2021 rugpjūčio 4 d. trečiadienis, 0:34
Reklama  |  facebook

Kaip Žemės įstatymo pataisos gali paveikti būsto kainą

2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.
nuotrauka
Mindaugas VANAGAS, LNTPA valdybos narys, „Citus“ įkūrėjas


Minimos įmonės
Citus, UAB

Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens. O be reikalo. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų – žemės – uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai. Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek – kapitalistinis.

Parduodami būstus „Citus“ valdomuose projektuose netaikome nuolaidų ir dovanų politikos ir savo pirkėjus edukuojame, kad dovanos ir nuolaidos vis tiek yra įskaičiuojamos į kainą. Dabar šį pavyzdį pritaikykime aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis su mumis visais, šiuo atveju, yra dovana. O kokia to kaina?

Tai ir yra esminis klausimas. Pavyzdžiui, Vilniuje šiuo metu susidariusi pakankamai sudėtinga situacija dėl plėtrai tinkamų sklypų – jų trūksta, todėl įsivyravo visiškai „pardavėjų rinka“. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto – tarkime, buto – dedamųjų. Paprastai kalbant, brangstant sklypams, brangs ir butai.

Kaip eurą paversti dviem

Seimo ketinamame svarstyti įstatyme numatytas kelių sluoksnių „mokesčių sumuštinis“.

Pirmasis sluoksnis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių užstatymo plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių užstatymo plotą, plėtotojui prie sklypo kainos reikės sumokėti 50 proc. sklypo vertės siekiantį mokestį. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 000 kv. m žemės ploto užimantis nebenaudojamas sandėlis su administracinėmis patalpomis, o jo vietoje planuojamas 1 500 kv. m ploto užimantis statinys, mokestis bus maksimalus. Tarkime, už 1 000 000 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 500 000 mln. Eur.

O tokie sklypai Vilniuje – ne retenybė.

Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. viršys ankstesnių statinių bendrąjį plotą, plėtotojui papildomai bus pridėtas dar 50 proc. sklypo vertės siekiantis mokestis. Pavyzdžiui, tas pats 1 000 kv. m anksčiau minėtas griautinas sandėlis su administracinėmis patalpomis yra dviejų aukštų ir bendras jo plotas sudaro 1 500 kv. m. Planuojamas keturių aukštų 3 000 kv. m bendro ploto pastatas ir mokestis didėja vėl. 1 000 000 Eur virsta 2 000 000 Eur.

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. ir 1 mln. sklypas atsieina 2 050 000 Eur.

Vyšnia ant „sumuštinio“ – sklypas perduodamas naudoti ilgalaikės nuomos pagrindais ir plėtotojas (taigi, ir būsimi turto savininkai, sakykim, butų gyventojai) neįgyja nuosavybės teisės į jį.

Na, ir čia – atsakymas į svarbiausią klausimą. Tai kiek gi tai gali kainuoti man, būsto pirkėjui? Labai trumpai: 15 000–25 000 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. m ploto būsto kainos.
Skaičiavimas paprastas. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo 250 iki 500 Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln. Eur iki 2 050 000 Eur, o jame galima pastatyti 3 000 kv. m būstų, sklypo kainos dalis būsto kvadratinio metro kainoje išaugs nuo 333 Eur/kv. m iki 683 Eur/kv. m., o 50 kv. m ploto būstas pabrangs apie 17 500 Eur. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.
Kainų tramplinas – praraja įperkamumui ir konkurencingumui

Ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas – remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti? Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui.

Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti. Tikėtina, labai smarkiai.

Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Be abejo, tai negali tęstis be galo, todėl miestas nustos plėstis. Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausiu problemų – ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Lietuvoje vienas įstatymas situaciją apverstų priešinga linkme.

Dalis įstatymo nuostatų yra geros. Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą.
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-08-02 13:31
Nors Lietuvoje – pats vasaros įkarštis, o ir orai šiemet vasarotojams buvo itin palankūs, tačiau sostinės būsto rinka vėl stiebiasi aukštyn. Per liepą čia rezervuoti 633 nauji butai ir kotedžai – dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu (307) ir 30 proc. daugiau nei 2019 m. (483). Tuo tarpu Kaune ...
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...
nuotrauka
2021-07-14 11:16
Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.
nuotrauka
2021-07-14 06:00
Prezidentas pasirašė LR statybos įstatymo pataisas, įteisinančias statybininkų tapatybės identifikavimo kodą. Pataisomis bus sukuriamos naujos prievolės užsakovams, rangovams bei pačius statybos darbus vykdantiems fiziniams asmenims.
nuotrauka
2021-07-09 09:10
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,0% (2021 metų gegužę buvo fiksuojamas 2,7% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2021-07-08 09:40
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2020 m. viso pasaulio gamyklose veikė apie 2,7 mln. industrinių robotų, o per pastarąjį dešimtmetį jų panaudojimas vidutiniškai augo apie 14 % per metus. Pandemija šiuos automatizacijos procesus netgi paspartino – tiek Lietuvos, tiek pas...
nuotrauka
2021-07-01 13:35
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantysis partneris Laurynas Staniulis atkreipia dėmesį, jog Seimo priimti Darbo kodekso 139 str. pakeitimai toliau didins statybos darbų kaštus ir juos padengti turės klientai, kurių didžiąją dalį Lietuvoje sudaro eiliniai piliečiai – naujos statybos būs...
nuotrauka
2021-07-01 10:51
Po rekordinio pirmojo metų ketvirčio, kai naujo būsto pirkėjai Vilniuje įsigijo net 2664 butus, antrąjį 2021 metų ketvirtį šis rodiklis krito 40 proc. ir siekė 1561 butą.
nuotrauka
2021-07-01 09:14
SEB banko užsakymu birželį atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai (67 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, beveik dešimtadalis (8 proc.) mano, kad būstas pigs, 18 proc. nesitiki pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
nuotrauka
2021-06-23 14:55
Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama daugiausia per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todė...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-21 16:15
Š. m. birželio 22 d. Seime planuojama svarstyti Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie sukurs subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais.
nuotrauka
2021-06-18 07:39
„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas“ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai išgirsti ir realiame pasaulyje. Ją tariantis verslininkas turbūt jaučiasi demonstruojantis nuoširdumą ir atvirumą. Tačiau iš tiesų tokios klišėmis tapusios frazės verslininkui trumpuoju laikotarpiu suteikia patogią i...
nuotrauka
2021-06-16 11:15
Suaktyvėjusios statybos neabejotinai lemia ir didesnę gamtai daromą įtaką. Ekspertai pastebi, kad lietuviai, rinkdamiesi būstą tampa vis atidesni, bet ekologijos klausimams neskiria labai daug dėmesio.
nuotrauka
2021-06-16 08:18
Nors nekilnojamojo turto sandorių per metus užregistruota daugiau, statybų sektoriaus lengvesni laikai nelaukia: specialistų vertinimu, tai vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiųjų sektorių, nuolat skelbiama apie žaliavų trūkumą ir dėl to sustojusius darbus, darbuotojų stoką bei išaugusias st...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...

Statybunaujienos.lt » Komentaras