino. Žmonės linkę prognozuoti artimiausią ateitį pagal tai, kokios tendencijos vyrauja dabar. Ir gyventojams, ir dirbantiems nekilnojamojo turto srityje labai sudėtinga nuspėti vyraujančių tendencijų pokyčių datą.
Kaip ir tikėtasi, trečias ketvirtis būsto rinkoje buvo kiek ramesnis negu antras – Registrų centro duomenimis, sudarytų butų pardavimo sandorių skaičius sumažėjo 11 proc., individualių gyvenamųjų namų – padidėjo 1 procentu. Tiesa, sandorių skaičius buvo didesnis negu atitinkamais 2019 ir 2020 metų ketvirčiais. Trečią ketvirtį sumažėjo ir pirminės būsto rinkos aktyvumas sostinėje – „Inreal“ grupės duomenimis, vidutiniškai Vilniuje buvo parduota po 480 butų, arba gerokai mažiau negu antrą šių metų ketvirtį (726 butai), bet panašiai kaip atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją. Tačiau tai, kad buvo sudaryta mažiau preliminarių būsto pirkimo sutarčių Vilniuje, labiau susiję ne su atvėsusia paklausa, o su istoriškai maža naujų būstų pasiūla.
Nors trečią ketvirtį būsto rinkoje aktyvumo buvo kiek mažiau, kainų augimo tempas nesulėtėjo. Statistikos departamentas yra paskelbęs, kad antrą ketvirtį vidutinė būsto kaina Lietuvoje buvo 13 proc. didesnė negu prieš metus. Mažai abejonių, kad trečią ketvirtį metinis pokytis peršoko 15 proc. kartelę. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių praėjusį ketvirtį turbūt buvo apie 10 proc. didesnis negu prieš metus, todėl akivaizdu, kad būsto įperkamumo rodikliai suprastėjo. Tačiau dar kartą reikėtų priminti, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos keletą metų iš eilės iki 2021 metų augo sparčiau negu vidutinė būsto kaina.
Kokie veiksniai sulėtintų būsto kainų augimo tempą? Visų pirma, didesnė naujo būsto pasiūla. Pirminėje būsto rinkoje pasiūla nespėja paskui paklausą, ir tai neišvengiamai daro teigiamą įtaką kainoms. Kol kas nekilnojamojo turto vystytojai nedžiugina rinkos tokia pasiūla, kuri nuramintų gyventojus. Antra, lėčiau didėjančios statybos darbų ir medžiagų sąnaudos. Trečia, lėčiau didėjančios realiosios pajamos dėl spartesnės infliacijos. Dėl didesnių kainų ir didesnių išlaidų gyventojų taupymo norma artimiausiais mėnesiais matyt sumažės, ir gyventojams bus sunkiau atidėti lėšas pradinei įmokai kaupti. Kita vertus, spartesnė infliacija ir toliau skatins investuoti pinigus į nekilnojamojo turto rinką tuos, kurie turi sukaupę didesnes pinigų sumas sąskaitose ir jas nori investuoti.
Tiesa, Lietuvos banko siūlomas sprendimas sumažinti maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeičiamo nekilnojamojo turto vertės santykį iki 70 proc. imant antrą ar paskesnę paskolą būstui įsigyti, turėtų praretinti tokių investuotojų gretas ateinančiais metais. Šis centrinio banko pasiūlymas nenustebino kredito rinkos dalyvių. Toks sugriežtinimas būtų taiklus, tačiau įtaka nekilnojamojo turto rinkai ir kainoms nebus didelė. Apskritai, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje atsakingo skolinimo nuostatai yra griežti, ir tų centrinio banko priemonių, kurios nesumažintų pirmo būsto pirkėjų galimybės įsigyti būstą, bet sugebėtų atvėsinti rinką, sąrašas nėra didelis.
Paskutinį metų ketvirtį gyventojų būsto kainų lūkesčiai veikiausiai vėl liks panašūs. Būsto rinkoje sandorių rekordai nebus mušami, tačiau aktyvumas ir toliau bus istoriškai didelis. Prastėjanti epidemiologinė padėtis ir ribojimai, kaip rodo praėjusių metų patirtis, didesnės įtakos būsto rinkai nebeturėtų daryti. Nors infliacija spartesnė, vartotojų pasitikėjimo rodikliai lieka stabilūs nuo pavasario ir rodo, kad gyventojai savo finansinę padėtį tebevertina kaip istoriškai gerą. Tiesa, pabrangsianti šiluma, elektros energija, gamtinės dujos ir kitos prekės bei paslaugos artimiausiu metu darys vis didesnę neigiamą įtaką gyventojų perkamajai galiai.
Komentaras
2023-09-26 11:58
Lietuvoje išduodamų paskolų kiekis būstui, vartojimui ir kitiems tikslams toliau pamažu auga, rodo Lietuvos banko duomenys. Visgi skaičiuojama, kad didėjant paskolų poreikiui daugėja ir įsiskolinusių lietuvių. Anot „Vivus Finance" vyr. teisininkės Aurelijos Meiliūnaitės, šiemet pirmąją paskolos įmok...
2023-09-19 14:23
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatyta, kad kiekvienoje įmonėje turi būti paskiriamas vienas arba daugiau, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių ir įmonės veiklos rizikingumą, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas, atitinkantis teisės aktais nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, k...
2023-09-01 09:41
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, rugpjūtį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 218 būstų ir fiksuoti 28 sutarčių nutraukimai. Rugpjūtį būstų parduota 31 proc. daugiau, palyginti su liepa, kuomet parduoti 166 būstai, ir 74 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį, ka...
2023-08-31 13:17
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra gyventojų įvardijama kaip viena patraukliausių, be to, yra nesudėtingai valdoma. Tačiau niekas nėra apsaugotas nuo nuostolių, susijusių su būstu. Praėjusiais metais buvo atlyginta daugiau nei 22 mln. eurų būsto nuostoliams padengti, rodo „Lietuvos draudimo“ duom...
2023-08-30 09:42
Kai iš darbo vienu metu atleidžiami keli darbuotojai, neretai iškyla klausimas, ar tai neturi būti traktuojama kaip grupės darbuotojų atleidimas. Darbo teisės ekspertai sako, kad keleto darbuotojų atleidimas grupiniu atleidimu tampa, kai atitinka tris kriterijus: darbo sutartys nutraukiamos remianti...
2023-08-29 10:26
Tikriausiai kiekvienas esame matę produktų pakuočių, ant kurių puikuojasi specialūs ekologiškumą ir tvarumą patvirtinantys ženklai. Visgi, Europos komisija skelbia, kad net 53 proc. ant Europos sąjungos šalyse parduodamų produktų pakuočių ir jų reklamose skelbiamų ekologiškumo teiginių yra susiję su...
2023-08-28 09:56
Jaunesnio amžiaus žmonės, besidomintys galimybe gauti paskolą nekilnojamam turtui, dažniausiai klausinėja apie paskolos išdavimo procedūrą, taip pat teiraujasi, ar galėtų gauti bendrą paskolą, jei su partneriu nėra susituokę, bei kokio dydžio pradinį įnašą reikėtų sukaupti. Tokie klausimai dominavo ...
2023-08-23 08:53
Visą gyvenimą svajojote apie savo nuosavus namus ir šalia namo žaliuojančia veją. Svajonę įgyvendinote, bet vieną dieną sužinote, kad Jūsų namus už kompensaciją valstybė nori paimti visuomeniniams poreikiams. Kokiais atvejais taip gali nutikti? Kokias teises turite ir ką daryti? Apie tai plačiau pas...
2023-08-23 07:11
Dalis pensinio amžiaus sulaukusių darbuotojų svarsto apie galimybes ir toliau likti darbovietėje, tačiau neretai kyla klausimų, ar ir toliau bus taikomos tokios pat garantijos ir ar likusieji dirbti pensinio amžiaus darbuotojai vėliau nepraras galimybės nutraukti darbo sutartį ir gauti išeitinę išmo...
2023-08-22 10:04
Užuot statę nuosavą namą ar pirkę naują nekilnojamąjį turtą, dažnai žmonės susidomi galimybe atnaujinti senesnį nekilnojamąjį turtą, kuris vieniems tampa antruoju būstu atostogoms, kitiems – nuolatiniais namais. Neretai būsimiems tokių namų savininkams iššūkių kelia renovacijos suplanavimas, kurio g...
2023-08-16 13:20
Šią vasarą Europos Komisija (EK) priėmė Europos informacijos apie tvarumą teikimo standartus (ESRS), skirtus visoms įmonėms, kurioms taikoma Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva. Šie nauji standartai apima visus aplinkos, socialinius ir valdymo klausimus – įskaitant klimato kaitą, biol...
2023-08-16 09:08
Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Iškeldinimas iš nuomojamos patalpos yra kraštutinė ...
2023-08-11 06:51
Augančios kainos ir palūkanos neramina daugelį – visos pagrindinės bazinės palūkanų normos liepos pabaigoje padidintos jau vienuoliktą kartą nuo 2022 m. kovo mėn. prasidėjusio kėlimo. JAV Federalinė rezervų sistema (FRS) pakėlė palūkanų normų intervalą iki 5,25–5,5 proc., Europos Centrinis Bankas (E...
2023-08-09 09:33
Ką tik naujai susiremontavote butą. Būtų labai nesmagu, jei dabar kaimynai iš viršaus užpiltų naujai nudažytas lubas ir sienas. Vis dėlto, nuo tokių situacijų nelabai apsisaugosite. Teismai užversti ginčais dėl daugiabučiuose namuose vykstančių apliejimų. Dažna priežastis – kiauri radiatoriai butuos...
2023-08-08 09:59
Didėjančios palūkanos ir neapibrėžtumas ekonomikoje pristabdė Lietuvos būsto rinką, tačiau naujų butų ir namų įsigijimo apimčių mažėjimas primena švelnų sklendimą, o ne skaudų kritimą. „Luminor“ banko klientai per pirmąjį pusmetį paėmė beveik tiek pat būsto paskolų, kaip ir pernai per tą patį laikot...
2023-08-07 09:56
Štai ir pajudėjo garsioji mokesčių reforma. Prasidėjo pirmieji svarstymai ir klausymai komitetuose. Ir jie daug ką pasakė apie šios reformos rengėjus ir stūmėjus.
2023-08-01 07:29
Architektų ir statybininkų bendradarbiavimas yra labai svarbus. Egzistuoja klasikinė istorinė taisyklė, kad bet kurį projektą laiko trys banginiai: statytojas (užsakovas) – architektas (projektuotojas) – statybininkas (rangovas). Jeigu šis optimaliai dirbantis trikampis nesusiformuoja, gero rezultat...
2023-07-31 07:51
Architektūrinei idėjai įgyvendinti architekto ir statybininkų sąveika itin svarbi. Ji ryškiausiai tampa matoma realizuotame projekte. Jei iš pradžių architektas savo kūrinį derina su visuomene, savivaldybėmis, klientu, kitomis institucijomis, tai realizuojant – lieka klientas, architektas ir statybi...
2023-07-28 07:53
Įgyvendinant statybos darbus, dažnai statybos rangovo sėkmė priklauso nuo architekto ir projektuotojų padarytų sprendimų bei tiksliai, kokybiškai paruoštų darbo brėžinių. Turbūt reikia išskirti kaip atskiras veiklas: architektūrinę veiklą ir projektavimo-konstravimo veiklą.
2023-07-27 07:48
Architektas, projektuodamas savo idėją, turi įvertinti, kiek ją technologiškai realu įgyvendinti. Todėl dažnai, dar rengiant idėją konkursiniam projektui, konsultuojamasi su konstruktoriais, statybininkais – siekiama pasitiksinti, ar tai įmanoma, ar leidžia technologijos, ar tai racionalu ekonomiška...