Šia tema įvairūs tyrimų centrai ar institutai negaili prognozių bei pažeria milžiniškus skaičius. Štai Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) duomenimis, iki 2022 m. mašinos ir algoritmai sukurs 133 milijonų darbo pozicijų, kurios pasižymės naujomis funkcijomis. Šiandien jos dar neegzistuoja, todėl, greičiausiai, reikalaus tų žinių ir įgūdžių, kurių precedentai – dar nesukurti. Greta to, skaičiuojama, kad apie 75 milijonų darbų – tiesiog išnyks, o naujų kompetencijų poreikis didins socialinę atskirtį.

Įspūdingą mastą nurodo ir kiti šaltiniai. „McKinsey Global Institute“ ataskaitoje teigiama, kad iki 2030 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbtinis intelektas pakeis net trečdalį darbo vietų. Panašią tendenciją gamybiniame sektoriuje per ateinantį dešimtmetį įžvelgia ir portalas „Oxford Economics“. Jo duomenimis, skaičiuojant globaliu mastu, iki 2030 metų gamyboje robotams atiteks net 20 milijonų darbo vietų. 

Vis dėlto, neskubėkime daryti išvadų, kad robotai žmones visiškai išstums. Tas pats „McKinsey Global Institute“ pateikia ir gerų žinių. Ataskaitoje pažymima: esą, jei bus pasiektas efektyvus ekonominis augimas, inovacijos ir investicijos, tai leis sukurti pakankamai naujų darbo vietų, kurios kompensuos išnyksiančias pozicijas. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį – visuomenei bus reikalingos papildomos pastangos, kad žmonės įvaldytų naujas žinias ir įgūdžius. Kitu atveju, darbuotojams kyla grėsmė neprisitaikyti prie pokyčių ir likti darbo rinkos užribyje.
Nors kalbama apie JAV ar globalų pasaulį, tačiau noriu pabrėžti, kad tai nėra futuristiniai ir mūsų neliečiantys procesai. Ruoštis pokyčiams būtina jau dabar, o darbo rinka kartu su švietimo sistema turėtų numatyti ir formuoti ateities specialisto profilį.

Kam gresia išnykimas ir kam būtina susirūpinti

Diskutuodama su žmonėmis apie šiuos pokyčius, dažnai esu klausiama, kokias žinias kaupti ir kokius įgūdžius vystyti, norint pasiruošti ir pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje?

Mano nuomone, reikia išskirti tris dedamąsias. Pirmoji – išnyksiančios darbo funkcijos, kuriose robotai pakeis žmones. Antroji – darbo funkcijos, kuriose reikės suprasti DI vystymo ir technologinius procesus. Kitaip tariant, tai žinios ir įgūdžiai, reikalingi kurti, programuoti robotus ir užtikrinti DI funkcionavimą. Trečiajai dedamajai priklauso sritys, kuriose robotai nepakeis žmonių. Taigi, apie kiekvieną iš eilės.

Robotai ir dirbtinis intelektas tikrai perims funkcijų grupes, kurios yra rutininės, t.y. gali būti lengvai automatizuotos. Robotai nusitaikys ir ten, kur reikalingas didžiųjų duomenų masyvų apdorojimas, kur žmogiškos išgalės yra ribotos.

Rutinines funkcijas nesudėtinga automatizuoti, todėl tokias funkcijas nesunku pakeisti robotais ar automatais. Tad netolimoje ateityje duomenis ar sąskaitas suvedinėjantiems specialistams, telefono operatoriams, kasininkėms ar viešbučių registratūros darbuotojams, detalių surinkėjams, pašto paslaugų darbuotojams, įstatymus analizuojantiems teisininkams teks paieškoti naujų darbo vietų. 

Iki šiol nesuprantu, kodėl viešbučiuose reikia stovėti eilėje, norint prisiregistruoti arba išsiregistruoti, jei darbuotojo funkcija tėra patikrinti asmens dokumentą, nuskaičiuoti sumą iš kortelės, paduoti kambario kortelę, nurodyti interneto prisijungimą bei pusryčių laiką. Tokius darbuotojus greitai pakeis automatai, o į papildomus klausimus atsakyti užteks konsjeržo paslaugų.

Kol kas šiandien prekybos centruose, kai kuriuose greito maisto restoranuose dar galime rinktis, kaip atsiskaitysime ar teiksime užsakymą – automatinėse kasose ar bendrausime su kasininku. Manau, ne už kalnų, kai pasirinkimo nebeliks – situacija susiklostys automatų naudai.

Tokios tendencijos lems ir socialinės bei lyčių atskirties didėjimą. Iš aukščiau išvardintų pokyčių matome, kad darbų dėl DI ir automatizacijos neteks žemesnį išsilavinimą turintys asmenys. Taip pat dėl DI įvyksiančios darbo rinkos transformacijos nusvers svarstykles ne moterų naudai.

Tam yra dvi priežastys: pirma – moterys dažniausiai dirba administracinį, apskaitos, telefonų operatorių ar kasininkių darbą, o šios pozicijos patenka į lengvai automatizuojamųjų kategoriją. Išsivysčiusiose šalyse apie 72 proc. tokių funkcijų atlieka moterys. „McKinsey Global Institute“ duomenimis, iki 2030 metų globalioje darbo rinkoje maždaug nuo 40 iki 160 milijonų moterų turės keisti savo darbo pobūdį į aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas.

Antra priežastis – dabar tik 22 proc. darbo pozicijų, susijusių su dirbtiniu intelektu, užima moterys, tad dominuojantis sektoriaus lyties balansas yra vyriškas ir artimiausiu metu toks ir išliks. Todėl jau dabar merginas ir moteris reikia skatinti rinktis su DI vystymu ir kūrimu susijusias specialybes.

Reikės dirbtinio intelekto kūrėjų ir „trenerių“

Optimistinis pokytis yra tas, kad DI ne tik sunaikins, bet ir sukurs naujas darbo vietas. Taigi šioje sferoje atsiras iki šiol neegzistavusių funkcijų. Pirmiausia erdvė atsiveria paties dirbtinio intelekto kūrėjams –juk kažkas turi „išmokyti“ dirbtinio intelekto sistemas atlikti funkcijas, vykdyti algoritmus ir kopijuoti žmogiškąjį elgesį.

Puikios perspektyvos prognozuojamos duomenų analitikams, DI ir mašininio mokymo specialistams, generalinio ir operatyvinio lygmens vadovams, programinės įrangos vystytojams ir analitikams, pardavimo ir marketingo profesionalams, didžiųjų duomenų specialistams, skaitmeninės transformacijos vadovams, organizacijų vystymo specialistams ir, žinoma, IT specialistams.

Teigiama, kad svarbų vaidmenį vaidins skaitmeninės transformacijos vadovai (angl. – Digital Transformation Officer, DTO), nes žmogiškųjų sistemų keitimas dirbtinio intelekto sistemomis pareikalaus kruopštaus ir atsakingo pokyčių valdymo bei įmonės kultūros pokyčių išmanymo. Personalo žinovų ir klientų valdymo specialistų taip pat laukia nauji iššūkiai. Tad personalo vadovus netolimoje ateityje dažniau sutiksime hakatonuose, technologinio pobūdžio konferencijose bei startuolių mugėse negu biuruose, palinkusius prie CV.

Didelę nišą „draugauti“ su dirbtiniu intelektu matau specialistams, kurie išmanys savo sritį – mediciną, vadybą, teisę, finansus ir kt., kartu turėdami bent minimalių supratimą, kaip veikia mašininis mokymas, gilusis mokymas, algoritmų kūrimas, neuroniniai tinklai. 

Kitaip tariant, atsiranda niša „vertėjams“ tarp specialybinės „kalbos“ ir programavimo „kalbos“. Juk teisininką, ieškantį atitikimų įstatymuose, galima lengvai pakeisti algoritmu, tačiau teisininko, interpretuojančio įstatymus ir atstovaujančio asmenis ar įmones teismuose, robotu nepakeisime. Dar daugiau – teisininkas, išmanantis ir savo sritį ir programavimą, turės puikias perspektyvas, nes galės bendradarbiauti su IT kolegomis, kuriant dirbtinio intelekto sprendimus. Taigi tarpdiscipliniškumas įgaus dar didesnę reikšmę.

Kur robotai nepakeis žmonių

Laimei, yra sričių, kuriose robotai nepakeis mūsų, žmonių, manau, bent per artimiausius dešimtmečius. Daug darbų reikalauja žmogiškųjų savybių: empatijos, kūrybiškumo, strateginio mąstymo, ir gebėjimo svajoti. Dažniausiai mes tai vadiname „minkštaisiais“ įgūdžiais. Bet neleiskime šiam epitetui nuvertinti tokių savybių, kurios turi galią todėl, kad nėra pavaldžios automatizavimui.

Taigi dirbtinis intelektas nepakeis tokių savybių:

Empatija, atjauta. Nors medicina yra ta sritis, kurioje dirbtinis intelektas transformuos labai daug procesų, robotai galės mus nuskenuoti, paimti tyrimus, juos išanalizuoti, nustatyti diagnozę, bet gydymo procese vargiai ar kas norėtume, kad robotas praneštų sunkios ligos diagnozę. Ir nors animacinio filmo „ herojus“ baltas ir visada pozityvus bei užjaučiantis robotas atrodo patraukliai, tačiau realybėje sprendžiant sveikatos problemas, matyt, norėtume šalia žmogiškos būtybės.

Strateginis ir analitinis mąstymas, kompleksinis problemų sprendimas. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) „Future of Jobs“ ataskaitoje analitinis mąstymas, strateginis mąstymas ir nuolatinis mokymasis pateikiami pirmose svarbiausių įgūdžių vietose, prognozuojant 2022 reikalingų įgūdžių poreikius. Verslo procesų palengvinimui įvedama daug automatizuotų funkcijų – pradedant skaitmeninio marketingo sprendimais baigiant rizikos vertinimo algoritmais. Tačiau, nors robotas galės nusiųsti klientui priminimą apie neapmokėtą sąskaitą ir sistemoje „uždegti raudoną lemputę“ dėl padidėjusios kliento rizikos, strateginį sprendimą, ar išlaikyti galbūt svarbų klientą, ar nutraukti su juo verslo santykius, greičiausiai priims ne robotas, o žmogus.

Kūrybiškumas, vaizduotė, vizijos. Jei aukščiau minėtoje ataskaitoje, įvardijant svarbiausius įgūdžius, 2015 metais kūrybiškumas užėmė paskutinę, 10-tą vietą, tai 2020 metais šoktelėjo į trečią vietą. Techniškai robotai gali atlikti kūrybines užduotis, bet kurti – kol kas dar ne. Dirbtinis intelektas nesunkiai surimuos tinkančius žodžius, gal netgi sugrupuos tinkančius pagal tematiką, bet eilėraščio kūryba priklauso žmogui! Tad kūrybiškumo svarba stipriai išaugs, o kartu taps reikšmingesni visi tikri kūrėjai. Poetai, rašytojai, menininkai, išradėjai, vizionieriai, įkvėpėjai ir pan. gali būti tikri, kad artimiausioje ateityje robotai jų darbo vietų neužims.

Fizinė žmogaus jėga. Žinoma, kad robotai gali pakeisti daug rutininių funkcijų, reikalaujančių fizinės jėgos. Tačiau olimpinėms varžyboms, kuriose žmogus varžosi dėl fizinio pranašumo su kitu žmogumi, kurios stebina savo reginiu, energija ir aistra, robotų jėgos dvikovos nė iš tolo neprilygs. Įsivaizduokite cirko ar dailiojo čiuožimo numerį, atliekamą robotų... Vargiai ar turėtume žiūrovų tokiuose pasirodymuose. Jau nekalbant apie lietuvių numylėtą krepšinį.

Karjeros planavimas DI šešėlyje

Greičiausiai praeis dešimtmetis, kol dirbtinis intelektas tvirtai užims pozicijas darbo rinkoje, išnaikindamas milijonus darbo vietų ir sukurdamas galbūt dar daugiau naujų. Planuojantiems karjerą jau dabar nevalia ignoruoti skaitmeninės transformacijos. Esamiems darbo rinkos dalyviams patarčiau įvertinti savo užimamas pozicijas pagal dirbtinio intelekto galimybes kėsintis į jų darbo vietas ir imtis atitinkamų veiksmų, iš kurių geriausias – mokymasis visą gyvenimą.

Jaunimas turėtų jau mokyklos suole svarstyti savo karjeros kelią. Galima pasukti keliomis dviem kryptimis – arba ruoštis ateities darbams, arba – kadangi daugelio iš jų dar net neegzistuoja – susikurti juos patiems.