2024 liepos 25 d. ketvirtadienis, 13:28
Reklama  |  facebook

Išmanioji sistema autoPILDYK formuoja elektromobilių infrastruktūros praktiką

2017-05-11 08:00
„Mes realiai, o ne šūkiais rūpinamės Lietuvos ekologija“, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis, prieš keletą metų įsigijęs šios įmonės akcijų ir pradėjęs investuoti į švarios energijos sprendimus.
nuotrauka
Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. „Elektromobiliai“ nuotr.


Minimos įmonės
Elektromobiliai, UAB
Stasio Pakarklio įmonė, IĮ

„Mums svarbu ateities kartoms išsaugoti žemę – ir kuo švaresnę. O vienas iš didžiausių teršėjų yra automobilių išmetamosios dujos, – sako bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkis Stasys Pakarklis. – Automobilių pramonė sparčiai plečiasi, žmonės vis labiau juda. Todėl tiesiame naujus kelius, geriname esančius, tobuliname automobilius, į rinką išleidžiame vis naujų modelių. Kaip tik dėl to būtina ieškoti sprendimų, kaip pereiti nuo iškastinio kuro, kuris irgi kada nors baigsis, prie švarios energijos, gaminamos iš alternatyvių šaltinių.“

STASYS PAKARKLIS

Nuotraukoje –
bendrovės „Elektromobiliai“ generalinis direktorius
Stasys Pakarklis

Verslininko S. Pakarklio šeimai priklauso įmonės, kurios verčiasi asfaltbetonio, betono, ir gelžbetonio gaminių ir mišinių gamyba bei kelių statybos veikla. Prieš keletą metų S. Pakarklis ėmėsi iniciatyvos turimus hibridus pertvarkyti taip, kad kuo mažiau naudotų iškastinio kuro ir kuo daugiau – švarios energijos. Kaip tik dėl pasirinktos švarios energijos krypties verslininkas tapo įmonės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiu. 

„Švari energija, elektromobiliai, daugeliui yra kažkas tolima, mažai pažįstama. Ir per mažai tų, kurie tuo domėtųsi, o jei ir domisi, tai susiduria su tendencinga, ribota informacija – per mažai apžvalginių ir švietėjiškų publikacijų, – sako verslininkas. – Kai trūksta informacijos, trūksta ir suvokimo. Daugeliui atrodo, kad šių problemų sprendimas, kitokios energijos paieškos yra ateitis, kuri bus „kada nors“. Deja, laiko nebeturime, visa turi būti sprendžiama dabar. Ar tai bus vandenilio, ar saulės energija, ar elektra – bet kuri alternatyva iškastiniam kurui ir vidaus degimo varikliui yra būtina.“

Ėmėsi kurti atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką 

Lietuvoje, S. Pakarklio pastebėjimu, trūksta sisteminio požiūrio, žengiant švarios energijos keliu: procesai vyksta lokaliai, trūksta konteksto, platesnio suvokimo. Todėl, įžengęs į elektromobilių verslą, jis su bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiais ėmėsi iššūkio – kurti sistemą ir spręsti situaciją iš esmės.

Taip gimė autoPILDYK – jau keletą metų Lietuvoje veikianti išmanioji elektromobilių įkrovimo sistema, skirta elektromobilių vairuotojams. 2012 m. tik bendrovės „Elektromobiliai“ darbuotojams ir klientams sukurtas įrankis nuo 2014 m. tapo viešas, prieinamas kiekvienam elektromobilio vairuotojui. Taip buvo žengtas žingsnis į atvirą elektromobilių infrastruktūros rinką.

Naudodamasis išmaniąja įkrovimo sistema autoPILDYK, elektromobilio vairuotojas lengvai atranda autoPILDYK įkrovimo tinkle esančias įkrovos stoteles, sužino, ar jos veikia, ar užimtos ir pan. Ši sistema padeda administratoriui identifikuoti gedimą, o vairuotojams – rasti įkrovimo aikšteles, suteikia papildomos informacijos. Sistema veikia visoje Lietuvoje, internete pasiekiama visomis mobiliomis ryšio priemonėmis, registruotis tinkle lengva, greita, patogu ir nemokama. Tinkle gali registruotis ir kitų privačių įkrovos stotelių grupės ir tinklai, per „Play“ parduotuvę paieškoje įvedę autoPILDYK. Sistema naudojasi vis daugiau vartotojų – Lietuvos gyventojų ir svečių iš užsienio. 

Įkrovimo stoteles elektromobilių vairuotojams padeda surasti ir speciali mobilioji aplikacija autoPILDYK. Naudojantis ja, galima tiesiog kelyje greitai surasti artimiausias įkrovimo stoteles visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo vietos, kurioje tuo metu elektromobilio vairuotojas yra. Prisijungus prie autoPILDYK, galima pamatyti ne tik artimiausias, bet ir kiekvienam vairuotojui patogiausias vietas elektromobiliui įkrauti. Taip pat atsiunčiamas ne tik tikslus maršrutas, vedantis iki pasirinktos įkrovimo stotelės, bet ir informacija apie tai, kokios yra greta įkrovimo vietos – jų įkrovimo pajėgumai bei prieinamumas, t. y. pateikiami duomenys apie užimtumą.

„Prieš keletą metų elektromobilių Lietuvoje buvo vienetai, o mes jau turėjome išmaniąją valdymo sistemą jų įkrovos tinklui. Pradėjome galvoti ir apie įkrovos stotelių tinklo plėtrą Lietuvoje“, – sako S. Pakarklis, primindamas, kad vadovauja bendrovei, kuri toliau realizuoja savo idėjas, plėtodama elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, valdymą. 

Žemaitijos regionas jau padengtas optimaliu elektromobilių įkrovos prieigų tinklu, – tai Kryžkalnis, Šiauliai, kur jungiamos kelios stotelės, Klaipėda, Palanga, Telšiai, Žemaitijos plentas, kad galima būtų kirsti atkarpą iki Šiaulių. Vairuotojai džiaugiasi, kad elektromobilių įkrovos tinklu padengta atkarpa Palanga – Šiauliai. Vis daugiau aikštelių kuriama kelyje iš Palangos į Klaipėdą. Šiemet UAB „Elektromobiliai“ taip pat numatė įkurti keletą elektromobilių įkrovos prieigų Kaune.

ELEKTROMOBILIAI UAB

Nuotraukoje –
žiema elektromobiliams – ne problema

2013 m. pabaigoje LR Vyriausybė patvirtino Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014–2022 m. programą, pagal kurią iki 2020 m. planuojama įrengti ne mažiau kaip 100 viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų miestų ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose yra daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų. Kalbėdamas apie elektros įkrovos stotelių plėtros programos įgyvendinimą, savivaldybėms nuleistą „iš viršaus“, S. Pakarklis sako, kad einama ne tuo keliu, o savivaldybės turi nemažai ir kitų problemų.

„Sprendimai daromi skubotai, nežinant pagrindinių kriterijų, t. y. parenkamos vietos ir taip verslui naudingiausiose vietose. Susisiekimo ministerija ir kelių direkcija turėtų ne įkrovos stotelių kiekį skirstyti, o nustatyti aiškius steigimo kriterijus, – kalba S. Pakarklis. – Verslas ir prekybos tinklai, manau, pasirūpins patys, o už ES pinigus savivalda ir valdžios struktūros turėtų steigti įkrovos vietas prie mažiau patrauklių vietų: ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, kitų socialinių bei sporto kompleksų, valstybinių institucijų ir pan.“ 

ELEKTROMOBILIAI UAB
Nuotraukoje –
Elektromobilių įkrovos stotelė Klaipėdoje,
prie „Švyturio“ arenos

Verslininko nuomone, reikia planuoti, kad artimiausioje ateityje ir Lietuvoje bus priimta įstatymų, kurie leis subsidijuoti dalį elektromobilių įsigijimo išlaidų. Tai padėtų elektromobiliams ir kitu alternatyviu kuru varomoms transporto priemonėms populiarėti, mažintų taršą bei padėtų konkuruoti kaina su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais. Įstatymai turėtų nustatyti ne tik griežtesnius CO2 išmetimo į aplinką rodiklius, bet ir riboti kitų žalos šaltinių atsiradimą bei poveikį žmonijai. S. Pakarklio nuomone, būtina viešinti kuo daugiau tyrimų duomenų, o ne deklaratyviai teigti, kad elektromobiliai „nėra žalia“ energetika.

„Ar tai bus perspektyvu Lietuvoje, parodys laikas, – sako S. Pakarklis. – Svarbu, ko mes patys norime. Jei norime švaresnės gamtos, tai ir priimkime įstatymus, kad ta aplinka švarėtų. Jei nieko nedarysime, tai nieko ir neįvyks. Pastatę keletą įkrovos stotelių, neturėsime švaresnės Lietuvos, dar reikia ir programos, kad žmonės galėtų pirkti tokias transporto priemones. Kai žmonės pajus dėmesį, ateis ir rezultatas. Ar pritarsime deklaracijai turėti atvirą, visiems prieinamą lietuvišką elektromobilių įkrovos stotelių administravimo ir valdymo sistemą, techninėmis galimybėmis lenkiančią Vakarų Europos? Ši sistema lenkia bent 5–10 metų visas šiuo metu esančias sistemas.“ 

autoPILDYK

Kryžkalnis, autoPILDYK

Viešuosiuose pirkimuose jau dabar valstybė turėtų suformuluoti techninius reikalavimus ne tik stotelėms. Pastarosios turi turėti atviro kodo protokolus ir būti laisvai prieinamos visiems programuotojams bei projektuotojams. Šiuo metu, pastebi verslininkas, į tai nekreipiama dėmesio arba nutylima. Dauguma šiuo metu statomų elektromobilių įkrovos stotelių turi uždaro kodo protokolus (kaip pirmuosiuose viešuosiuose pirkimuose), o tai reiškia, kad už bet kokį prisijungimą prie šios stotelės jos gamintojas ateityje gali paprašyti bet kokios sumos, ir tai bus teisėta.

„Bus užkirstas kelias konkurencijai ir alternatyviam pasiūlymui, o norintiems programuoti ar administruoti reikės gauti tiekėjo leidimą ir už jį susimokėti. Tokiu būdu vėl būtų apribota laisva konkurencija ir suteikta išskirtinė teisė vienam tiekėjui užimti dominuojančią padėtį rinkoje“, – aiškina situaciją S. Pakarklis.

Pirkimo sąlygos sudaro galimybę atsirasti monopolininkams

Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, 2017 m. planuojama baigti įrengti 10 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose ir paskelbti naują konkursą dėl 14 didelės galios viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų valstybinės reikšmės keliuose. S. Pakarklis neslepia nusivylimo, kai tokie darbai patikimi įmonėms, kurios neturi tokio darbo patirties, mažai arba visai nieko nežino apie elektromobilių įkrovimo stotelių valdymo sistemas, nežino vartotojų poreikių. Kita vertus, verslininkas mano, kad valstybė tiesiog nevertina savo šalies specialistų, jų sukurtų produktų, vykdomos veiklos. S. Pakarklis neatmeta prielaidos, kad viena ar kita užsienio kompanija, siekdama užimti rinką, dabar įrengs elektromobilių įkrovos stoteles pigiau.

„Tačiau ar kas nors domėjosi, – stebisi S. Pakarklis, – kokios tai yra stotelės, ar bus suteiktos lygios galimybės visiems jas įjungti į bet kurią valdymo sistemą?“

Jis pastebėjo, kad šiuo metu jau matoma, kad, skelbiant operatoriaus parinkimo konkursą, jame vėl galės dalyvauti tik elektros įkrovos stotelių gamintoja, laimėjusi pirmąjį konkursą, nes pasirodys, kad, norint pritaikyti valdymo sistemą, kitos bendrovės priėjimą prie sistemos privalės įsigyti už mokestį, o jau esančiai tokio mokesčio nereikės. Tokiu būdu vėl proteguojamas vienas tiekėjas, sukuriama galimybė atsirasti monopolininkui. 

„Mūsų sistema autoPILDYK yra atviro kodo – bet kuris operatorius gali laisvai prisijungti, – sako S. Pakarklis. – Savivaldybės, skelbdamos konkursą dėl viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų, jų montavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų įsigijimo, turi numatyti kriterijus, kurie leistų kuo patogiau teikti ir gauti įkrovimo paslaugas. Vienoje savivaldybėje gali būti vieni tiekėjai, kitur – kiti, bet naudodamiesi mūsų platforma, visi gali susikalbėti, laisvai prisijungti. Mūsų klientai naudojasi kortelių sistema, diegiame laisvą priėjimą ir mobiliuoju telefonu, nepriklausomai nuo to, tai bus mokama ar nemokama paslauga. Mūsų valdymo sistema yra lanksti, patogi naudoti. Ja gali naudoti visi, pasirašę tam tikrus verslo saugos įsipareigojimus.“

Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe

Bendrovės „Elektromobiliai“ bendrasavininkiai į elektromobilių įkrovos infrastruktūrą investavo jau kelis šimtus tūkstančių eurų privačių lėšų. Šiame sektoriuje veiklą pradeda ir ESO (buvusi LESTO), kuri priklauso valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“, vienai iš didžiausių energetikos įmonių grupių Baltijos šalyse. Kai skelbiami elektromobilių infrastruktūros konkursai, S. Pakarklio žodžiais, „valstybė rašo tokias konkurso sąlygas, kad verslui darosi sudėtinga patekti į konkursus ir konkuruoti“. Sąlygas atitinkamos ir visi skelbiamų konkurso reikalavimai įveikiami tik tokiai įmonei, kaip ESO ir keliems dideliems tiekėjams. Taigi Lietuvos verslininkai yra priversti konkuruoti su valstybe, ir, be abejo, pasmerkti pralaimėti. Savivaldybės skelbia uždarus (apklausiant) konkursus, užkirsdamos kelią pateikti pasiūlymus visiems norintiems. 

STASYS PAKARKLIS„Yra konkursų, į kuriuos mes negalime patekti, nes nežinome apie juos – jie yra uždari, – dalijasi mintimis S. Pakarklis, vadovaujantis įmonei, kuri turi realiai veikiančią sistemą, bet negali dalyvauti konkursuose, nes nesulaukia kvietimų dalyvauti. – Štai kodėl esu prieš bet kokius vietinius valdžios pirkimus pagal pakvietimų sistemą, nes tokius pakvietimus gauna tik susitarusios iš anksto arba savivaldybių proteguojamos įmonės. Manau, kad apie šias problemas verta kalbėti viešai nuo pat pirmųjų žingsnių, kad kuo mažiau pridarytume klaidų.“

S. Pakarklio nuomone, elektromobilių įkrovos infrastruktūros praktiką turi formuoti verslas, o valstybė, bendradarbiaudama su verslu, turėtų formuoti strategiją ir kryptis.  

Statybunaujienos.lt



Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-07-23 10:17
Siekdama didinti šalies konkurencingumą bei skatinti pramonės sektoriaus persiorientavimą į žiedinę ekonomiką, Inovacijų agentūra ragina verslus pasinaudoti Europos skaitmeninių inovacijų centrų (ESIC) paslaugomis. Centrai įmonėms ir organizacijoms siūlo konsultacijas ir pagalbą šiose srityse: testa...
nuotrauka
2024-07-16 09:14
Europos Komisija (EK) patvirtino Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 122 mln. eurų vertės pagalbos priemonę, kuri bus skiriama įmonei „Achema“. Šis finansavimas atveria galimybes diegti inovatyvią technologiją, leisiančią sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tuo tikslu trąšų gamybos p...
nuotrauka
2024-07-16 07:23
Tvarumo tema šiuolaikinėje visuomenėje įgauna vis didesnę reikšmę. Pastebima, kad dėmesys aplinkosaugai vis dažniau skiriamas įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško interjero sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų ir pe...
nuotrauka
2024-07-15 12:48
Nuo šiandien, liepos 15 d., įsigalioja birželį Seimo patvirtinto Klimato kaitos valdymo įstatymo naujos redakcijos dauguma nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamos ir įgyvendinamos naujai priimtų Europos Sąjungos „Fit for 55“ teisėkūros paketo teisės aktų nuostatos.
nuotrauka
2024-07-12 11:36
Klaipėdoje toliau gerinama infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams. Darbai neseniai baigti Šilutės plente, ties bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorija, taip pat – Dubysos gatvėje. Šilutės plente įrengta daugiau nei pusė kilometro naujų takų, Dubysos gatvėje – daugiau nei 300 metrų. Abiejuose...
nuotrauka
2024-07-04 13:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo pr...
nuotrauka
2024-07-04 09:36
Iki liepos 1 d. Lietuvos verslo įmonės buvo kviečiamos teikti paraiškas įgyvendinti klimato kaitos švelninimo projektus besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius ir perduodant gerąją Lietuvos patirtį. Per tris mėnesius Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 10 ...
nuotrauka
2024-07-02 14:33
Turto banko su partneriais sėkmingai įgyvendintas policijos pastato projektas Vilniuje pelnė prestižinį BREEAM In-Use „Excellent“ įvertinimą. Šį pavasarį Karoliniškių mikrorajone, Sietyno g. 24, duris atvėręs naujasis statinys – vienas iš energiškai efektyviausių valstybės pastatų. Rangos darbus obj...
nuotrauka
2024-06-25 09:18
Per beveik du dešimtmečius šalyje renovuota kur kas mažiau daugiabučių nei tikėtasi. Kaip nurodyta Lietuvos renovacijos žemėlapyje, atnaujinta tik 12,4 proc. visų renovuotinų daugiabučių visoje Lietuvoje. Daugiabučių renovacijos administravimo įmonės vadovas Vytenis Navagreckas teigia, kad pristatan...
nuotrauka
2024-06-19 10:35
Europos Parlamentas šį balandį priėmė direktyvą, kuria įsipareigojama palaipsniui mažinti pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuo 2028 m. valstybei priklausantys, o nuo 2030 m. – visi nauji pastatai turės būti netaršūs, nuo 2050-ųjų – klimat...
nuotrauka
2024-06-18 08:06
Iki liepos 1-osios Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyva (CSRD) turėtų būti perkelta į Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pirmosios įmonės, t. y. tos pačios, kurioms buvo taikomi ir ankstesnės Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvos (NFRD) reikalavimai, jau 2025-aisiais už fi...
nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-13 08:21
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė arti 11 tūkst. gyventojų paraiškų. Toks kiekis gaminančių vartotojų generuos kiek daugiau nei 90 ...
nuotrauka
2024-06-12 13:42
Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis aplinkosauginių įsipareigojimų žengė dar vieną žingsnį didesnio tvarumo link ir ant savo pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę. Planuojama, kad ji sugeneruos beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Be to, ant prekybo...
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.
nuotrauka
2024-06-03 09:33
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla...
nuotrauka
2024-05-28 10:22
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug la...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas