2024 liepos 25 d. ketvirtadienis, 13:16
Reklama  |  facebook

Jonas Gricius: taisyklės ir instrukcijos – ne tuščias formalumas, o laiko, praktikos ir skaudaus patyrimo patikrinti reikalavimai

2017-05-12 08:00
Prieš pusmetį Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) pradėjo vadovauti Jonas Gricius. Su naujai paskirtu Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi kalbamės apie jo darbo gaires, aktualijas ir darbo kultūrą.
nuotrauka
LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. VDI nuotr.


Minimos įmonės
VDI (Valstybinė darbo inspekcija),

Kiekvienas vadovas ateina su savo vizija. Kokie Jūsų siekiai, vadovaujant institucijai, kurios dėmesio centre – saugus darbas?

Nemažai minčių ir įžvalgų brendo palengva, nes Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) dirbu jau daugiau nei 10 metų, ėjau įvairaus lygio pareigas. Tad įstaigos darbą gerai žinau iš vidaus. Tačiau anksčiau mano veikla daugiau buvo susitelkusi į darbo teisės klausimus.

Daug teko dirbti diegiant „vieno langelio“ principą. VDI sukurta konsultavimo telefonu tarnyba, kurios darbas nuolat tobulinamas, o paslaugos kokybės gerėjimą patvirtina labai sumažėjęs neatsakytų skambučių skaičius. Siekiama užtikrinti, kad besikreipiantys asmenys telefonu iš karto gautų reikiamą informaciją.

Ne vienerius metus dirbau įtvirtinant naująjį darbo ginčų komisijų modelį. Dabar galime pasidžiaugti, kad ketverių metų darbo ginčų komisijų prie VDI teritorinių skyrių veiklos praktika rodo, jog šių komisijų steigimas pasiteisino, ir numatyti socialiniai tikslai yra pasiekiami. Per visą veiklos laikotarpį darbo ginčų komisijoms buvo pateikta ir išnagrinėta per 20200 prašymų, kuriuose dauguma išdėstytų reikalavimų buvo patenkinti.

Dabartinės mano pareigos išplėtė atsakomybę už visos institucijos – nuo vadovaujančių specialistų iki žemutinės grandies – veiklą, atsirado tiesioginės atskaitomybės pareiga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, prie kurios yra mūsų įstaiga. Tenka atidžiai analizuoti esamą padėtį, apmąstyti, tartis, įsiklausyti į siūlymus ir jų pagrindu daryti sprendimus, kurie gali būti svarbūs ne tik VDI, jos veiklai, efektyvumui, bet ir konkrečiam darbuotojui, įmonei, įvairių darbine veikla susijusių santykių grandinei, galų gale – visuomenės požiūriui į VDI veiklą.

Galiu užtikrintai pabrėžti, kad tarp prioritetinių VDI siekių yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencija, kuri vykdoma pačiomis įvairiausiomis formomis, apimant kuo platesnius visuomenės sluoksnius. Tai ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, susitikimai su jais, prevenciniai laiškai darbdaviams dėl nelaimių darbe, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimų analizė, išvadų, rekomendacijų rengimas. Tiesioginiai kontaktai vietose – inspektorių konsultavimai darbdavio prašymu įmonėje, patarimai, tikrinimai. Galiu patikinti, kad piktybiškais pažeidimų, akivaizdžios grėsmės gyvybei darbe atvejais yra laikomasi pozicijos dėl adekvačių priemonių – taikomos griežtos įstatymų numatytos sankcijos, daromas nuolatinis spaudimas, kad būtų laikomasi saugaus darbo reikalavimų.

Darbų sauga arba saugus darbas dažnai suvokiamas tik kaip tam tikrų instrukcijų laikymasis. Bet greičiausiai saugus darbas yra labai glaudžiai susijęs su darbo kultūra?

Jei jau prakalbote apie instrukcijas, dera prisiminti patyrusių darbų saugos specialistų posakį: „Kiekviena darbų saugos taisyklė yra parašyta žuvusiųjų darbe krauju“. Taigi, reglamentai, taisyklės, instrukcijos ir pan. nėra tuščias formalumas, o laiko, praktikos ir skaudaus patyrimo patikrinti reikalavimai. Taigi, visai netinka apie juos kalbėti kaip apie kažkieno iš šalies primestą prievolę, kažkieno užgaidą.

Tačiau instrukcijos, taisyklės yra tik maža ledkalnio dalis. Džiaugiamės, kad pažangiausiose įmonėse įsigali ir pažangi saugaus darbo kultūros filosofija: viskas priklauso nuo aukščiausio lygio įmonės vadovų požiūrio į savo darbuotojų sveikatą ir gyvybę, nuo jų įgyvendinamos politikos šioje srityje. Tai jie privalo organizuoti, kad darbo vietose būtų vertinama profesinė rizika, grėsmės darbuotojų gyvybei, jie turi organizuoti, kad būtų kuriama visa sistema, kuri apimtų ir prevencijos priemones šioms grėsmėms išvengti, ir darbuotojų informavimą, ir saugaus darbo įgūdžių ugdymą ir atitinkamų reikalavimų vykdymo kontrolę. Kartu ši sistema turi skatinti (ir vadovų dėmesiu, ir psichologiškai, ir materialiai) dirbti saugiai, kad darbuotojai įprastų patys pastebėti pavojus savo darbo vietose ir apie juos praneštų tiesioginiams vadovams, t. y. darbuotojai turi būti aktyviai įtraukiami dalyvauti kuriant saugaus darbo aplinką, kad justų atsakomybę už savo veiksmus. Juk darbuotojo suvokimas, kokios skaudžios gali būti saugaus darbo reikalavimų nepaisymo pasekmės kiekvienoje darbo vietoje (bet kokioje!), dažnai gali būti lemiamas, kad neįvyktų nelaimė.

Toks požiūris vyrauja ne visose įmonėse. Tačiau turime apie tai aiškinti kuo dažniau ir visiems, turime bendromis pastangomis tokį požiūrį diegti. Juk kalbame apie žmogaus netektį. Šita statistika nematuojama skaičiais. Ji matuojama konkrečių žmonių skausmu!

Statybų sektorius – vienas iš pavojingiausių, tad kokie numatomi bendri projektai, susitarimai su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA)?

Statyba – išskirtinė sritis. Džiaugiamės, kad nelaimių šioje veikloje pastaraisiais metais mažėja, tačiau vis dėlto jų dažnumas čia yra didžiausias iš visų ūkinės veiklos sektorių. 100 tūkst. statybų sektoriaus darbuotojų tenka 8,7 proc. didesnė tikimybė, kad įvyks mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe; 30 kartų yra didesnė sunkaus sužalojimo tikimybė.

Dažniausiai nelaimės statybvietėse įvyksta dėl kritimų iš aukščio. Tokius nelaimingus įvykius lemia pažeidimai, kai statybvietėse neaptveriamos arba netinkamai aptveriamos pavojingos zonos, kuriose yra rizika darbuotojams nukristi (angos sienose, grindyse, laiptų aikštelės, liftų šachtos, iškasos), kai darbo vietose neužtikrinama darbuotojų, dirbančių aukštyje, sauga. Pavojingos dar dažnai naudojamos savadarbės paaukštinimo priemonės, kurių konstrukcija neatitinka saugų darbą užtikrinančių reikalavimų. Darbuotojų gyvybes atima nuošliaužos atliekant kasimo darbus, nes nesutvirtinami šlaitai.

Tokiame fone bendradarbiavimas su LSA yra ypač naudingas. Tai aktyviai, dalykiškai veikianti, iniciatyvi organizacija, puikus partneris. Bendradarbiavimo susitarimą VDI ir LSA pasirašė prieš dvejus metus: įsipareigojome kartu siekti gerinti darbuotojų darbo sąlygas, vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją bei skatinti statybos sektoriaus organizacijas pasirašyti kolektyvines sutartis. Neseniai buvome susitikę su LSA vadovu Daliumi Gedvilu, aptarėme, kaip sparčiau realizuoti iniciatyvą keisti viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą. Manom, kad lėšas, numatytas darbuotojų saugai ir sveikatai, reikia eliminuoti iš konkursų sąlygų darbų sąmatoje ir jas fiksuoti atskira eilute. Juk, vykstant viešiesiems pirkimams, mažinamos visos įmanomos išlaidos, ir tai dažnai vyksta darbuotojų saugos ir sveikatos sąskaita. Darbuotojų saugą ir sveikatą vertinti remiantis mažiausios kainos principu yra neteisinga. Maloniai nustebino LSA aktyvumas ir iniciatyvumas sprendžiant šią problemą.

Atkreipėme dėmesį ir į tokį, galima sakyti, skaudulį, kai statybininkai dirba pagal verslo liudijimus, o iš tokių statybininkų praktiškai dažnai sudaromos ir brigados. Taip darbų sauga tampa visai nekontroliuojama. O juk darbai vykdomi potencialiai pavojingoje aplinkoje – darbai aukštyje, darbai iškasose ir panašiai. Aptarėme ir atitinkamoms įstaigoms siūlymus siaurinti sąrašą statybos darbų, kurie gali būti atliekami pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, atsižvelgiant į darbų technologinį sudėtingumą bei galimų pasekmių rizikingumą.

Tokie VDI ir LSA darbiniai susitikimai turėtų tapti nuolatiniais. Esame pasirengę bendradarbiauti visomis įmanomomis formomis – ar tai būtų mokymai, parodos, konsultacijos, ar kitos bendros iniciatyvos.

Tranšėja Šiauliuose. VDI nuotr.

Neseniai paskelbta apie naujas VDI priemones, kurių viena iš paskutinių – e. inspektavimas.

Mūsų darbe nepamirštama ir „klasika“: sezoniškai atgyjant statyboms, kovą ir balandį, kaip ir kiekvienais metais, surengėme intensyvius statybviečių tikrinimus. Esame dėkingi policijai už tarnybinį bendradarbiavimą; bendri VDI pareigūnų ir policininkų tikrinimai yra tikrai veiksmingi. Šį pavasarį kartu taip pat surengėme tokią akciją neblaivumo ir nelegalaus darbo statybose prevencijai.

Šiemet įprastus ūkio subjektų priežiūros būdus papildo dar vienas ūkio subjektų priežiūros būdas – e. inspektavimas. Vėlgi – pradėjome nuo statybos įmonių, kurios pagal tam tikrą klausimyną turi pateikti informaciją apie darbuotojų saugos būklę savo statybvietėse (statybos objektuose). Informacija pateikiama įmonės atsakingam darbuotojui tiesiogiai prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos (EPDS), esančios VDI svetainėje.

E. inspektavimas leidžia informaciją apie darbų saugą teikti ir gauti operatyviau. Beje, taikydami e. inspektavimą, taip pat siekiame mažinti fizinių patikrinimų naštą įmonėms.

Kita vertus, e. inspektavimą vertiname ir kaip mūsų – priežiūros institucijos ir ūkio subjektų –bendradarbiavimo būdą, pagrįstą tarpusavio pasitikėjimu. Ši priemonė yra paskata darbdaviui pačiam sąžiningai ir kritiškai įvertinti darbuotojo saugumą ir laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, o svarbiausia – tai turi stiprinti nelaimingų atsitikimų prevenciją.

Beje, minima EPDS sistema elektroniniu būdu leidžia darbdaviams teikti VDI privalomą informaciją (pranešimus apie statybos pradžią, įdarbintą vaiką, komandiruojamą asmenį, apie su asbestu susijusią veiklą), prašymus dėl pažymos apie darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo teisės aktų vykdymo būklę išdavimo (pageidaujant dalyvauti viešuosiuose pirkimuose) ir kt.

Optimizuodami ūkio subjektų priežiūros būdus ir principus, planuojame ir toliau kelti VDI administracines paslaugas į e. erdvę; sumažinti neplaninių patikrinimų skaičių, organizuoti ūkio subjektų patikrinimus taip, kad patikrinimo metu būtų kompleksiškai vertinami visi klausimai, ypač anksčiau pateiktų VDI nurodymų ir rekomendacijų įgyvendinimas, taip pat planuojame plėtoti VDI e. dokumentų valdymo bei keitimosi e. informacija procesų apimtį, formas ir būdus.

Ką daryti, kad saugus darbas būtų susijęs ne su baime, „kad pamatys ir nubaus“, o su vidinėmis nuostatomis, darbo kultūra, tiesiog – normaliu elgesiu?

Atsakymas iš esmės ir slypi klausime. Atsakingas požiūris į žmogaus gyvybę turi tapti vidine nuostata bei iš to kylančiu atitinkamu elgesiu. Ir darbuotojui, ir darbdaviui tai yra vienintelė išeitis ir galimybė išvengti nelaimingų atsitikimų darbe. Žmogui reikėtų kuo daugiau išsilavinimo ir žinių, kad į save ir kitą pažvelgtų kitaip – rūpestingai, atidžiai, saugodamas save ir savo bendradarbį. Rengiant specialistus, tokio požiūrio trūksta ir aukštosioms mokykloms.

Mūsų visų užduotis – rūpintis, kad nuo mažų dienų žmogus girdėtų ir suprastų, jog kiekvienas elgesys turi atitinkamas pasekmes, už kurias reikia atsakyti. Visi turi mokytis suvokti neatsargumo kainą: nukrisi, susižeisi, sužalosi kitą, įskaudinsi savo motiną ar tėvą... Tas, kuris galvoja apie pasekmes, nepuola po važiuojančia mašina, nekiša rankos į besisukantį mechanizmą, nelipa ant sulūžusio stalo. Atsakomybės suvokimas turi neišvengiamas, toks kaip oras, kaip vanduo. Mūsų siekius aiškinti paprastais, elementariais pavyzdžiais yra svarbu ir reikšminga. Todėl viena iš mūsų veiklos krypčių – darbo inspektorių mokyklose vedamos pamokos, kuriose inspektoriai susitinka su moksleiviais ir kalbasi apie darbų saugą, atsakomybę darbe. Norime, kad jaunimas išgirstų ir suprastų, jog saugoti savo sveikatą darbe, savo socialines garantijas yra labai svarbu. Tikime, kad dirbame su karta, kuri sugebės socialiai atsakingai gyventi. 

VDI nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos