„Ką tik Kauno miestas ir Kauno technologijos universitetas kartu finišavo baigdami formuoti pagrindinę Studentų miestelio arteriją – Studentų gatvę. Dvipusis bendradarbiavimas iš naujo atskleidė ir įsavino viešąsias erdves, žaliuosius koridorius, dviračių ir pėsčiųjų takus, automobilių parkavimus. Studentų gatvę papildė ir naujas akcentas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“, – teigia studijos vadovė, architektė Gražina Janulytė-Bernotienė.

Trečiasis studijos projektas KTU Studentų miestelyje

Anot architektų, jie tartum suaugo su KTU miesteliu: per eilę metų čia yra realizuoti trys G. Janulytės-Bernotienės studijos parengti mokslo pastatai. Du iš jų – KTU „Santakos“ slėnio mokslo ir verslo centro ir KTU „M-Lab“ laboratorijų centro projektai – laimėti architektūrinių konkursų keliu.

G. Zykaus nuotr.

„Šie projektai – tai skirtingi KTU Studentų miestelio naratyvo skaitymai, kuriuos skiria 10 metų. Abiem atvejais mus vedė pagarba kontekstui – miestelio funkcionalios modernizmo architektūros pastatų kompleksui. Tačiau, iš kitos pusės, kiekvieną kartą siekėme sukurti individualų, raiškų ir akivaizdžiai atspindintį laiką pastatą“, – teigia studijos vadovė.

G. Janulytė-Bernotienė pabrėžia, kad ir Santakos slėnis, ir „M-Lab“ yra sudėtingų mokslinių tyrimų laboratorijų pastatai, kurių veiklos programas sukūrė mokslininkai. Architektų, konstruktorių ir inžinierių uždavinys – suteikti formą šių programų veiklai.

„M-Lab“ laboratorijų centro projektas nepakito nuo konkursinės idėjos, o realizuotas pastatas – nuo projekto, kurio idėja – tai pastato įtraukumas per išorinių ir vidinių erdvių sąryšį. „M-Lab“ laboratorijų centras sukonstruotas kaip kūrybinė, daugialypė mokslo tyrėjų, studentų ir verslo atstovų bendradarbiavimo erdvė“, – teigia studijos vadovė.

Projekte atsižvelgta į aplinką ir jos istoriją

Pranešime cituojamos studijos architektės Guodos Zykuvienės teigimu, architektūroje genius loci (liet. vietovės dvasia) užima svarbų vaidmenį kuriant įvairias erdves, todėl raktu į projekto sėkmę tapo gebėjimas ją perskaityti.

„M-Lab“ laboratorijų centras neatsirado tuščioje vietoje, jis akivaizdžiai tapo išskirtinio KTU Studentų miestelio dalimi, nenutraukdamas, bet papildydamas ryšius tarp Girstupio ir Gričiupio upelių slėnių ir tarp jų įsiterpusių KTU mokslo pastatų bei viešųjų erdvių– apie sąsajas tarp gamtos ir architektūrinės aplinkos pasakoja G. Zykuvienė.

Anot architektės, tarp šių slėnių įsiterpę KTU mokslo pastatai bei viešosios erdvės yra organizuojamos abipus Studentų gatvės, todėl naujasis pastatas kurtas kaip organiškas miestelio judėjimo tęsinys: „Iš „M-Lab“ įėjimo aikštės įeinama į pastato holą – medinę „šerdį“, iš kurios per amfiteatrą patenkama į žemiau esantį parką“.

Rekonstruotas buvusio „Kolegų“ studentų klubo / kavinės pastatas, dar 1973 m. suprojektuotas architekto Vytauto Jurgio Dičiaus, keičia funkciją į laboratorijų centrą, sujungdamas savy sujungdamas KTU miestelio funkcionalizmo architektūros bei „bauhauzo“ estetikos idėjas su upelių gamtovaizdžiu.

V. Rainio nuotr.

„Technologiškai šalti, horizontalūs, šviesūs ir šviečiantys „M-Lab“ polikarbonato fasadai parko pusėje papildomi termomedienos apdaila ir amfiteatru, taip pat – želdynais ant stogo. Įtrauktas stiklinis, persišviečiantis pirmas aukštas kuria sklendžiančios viršutinės pastato dalies įspūdį. Didelis, daugiau nei 4 metrų esamo reljefo skirtumas tapo projekto privalumu: iš gatvės pastatas matomas daug mažesnis, nors jame esama dar vieno, cokolinio aukšto su natūraliu apšvietimu“, – sako G. Zykuvienė.

Aukščiausio lygio laboratorijos ir įkvepiančios erdvės

Tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centro tikslas – skatinti tarpdisciplinines inovacijas ir bendradarbiavimą, apjungiant skirtingas mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptis bei kompetencijas.

„M-Lab“ įrengta net 12 skirtingų eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų, jaunųjų tyrėjų kūrybinė erdvė, poilsio erdvės bei susitikimų kambariai, kurie, kaip tikimasi, paskatins mokslo ir verslo sąveiką kuriant gaminių prototipus ir juos išbandant.

Linos Adi nuotr.

„Siekėme sukurti vidinį centrą, kuriame suktųsi bendra pastato gyventojų – mokslininkų, tyrėjų ir studentų – kasdienybė. Akivaizdu, kad juo taps pastato holo „šerdis“, kuriame susikerta daugybė skirtingų vektorių: horizontalus, kaip KTU miestelis, Gričiupio parkas ir vertikalūs, kaip holas, pasitarimų kambariai, eksploatuojamas stogas“, – teigia G. Zykuvienė.

Architektė dalijasi, jog aplink šį centrą sutelktos skirtingos erdvių funkcijos: cokoliniame aukšte įrengtos dirbtuvės ir techninės patalpos, pirmame – studentų kūrybinės bendradarbiavimo erdvės bei dalis laboratorijų, o antrame – laboratorijos ir biurai.

„Laboratorijos suplanuotos Studentų gatvės pusėje, o biurai – parko. Taip viskas susijungia ir veikia kaip vientisa sistema, su didžiule galimybe keistis ir transformuotis“, – sako projekto architektė.

Ant stogo – daugiamečių gėlių pieva

„M-Lab“ tarpdisciplininiame prototipavimo laboratorijų centre šiuolaikiškumas ir gamta dera tarpusavyje: pro didžiulius stiklinius langus atsiveria už pastato esantis Gričiupio parkas, ant stogo įrengta žalia zona. Prie šios zonos realizavimo prisidėjo ir KTU bendruomenė, siūlydama papildomus žalio stogo scenarijus: daržą, valgymo ar jogos erdves.

„Žali stogai yra sklypo želdynai, tik toliau nuo miesto triukšmo ir kasdienybės ar rūpesčių – juk ten būdamas žvelgi į viską iš aukščiau“, – teigia G. Zykuvienė.

Įgyvendinant inovatyvų KTU „M-Lab“ projektą, ant pastato stogo sukurtas medingas ir itin drugelių bei bičių mėgstamas daugiamečių gėlių gėlynas, primenantis lietuvišką pievą. Anot architektės, jis ne tik mažina ore esantį anglies dioksido kiekį, tačiau ir saugo stogo dangą nuo perkaitimo vasaros metu.

Linos Adi nuotr.

„Šis sprendimas ne tik saugo aplinką bendrąja prasme, bet ir konkrečiu atveju gerina saulės baterijų darbą, nes dėl montavimo ant bituminės dangos šios gali perkaisti ir dirbti neefektyviai. Taip pat, žali stogai akumuliuoja lietaus vandenį, kurio perteklius kitais atvejais stiprių liūčių metu ne tik kad nėra panaudojamas, bet ir gali pridaryti žalos“, – sako projekto architektė.

Naujasis KTU mokslo centras pasižymi įvairiais technologiniais sprendimais: čia įrengtas geoterminis šildymas, saulės baterijos ir automatizuotos pastato sistemos. Saulės moduliai ir geoterminis šildymas ne tik suteikia pastatui galimybę tapti visiškai energetiškai nepriklausomu, bet ir paversti tai savo eksperimentų objektu.

Architektė prasitaria, jog nepaisant projekto technologinio sudėtingumo dėl pastate integruotų net septynių skirtingo vėdinimo (suspausto oro ir vakuumo) sistemų, „švarių kambarių“ ir švarumo klasių, dirbtuvių bei laboratorijų įrangos, konstruktyvinės ir inžinerinės sistemos yra suprojektuotos taip, jog centro darbuotojai bei lankytojai jų net nepastebėtų. Pagrindinės techninės patalpos sudėliotos ne ant stogo, bet „nematomoje“ požeminėje dalyje po aikšte, o visi pastatui reikalingi kanalai „paslėpti“ – integruoti holo medinėse lentynose.

„Kurdami interjerą bei baldus į šaltą technologinį pastatą siekėme įnešti jaukumo, idant patalpos mokslininkams, tyrėjams ir studentams taptų antraisiais namais. Todėl šiuose sprendimuose daug įvairių formų natūralios beržo faneros, šiltų tonų minkštų baldų visose bendrose erdvėse“, – teigia G. Zykuvienė.