„Triukšmo apsauginių zonų nustatymas yra tvariai miestų plėtrai ir gyventojams svarbus klausimas, kurį išspręsti įpareigoja ir galiojantys teisės aktai. Sprendimai šioje srityje bus įgyvendinami pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tam vadovausimės teisės aktuose įtvirtinta metodika, kuri parengta, atsižvelgiant į tarptautinę praktiką, taip pat naudosime sertifikuotus įrankius. Visa aktuali informacija bus lengvai pasiekiama internetu, teikiama ir asmeniškai, kad visi teisę į kompensacijas įgiję asmenys galėtų ja pasinaudoti“, – sako pranešime cituojama Kristina Greičiūtė, Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos skyriaus vadovė.

TAZ nustatymą Lietuvos oro uostai atlieka vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, Triukšmo valdymo įstatymo ir Aviacijos įstatymo reikalavimais bei įgyvendinant Vyriausybės nutarimą „Dėl perspektyvinių triukšmo žemėlapių rengimo, derinimo, tvirtinimo, viešinimo ir triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo taisyklių patvirtinimo”. Parengtus perspektyvinius triukšmo žemėlapius tvirtins Susisiekimo ministerija.

Lietuvos oro uostai skaičiuoja, kad iki 2052 metų, įgyvendinant aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, kompensacijoms už įdiegtas triukšmą mažinančias priemones gali būti skirta iki 5 mln. eurų. Gauti kompensacijas pretenduotų asmenys, kurių pastatai (patalpos) pateks į perspektyvinių triukšmo žemėlapių ribas. Pagal numatytą tvarką kompensacijos priklausys gyvenamosios, poilsio, gydymo, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų (patalpų), skirtų švietimo reikmėms bei neformaliajam švietimui, savininkams ir (ar) patikėtiniams. Taip asmenys bus skatinami gyvenamuosiuose, rekreacinės, švietimo ir gydymo paskirties pastatuose įsirengti triukšmą mažinančias priemones, kurios padės minimizuoti neigiamą triukšmo poveikį.

„Deja, istoriškai susiklostė, kad dėl anksčiau galiojusio ydingo teisinio reguliavimo Lietuvoje gyventojams ilgai buvo leista kurtis gana arti didelių infrastruktūrinių objektų, taip pat ir oro uostų. Tai lėmė, jog dalis gyvenamųjų būstų pateko į tokias zonas, kuriose triukšmo lygis dėl vystomos pramoninės ar kitos veiklos yra didesnis. Preliminariai skaičiuojame, kad vien namų ūkių Vilniuje, Kaune ir Palangoje, kurie gali patekti į TAZ ribas šalia oro uostų, gali būti apie 850“, – sako K. Greičiūtė.

Freepik nuotr.

Prašymai dėl kompensacijų už triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimą minėtų paskirčių pastatuose (patalpose) galės būti pateikiami ne vėliau kaip per 3 metus nuo perspektyvinių triukšmo žemėlapių viešo paskelbimo dienos, o kompensacijos pareiškėjams bus išmokamos ne ilgiau kaip per 3 metus nuo prašymų patvirtinimo dienos.

Numatoma, kad bus galima kompensuoti išlaidas, skirtas triukšmą izoliuojančių langų įsigijimui ir įrengimui, stogų ir pastatų išorinių sienų (skiriančių vidaus patalpas nuo lauko) izoliavimui nuo triukšmo, triukšmą mažinančių ventiliacinių sistemų įrengimui ir pan.

Lietuvos oro uostų iniciatyva interneto svetainėje jau sukurtas informacinis polapis, kuriame bus talpinama visa aktuali informacija apie perspektyvinius triukšmo žemėlapius, patvirtintas TAZ, kompensacijų mechanizmą bei kita su šiuo projektu susijusi informacija.

Pasak Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos skyriaus vadovės, TAZ nustatymas yra svarbus žingsnis ne tik siekiant gerinti gyventojų gyvenimo kokybę bei aplinką, bet ir atkreipiant daugiau dėmesio į miestų ir gyvenamųjų rajonų plėtrą tokiose vietovėse kaip oro uostų kaimynystė. Numatoma, kad TAZ teritorijose aplink Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus bus ribojama gyvenamosios, poilsio, gydymo bei mokslo paskirties pastatų plėtra, tuo tarpu viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, transporto, gamybos, pramonės, garažų, sandėliavimo, specialiosios, sporto, kitos (pagalbinio ūkio ar kitos paskirties) nekilnojamojo turto objektų statyba išliks galima.