2024 liepos 21 d. sekmadienis, 23:26
Reklama  |  facebook

Kaip Žemės įstatymo pataisos gali paveikti būsto kainą

2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.
nuotrauka
Mindaugas VANAGAS, LNTPA valdybos narys, „Citus“ įkūrėjas


Minimos įmonės
Citus, UAB

Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens. O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Kaip eurą paversti dviem

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.
Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.
Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-07-19 14:00
Pastaraisiais metais verslams teko susidurti su procesais, kurie itin stipriai paveikė sutartis tarp partnerių ar net sukėlė rimtų ginčų. Vienas iš jų – neseniai žiniasklaidoje nuskambėjęs nesutarimas tarp UAB „Krasta Auto“ ir UAB „OZO 10A” dėl pernai metais pasikeitusios patalpų nuomos kainos. Nors...
nuotrauka
2024-07-18 16:25
Pasitaiko atvejų, kai siekdami įsigyti būstą, bet neturėdami tam užtektinai pajamų, banko paskolą imame drauge su bendraskoliu. Tačiau ar juo gali tapti bet kas? Net mūsų tėvai? Į šį klausimą atsako Edvinas Jurevičius, „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas.
nuotrauka
2024-07-16 12:44
Gegužės 1 d. įsigalioję įstatymų pakeitimai numato galimybę viešąją įstaigą pertvarkyti į akcinę bendrovę. Nepaisant to, kad pokyčiai suteiks lankstumo viešosioms įstaigoms, visgi tokios transformacijos įtvirtinimas turi ir rizikų. Viena jų – turtas. Pamatinis šias dvi organizacijas skiriantis bruož...
nuotrauka
2024-07-15 15:57
Patrauklios investicinės aplinkos kūrimas – ilgai trunkantis procesas, kuriam reikia ir daug kantrybės bei atkaklumo, ir nemažai lankstumo bei gebėjimo reaguoti į konkurentų veiksmus. Kokių praeities sprendimų rezultatus šiandien atskleidžia į Lietuvą pritrauktos investicijos ir Europos patrauklumo ...
nuotrauka
2024-07-15 15:32
Kaip tinkamai apmokėti ar kompensuoti darbą poilsio dienomis, ar reikalingas darbuotojo sutikimas ir kitus susiję klausimiai: pagrindinius reikalavimus ir taisykles, susijusias su darbu per poilsio dieną, kad būtų užtikrinta tiek darbuotojo, tiek darbdavio teisių ir interesų apsauga, apžvelgia Valst...
nuotrauka
2024-07-12 11:14
Imti paskolą nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje linkę tiek sutuoktiniai, tiek ir nesusituokusios poros. Kuo skiriasi nekilnojamojo turto įsigijimo su būsto paskola procesas jau susituokus, tik planuojant tai daryti ar tokių ketinimų visai neturint, atsako „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vad...
nuotrauka
2024-07-10 14:02
Kad akcininkas galėtų dalyvauti valdant uždarąją akcinę bendrovę, jam reikalinga gauti ir susipažinti su bendrovės dokumentais bei informacija, kuri gali turėti reikšmės, priimant su bendrovės valdymu, plėtra, investavimu susijusius sprendimus. Kai santykiai tarp akcininkų ir bendrovės valdymo organ...
nuotrauka
2024-07-10 13:15
Nukentėjote nuo nesąžiningų konkurento veiksmų? Nepamirškite įsivertinti, ar turite teisę į žalos atlyginimą. Nors verslas neatsiejamas nuo varžymosi su konkurentais, ir kartais būna net agresyvių veiksmų, įstatymai nustato ribas, kurias peržengus nukentėjusieji turi teisę į kompensaciją, primena „T...
nuotrauka
2024-07-02 11:00
Tvarumas architektūroje yra materialios medžiagos, kurios turi tarnauti amžius. Medžiagos, kurios suirs per šimtmečius – natūraliai, kaip slenka kalnai ar toliau nyksta sugriautos šventyklos. Pastatai turi būti statomi iš užtikrinančių jų ilgaamžiškumą medžiagų, kurios su laiku irdamos neteršt...
nuotrauka
2024-07-02 11:00
Tvarumas – manau, tai tiesiog madingas žodis ir nežinau atsakymo, ką tai reiškia. Nežinau, kas šiandien architektūroje yra tvarumas. Gal tvarumas susijęs su senaisiais Europos miestais, kurie pastatyti kokybiškai ir gyvuoja jų neperstatant, neardant šimtmečiais. Šių miestų žmogus neperstatinė...
nuotrauka
2024-07-01 14:54
Tvarus pastatas ir pastatas, atitinkantis A++ energinę klasę, architekto akimis, yra susiję uždaviniai, siekiant ilgaamžio, aplinkai draugiško (ekologiško), kokybiškos architektūros objekto sukūrimo. Tvarus, draugiškas aplinkai statybos objektas apima daug kategorijų, o energinis efektyvumas yra vie...
nuotrauka
2024-07-01 14:45
Architektūra ne tai kad gali prisidėti prie tvarumo, ji tiesiog gali būti TVARI (arba ne). Čia galima išskirti kelis sluoksnius: visų pirma, tvarumas prasideda urbanistikoje. Tvarus yra tas miestas – kuris optimizuoja kasdienes keliones, gerai išplanuotas, sprendžia spūsčių problemas geru vie...
nuotrauka
2024-06-28 06:56
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad šiais metais Lietuvos Respublikoje, neįskaičiuojant eismo įvykių, jau įvyko 8 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 3 – per pastarąjį mėnesį. VDI atkreipia darbdavių dėmesį, kad minėtą mirčių darbo vietose proveržį lėmė akivaizdus daugkartin...
nuotrauka
2024-06-27 12:22
Lietuvoje kasmet išduodami tūkstančiai statybas leidžiančių dokumentų, tačiau tai ne visada reiškia, kad pradėtos statybos sėkmingai bus baigtos. Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai NT vystytojai kreipiasi į teisininkus dėl to, jog yra gautas Valstybinės teritorijų ir planavimo inspekcijos (VTPSI)...
nuotrauka
2024-06-20 12:31
Mažiau nei trečdalis smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) Lietuvoje šiemet planuoja savo plėtrą, o beveik kas antra įmonė į galimą verslo augimą dėl pastarųjų metų ekonominių iššūkių vis dar žiūri skeptiškai, rodo naujas „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas.
nuotrauka
2024-06-20 09:18
Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų, dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylik...
nuotrauka
2024-06-19 11:53
Nesvarbu, ar užsiimate individualia veikla, esate MB, UAB ar didžiulė verslo korporacija, fizinis ar juridinis asmuo – tarptautinių sankcijų nustatyti draudimai ir pareigos galioja ir jums. Sankcijų kontrolė privaloma visiems.
nuotrauka
2024-06-18 09:33
Vis pasirodant itin karštoms dienoms VDI atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, be to, atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
nuotrauka
2024-06-14 10:19
Kredito istorija – neatsiejama finansinio gyvenimo dalis, kuri gali nulemti, ar gausite būsto paskolą iš banko. Nors savo kredito istoriją kuriame kasdien ir, jei turime tam skirtų žinių, tai daryti gan paprasta, apie ją vis dar egzistuoja klaidingų įsitikinimų. Kokie yra trys kredito istorijos mita...
nuotrauka
2024-06-13 10:42
Nuo liepos 1 d. griežtėja bausmės už nelegaliai įdarbintus darbuotojus. Darbdaviams, su darbuotojais nesudariusiems darbo sutarties ar nepranešusiems „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą, net kelis kartus didės finansinės baudos, o nelegalia...

Statybunaujienos.lt » Komentaras