2024 birželio 20 d. ketvirtadienis, 9:27
Reklama  |  facebook

Inovatyvus VGTU mokslininkų sprendimas: triukšmui mažinti pasitelkė senas padangas

2018-07-20 10:41
Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus doc. dr. Raimondo Grubliausko, daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių aplinkosauginių problemų.
nuotrauka
Jau gaminamos bei praktikoje, izoliuojant garsą, sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos institutas,
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas,
„Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 milijonų žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių įvardijamas ir aplinkos triukšmas“, – sako R. Grubliauskas. Anot jo, triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas. VGTU nuotr.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius pastebi, jog pastaruoju metu ieškant naujų triukšmo mažinimo priemonių nemažas dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos koncepcijai, kurios pagrindas – kuriant aplinkosaugines technologijas atliekos panaudojamos kaip žaliava.

„Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas, todėl nemažėjant automobilių transporto priemonių skaičiui išlieka itin aktuali ir kita problema – nebetinkamos eksploatuoti padangos. Lietuvoje per pastaruosius metus jų kiekis siekia 20000 t“, – pastebi R. Grubliauskas.

Anot VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai ir studentai nuolat ieško naujų efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, nuodugniau tiria esamas medžiagas bei kuria naujas. Šį kartą mokslininkams pavyko vieną problemą paversti kitos sprendimu – iš netinkamų eksploatuoti padangų ėmė gaminti garso izoliacinę medžiagą.

„VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai jau keletą metų bendradarbiaudami su ūkio subjektais ieško būdų kaip netinkamas eksploatuoti automobilių padangas panaudoti garso slopinimui. Eksperimentai šia tematika vykdomi nuo 2016 metų. Gautų rezultatų pagalba šiuo metu jau gaminamos bei praktikoje sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės, kurios gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, jos pasižymi geromis mechaninėmis ir fizikinėmis savybėmis todėl yra ilgaamžiškos, atsparios aplinkos poveikiui“, – pasakoja R. Grubliauskas.

Anot jo, skirtingos granuliometrinės sudėties ir skirtingo storio gumos plokštės gaminamos liejimo būdu gumos granules apdorojant termiškai bei įterpiant įvairius rišiklius. Ši patentuota technologija vis plačiau taikoma Lietuvos statybų sektoriuje siekiant pagerinti akustinę pastatų vidaus aplinką.

„Mūsų kolegos statybininkai gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir tokią konstrukciją montuoja ant tarpbutinių ar tarpkambarinių sienų, t. y. ten, kur siekiama pagerinti nepakankamą atitvaros garso izoliaciją. Natūrinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pastatuose, šios medžiagos efektyvumas labai priklauso nuo jų sumontavimo, aplinkinių konstrukcijų kokybės, bet tyrimais nustatytas garso izoliacijos efektyvumas siekia 10–15 decibelų“, – pasakoja VGTU mokslininkas.

Jis akcentuoja, kad ši medžiaga pasižymi ir kitais svarbiais privalumais bei pranašumais lyginant su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis – medžiaga yra plona (iki 3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o išgaunamo garso izoliacijos efektyvumo ir diegiamos konstrukcijos storio santykis yra ženkliai pranašesnis lyginant su kitomis palčiai statybose naudojamomis konstrukcijomis. Gumos granulių plokštės yra didesnio tankio (apie 750 kg/m3) lyginant su įprastomis garsą absorbuojančias savybes turinčiomis medžiagomis, pvz. akmens vata, kurios tankis siekia apie 40 kg/m3, putplasčiu, kurio tankis būna iki 30 kg/m3 ir kt., todėl pasižymi geresnėmis akustinėmis savybėmis, ypač izoliuojant žemo dažnio garsą.

Pasak R. Grubliausko, pakartotinis atliekų panaudojimas kuriant produktus įvairiose aplinkosauginėse srityse šiuo metu labai populiarus ir skatintinas, taip pat aktyviai naudojamas VGTU Aplinkos inžinerijos mokslininkų ir studentų tyrimuose.

„Mes taip pat bandome panaudoti įvairius kitus komponentus, pavyzdžiui, planuojame papildomai, kaip priedą, panaudoti perdirbtų gėrimų pakuočių („Tetra Pak“) atliekas, kuriose apie 70 proc. pakuotės sudaro kartonas, suteikiantis stabilumo ir atsparumo, o polietileno ir aliuminio folijos sluoksniai užtikrina pakuotės funkcionalumą ir laikomo skysčio saugumą. Šių perdirbtų pakuočių atliekų panaudojimas, tikimės, taip pat leis sukurti bei pasiūlyti efektyvių konstrukcijų akustinių problemų sprendimams“, – ateities planai dalijasi VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius.

Į problemų sprendimus ir visuomenei aktualius tyrimus aktyviai įsitraukia ir fakulteto studentai – būsimi inžinieriai. VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje ruošiami studentai studijų metais be kitų aplinkosauginių sričių susipažįsta su fizikiniais garso sklidimo ypatumais, triukšmo mažinimo būdais, taikomais naujausiais inžineriniais sprendimais. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete sprendžiamos ir nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo ir triukšmo mažinimo bei daugelis kitų visuomenei aktualių problemų. 



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-06-19 10:35
Europos Parlamentas šį balandį priėmė direktyvą, kuria įsipareigojama palaipsniui mažinti pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuo 2028 m. valstybei priklausantys, o nuo 2030 m. – visi nauji pastatai turės būti netaršūs, nuo 2050-ųjų – klimat...
nuotrauka
2024-06-18 08:06
Iki liepos 1-osios Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (CSRD) turėtų būti perkelta į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pirmosios įmonės, t. y. tos pačios, kurioms buvo taikomi ir ankstesnės Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (NFRD) reikalavimai, jau 2025-aisiais už fi...
nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-13 08:21
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė arti 11 tūkst. gyventojų paraiškų. Toks kiekis gaminančių vartotojų generuos kiek daugiau nei 90 ...
nuotrauka
2024-06-12 13:42
Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis aplinkosauginių įsipareigojimų žengė dar vieną žingsnį didesnio tvarumo link ir ant savo pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę. Planuojama, kad ji sugeneruos beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Be to, ant prekybo...
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.
nuotrauka
2024-06-03 09:33
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla...
nuotrauka
2024-05-28 10:22
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug la...
nuotrauka
2024-05-24 16:57
Ketvirtadienį Vilniuje INVEGOS iniciatyva surengta konferencija „Daugiabučių namų modernizavimo fondo ateitis". Joje, be kitų šios srities ekspertų, dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Andreas von Busch, pabrėžęs, kad iki 2030 m. bus siekiama padvigubinti pastatų renovacijos apimtis, ženklias inv...
nuotrauka
2024-05-22 17:09
Šiandien šalia Panevėžio aplinkkelio, ties Bliūdžių kaimu, oficialiai paskelbta didžiausio Baltijos šalyse elektromobilių parko statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė. Projektą vystys elektromobilių įkrovimo stotelių operatorė UAB „Eldrive“.
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybos pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inž...
nuotrauka
2024-05-20 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja į Lietuvoje veikiančių verslo paslaugų centrų modernizavimą. Skelbiamas 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbam...
nuotrauka
2024-05-09 07:20
Įmonė „Ukmergės gelžbetonis“ jau trečius metus gamina pilkąjį polistireninį putplastį BIOPORĄ. Šios termoizoliacinės medžiagos gamybai naudojamos ne iškastinės, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos, t. y. nafta keičiama biodujomis, gautomis iš maisto atliekų.
nuotrauka
2024-05-08 09:13
Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso Vilniaus g. 265 korpusą. Po atliktų darbų 910 kv. m pastatas tapo draugiškesnis darbuotojams ir aplinkai. Projekto vertė beveik 1,2 mln. eurų. Šiuolaikiškuose biuruose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AV...
nuotrauka
2024-05-02 14:47
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) informuoja apie patvirtintą finansavimą rangos darbams pirmiesiems 3 daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami pasitelkus skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai – vienas Utenoje i...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas