2024 vasario 24 d. šeštadienis, 2:11
Reklama  |  facebook

Inovatyvus VGTU mokslininkų sprendimas: triukšmui mažinti pasitelkė senas padangas

2018-07-20 10:41
Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus doc. dr. Raimondo Grubliausko, daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių aplinkosauginių problemų.
nuotrauka
Jau gaminamos bei praktikoje, izoliuojant garsą, sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos institutas,
VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakultetas,
„Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 milijonų žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių įvardijamas ir aplinkos triukšmas“, – sako R. Grubliauskas. Anot jo, triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas. VGTU nuotr.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius pastebi, jog pastaruoju metu ieškant naujų triukšmo mažinimo priemonių nemažas dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos koncepcijai, kurios pagrindas – kuriant aplinkosaugines technologijas atliekos panaudojamos kaip žaliava.

„Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas, todėl nemažėjant automobilių transporto priemonių skaičiui išlieka itin aktuali ir kita problema – nebetinkamos eksploatuoti padangos. Lietuvoje per pastaruosius metus jų kiekis siekia 20000 t“, – pastebi R. Grubliauskas.

Anot VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai ir studentai nuolat ieško naujų efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, nuodugniau tiria esamas medžiagas bei kuria naujas. Šį kartą mokslininkams pavyko vieną problemą paversti kitos sprendimu – iš netinkamų eksploatuoti padangų ėmė gaminti garso izoliacinę medžiagą.

„VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai jau keletą metų bendradarbiaudami su ūkio subjektais ieško būdų kaip netinkamas eksploatuoti automobilių padangas panaudoti garso slopinimui. Eksperimentai šia tematika vykdomi nuo 2016 metų. Gautų rezultatų pagalba šiuo metu jau gaminamos bei praktikoje sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės, kurios gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, jos pasižymi geromis mechaninėmis ir fizikinėmis savybėmis todėl yra ilgaamžiškos, atsparios aplinkos poveikiui“, – pasakoja R. Grubliauskas.

Anot jo, skirtingos granuliometrinės sudėties ir skirtingo storio gumos plokštės gaminamos liejimo būdu gumos granules apdorojant termiškai bei įterpiant įvairius rišiklius. Ši patentuota technologija vis plačiau taikoma Lietuvos statybų sektoriuje siekiant pagerinti akustinę pastatų vidaus aplinką.

„Mūsų kolegos statybininkai gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir tokią konstrukciją montuoja ant tarpbutinių ar tarpkambarinių sienų, t. y. ten, kur siekiama pagerinti nepakankamą atitvaros garso izoliaciją. Natūrinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pastatuose, šios medžiagos efektyvumas labai priklauso nuo jų sumontavimo, aplinkinių konstrukcijų kokybės, bet tyrimais nustatytas garso izoliacijos efektyvumas siekia 10–15 decibelų“, – pasakoja VGTU mokslininkas.

Jis akcentuoja, kad ši medžiaga pasižymi ir kitais svarbiais privalumais bei pranašumais lyginant su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis – medžiaga yra plona (iki 3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o išgaunamo garso izoliacijos efektyvumo ir diegiamos konstrukcijos storio santykis yra ženkliai pranašesnis lyginant su kitomis palčiai statybose naudojamomis konstrukcijomis. Gumos granulių plokštės yra didesnio tankio (apie 750 kg/m3) lyginant su įprastomis garsą absorbuojančias savybes turinčiomis medžiagomis, pvz. akmens vata, kurios tankis siekia apie 40 kg/m3, putplasčiu, kurio tankis būna iki 30 kg/m3 ir kt., todėl pasižymi geresnėmis akustinėmis savybėmis, ypač izoliuojant žemo dažnio garsą.

Pasak R. Grubliausko, pakartotinis atliekų panaudojimas kuriant produktus įvairiose aplinkosauginėse srityse šiuo metu labai populiarus ir skatintinas, taip pat aktyviai naudojamas VGTU Aplinkos inžinerijos mokslininkų ir studentų tyrimuose.

„Mes taip pat bandome panaudoti įvairius kitus komponentus, pavyzdžiui, planuojame papildomai, kaip priedą, panaudoti perdirbtų gėrimų pakuočių („Tetra Pak“) atliekas, kuriose apie 70 proc. pakuotės sudaro kartonas, suteikiantis stabilumo ir atsparumo, o polietileno ir aliuminio folijos sluoksniai užtikrina pakuotės funkcionalumą ir laikomo skysčio saugumą. Šių perdirbtų pakuočių atliekų panaudojimas, tikimės, taip pat leis sukurti bei pasiūlyti efektyvių konstrukcijų akustinių problemų sprendimams“, – ateities planai dalijasi VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius.

Į problemų sprendimus ir visuomenei aktualius tyrimus aktyviai įsitraukia ir fakulteto studentai – būsimi inžinieriai. VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje ruošiami studentai studijų metais be kitų aplinkosauginių sričių susipažįsta su fizikiniais garso sklidimo ypatumais, triukšmo mažinimo būdais, taikomais naujausiais inžineriniais sprendimais. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete sprendžiamos ir nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo ir triukšmo mažinimo bei daugelis kitų visuomenei aktualių problemų. 



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-21 07:52
Lietuvos statybos sektorius, pakėlęs pastatų energinio efektyvumo lygį, vis daugiau dėmesio skiria, kad būtų sumažintas anglies dvideginio pėdsakas. Nors šalyje tai dar nėra reglamentuota, rinka nelaukia ir remiasi tarptautiniais standartais. Objektyviai palyginti skirtingų medžiagų ir gaminių povei...
nuotrauka
2024-02-19 10:37
Turto banko valdomuose pastatuose įsikūrusios valstybės įstaigos praėjusiais metais suvartojo 13 proc. mažiau elektros ir šilumos energijos. Mažinti sąnaudas energijos ištekliams valstybės pastatuose leido kompleksinės Turto banko investicijos į energinio efektyvumo priemones bei aktyvus pačių organ...
nuotrauka
2024-02-14 14:28
Aplinkos ir energetikos ministrai patvirtino Modernizavimo fondo finansavimo nacionalines kryptis 2024-2025 m. Parama numatyta daugiabučių, savivaldybių bei centrinės valdžios pastatams atnaujinti, pramonės dekarbonizacijai, elektros energijos saugojimo pajėgumams sukurti, kurie reikalingi iš atsina...
nuotrauka
2024-02-13 15:21
Naudojant medienos gaminius vietoje betono statybų sektoriuje per visą pastato gyvavimo etapą (nuo medžiagų gamybos iki pastato eksploatavimo) į aplinką patektų maždaug 50-75 proc. mažiau CO2. Tai atskleidė Aplinkos ministerijos parengta studija apie atliktus tyrimus dėl CO2 išmetamo kiekio statybos...
nuotrauka
2024-01-29 15:04
Nuo metų pradžios nemaža dalis verslų Europos Sąjungoje įgijo naują prievolę – teikti kasmetines tvarumo ataskaitas, atskleidžiančias įmonės poveikį aplinkai. Vadinamąsias ESG (angl. Environmental, Social and Governmental) ataskaitas privalės teikti daugiau nei 40 tūkst. ES bendrovių, dar daugiau ne...
nuotrauka
2024-01-29 09:41
Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia vidutines ir dideles šalies įmones teikti paraiškas subsidijai gauti pagal Klimato kaitos programos priemonę „Iškastinio kuro naudojimo mažinimas įmonėse“.
nuotrauka
2024-01-26 07:48
Pradėjus svarstyti apie nuosavą atsinaujinančios energetikos šaltinį – saulės elektrinę, gyventojų žvilgsnis paprastai krypsta į gaminančio vartotojo modelį. Šiuo metu gyventojai, įmonės ir įstaigos turi ir dar vieną galimybę – burtis į Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas arba Piliečių ener...
nuotrauka
2024-01-25 15:36
Nesprendžiami globalaus atšilimo iššūkiai atneš liūdnų pasekmių mūsų, ypač ateities kartų, aplinkai bei gyvenimo kokybei. Todėl tvarus transportas yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos Žaliojo kurso susitarimo dalių.
nuotrauka
2024-01-18 13:03
Pasaulį lydintys iššūkiai dėl vis gilesnės klimato krizės verčia išteklius naudoti tikslingai, sąmoningai ir efektyviai. Veiksmų klimato tikslams įgyvendinti ėmėsi ir miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Tvarumą iškėlusi strategijos prioritetu, ji buvo sertifikuota pagal ISO 500...
nuotrauka
2024-01-17 13:54
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" iš nuotekų dumblo pernai jau pasigamino beveik ketvirtadalį – 23 proc. įmonės veiklai reikalingos elektros energijos, o siekdama apsisaugoti nuo elektros ir gamtinių dujų kainų šuolių, bendrovė iki 2032 m. ketina tapti nepriklausoma nuo...
nuotrauka
2024-01-16 14:22
Daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Norvegijos sostinėje Osle kylantis Vyriausybės kvartalas savo šalyje sulaukia ne mažiau dėmesio ir diskusijų nei A. Goštauto kvartalo transformacijos projektas Lietuvoje. Iššūkiai ir klausimai, kuriuos sprendžia norvegai panašūs: susisiekimas, saugumas, siekis kurti n...
nuotrauka
2024-01-16 14:11
Gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1 d. galės kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir gauti finansinę paramą. Iš Klimato kaitos programos šiai priemonei iki 2025 m. skirta 44 mln. eurų. 2024 m. kovo mėn. kvietimui bus skirti 22 mln. eurų. S...
nuotrauka
2024-01-15 14:22
Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) primena, kad dar vyksta kvietimas teikti paraiškas daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga – po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Kvi...
nuotrauka
2024-01-08 09:53
Nuo sausio 8 d. ūkininkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir įmonės, norinčios įsirengti biodujas ar biometaną naudojančias grūdų džiovyklas, galės teikti paraiškas ir gauti subsidijas.
nuotrauka
2024-01-05 10:03
Šiandien būtinybę puoselėti tvarią, darnią, aplinkai draugišką ir dėmesingą kiekvieno mūsų kasdienybę suvokia visi. Aukštojo mokslo institucijos atsakingos visuomenės ugdymo kontekste vaidina itin svarbų vaidmenį, tad nenuostabu, kad ir aukštąsias mokyklas vertinantys reitingai šiai temai ima skirti...
nuotrauka
2024-01-04 10:05
Europos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Gasgrid Finland“ (Suomija), „Elering“ (Estija), „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Amber Grid“ (Lietuva), „GAZ-SYSTEM“ (Lenkija) ir „ONTRAS“ (Vokietija), dalyvaujantys tarptautiniame Šiaurės ir Baltijos šalių vandenilio koridoriaus projekte pasirašė sutart...
nuotrauka
2023-12-21 14:10
Inovacijų agentūra pasirašė bendradarbiavimo sutartis su trimis Lietuvos universitetų suburtais konsorciumais. Jie įgyvendins misijomis grįstas mokslo ir inovacijų programas, kurios svariai prisidės prie aktualių visuomenės problemų sprendimo. Bendra trijų projektų vertė siekia 94,7 mln. eurų, didži...
nuotrauka
2023-12-20 10:30
Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia tiek asmenis, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Konsultacijų bendrovės „Deloitte" vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimat...
nuotrauka
2023-12-11 11:52
Lietuva pagal energijos intensyvumo progresą 2022 m. buvo tarp penkių geriausių Europoje, rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ataskaita „Energijos efektyvumas 2023“. Lietuvos energijos intensyvumo pagerėjimas 2022 m. buvo beveik 12 proc. ir lenkė Europos Sąjungos vidurkį (8 proc.).

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas