„Būsto prieinamumas šiandien yra vienas svarbiausių socialinės ir ekonominės politikos klausimų. Jis tiesiogiai susijęs su žmonių gyvenimo kokybe, regionų patrauklumu, socialine sanglauda bei valstybės konkurencingumu“, – teigia aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Regionuose – ryškiausias būsto trūkumas

Vertinime pabrėžiama, kad didžiausia problema išlieka prieinamo būsto stoka regionuose, ypač toliau nuo didžiųjų miestų. Dėl riboto ekonominio atsiperkamumo ir mažo pirkėjų skaičiaus NT plėtotojai šiose teritorijose beveik nevysto naujų projektų, todėl kai kuriose savivaldybėse neatsiranda šiuolaikinių daugiabučių.

Tokia situacija gilina regioninę atskirtį ir mažina vietovių patrauklumą tiek gyventojams, tiek investuotojams. Tuo pačiu didmiesčiai ir kurortai susiduria su priešinga problema – būsto paklausa ten viršija pasiūlą.

Auganti nuomos rinka ir socialiniai skirtumai

Pagal 2024 m. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenis, apie 87 proc. namų ūkių Lietuvoje gyvena nuosavame būste, o apie 12 proc. nuomojasi arba gyvena be nuomos mokesčio. Tačiau per 2010–2024 m. nuomojančiųjų skaičius išaugo beveik dvigubai – nuo 86 tūkst. iki 181,5 tūkst.

Taip pat ženkliai išaugo ir valstybės paramą būstui išlaikyti gaunančių namų ūkių skaičius – nuo 5,2 tūkst. iki 20,6 tūkst. Tai rodo augantį spaudimą tiek nuomos rinkai, tiek socialinės paramos sistemai.

Būsto kokybės problema: nuo perpildymo iki energinio neefektyvumo

Analizė atskleidžia, kad Lietuvoje išlieka dideli būsto kokybės skirtumai. Kaimo vietovėse net ketvirtadalis namų ūkių gyvena be pagrindinių patogumų, o bendrai šalyje 8,6 proc. gyventojų gyvena prastos kokybės būstuose, kuriuose fiksuojamas drėgnumas, varvantys stogai ar seni langai.

Tuo pat metu net 26 proc. gyventojų gyvena perpildytuose būstuose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka normatyvų. Ypač dažnai tai paveikia šeimas su vaikais, kurioms neužtikrinami atskiri kambariai.

Vertinime taip pat pabrėžiama, kad net 472,7 tūkst. pastatų Lietuvoje yra renovuotini, o reikšminga jų dalis pasižymi prasta energine būkle, todėl modernizacija laikoma viena svarbiausių būsto politikos krypčių.

Jaunų žmonių įsigijimo barjerai ir siūlomi pokyčiai

Ataskaita akcentuoja, kad jauni žmonės ir šeimos susiduria su vis didesnėmis kliūtimis įsigyti pirmąjį būstą. Aukštos kainos, ilgas taupymo laikotarpis ir griežti bankų kreditavimo reikalavimai riboja galimybes patekti į NT rinką.

Siūloma stiprinti savivaldybių vaidmenį būsto politikoje, efektyviau panaudoti esamą NT fondą ir plėsti savivaldybių būsto sektorių. Taip pat rekomenduojama diegti viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelius, leidžiančius savivaldybėms rezervuoti būstus naujuose projektuose.

Reformos planas: nuo planavimo iki mokesčių paskatų

Analizės rengėjai siūlo spartinti teritorijų planavimo ir statybos leidimų išdavimo procesus, siekiant sumažinti projektų kaštus ir galutinę būsto kainą.

Regionų patrauklumui didinti siūlomi mokestinių paskatų modeliai, apimantys žemės, NT ar infrastruktūros mokesčių lengvatas investuotojams, kurie plėtoja projektus mažesnės paklausos teritorijose.

Taip pat siūloma suteikti savivaldybėms teisę papildomai apmokestinti apleistus ir nenaudojamus būstus bei supaprastinti jų pripažinimo bešeimininkiais procesą, kad tokie objektai greičiau būtų pritaikyti socialinėms reikmėms.

Strateginis dokumentas būsto politikos reformai

Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimą parengė „Smart Continent Management Institute“, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos banku, VšĮ CPVA, ILTE, asociacijomis ir savivaldybėmis.

Dokumentas finansuotas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos techninės paramos lėšomis. Jo rezultatai bus naudojami rengiant nacionalinę būsto prieinamumo strategiją, kurią planuojama parengti iki metų pabaigos.