Kaip skelbia LVAT, vietos mokesčių administratorius tokią veiklą kvalifikavo kaip apmokestinamą ir pareiškėją pripažino PVM mokėtoju, atsakingu už PVM prievolių įvykdymą: apskaičiavo PVM sumas, delspinigius ir baudą.

Sprendžiant šį ginčą, LVAT teisėjų kolegijai kilo klausimų, ar apmokestinamuoju asmeniu, atsakingu už šias prievoles, laikytinas tik pareiškėjas, ar abu jungtinės veiklos dalyviai, t. y. jungtinė veikla (pareiškėjas ir veiklos partneris kartu).

Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybių kontekste, ES teisėje įtvirtintus apmokestinamojo asmens kriterijus objektyviai galėtų atitikti pareiškėjas ir veiklos partneris, kartu veikę jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Kitaip tariant, apmokestinamojo asmens kriterijus atitinka ginčo jungtinė veikla (šios veiklos dalyviai kartu), bet ne vienas pareiškėjas atskirai.

Bylą nagrinėjusių LVAT teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas galbūt negali būti pripažintas vienasmeniškai atsakingu už iš ginčo tiekimų kylančias PVM prievoles.

Siekiant išsklaidyti abejones, ypač atsižvelgiant į tai, jog jungtinė veikla (jungtinės veiklos dalyviai kartu) pagal Lietuvos nacionalinę teisę apmokestinamuoju asmeniu nelaikoma ir teisinio subjektiškumo neturi, LVAT kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą ir atsakyti į klausimą, ar ES PVM direktyva turi būti aiškinama taip, kad toks fizinis asmuo kaip pareiškėjas negali būti pripažintas „savarankiškai“ vykdžiusiu ginčo tiekimus ir vienasmeniškai atsakingu už PVM mokėjimą, t. y. ar apmokestinamuoju asmeniu, atsakingu už ginčo prievoles, vis dėlto laikytina jungtinė veikla (pareiškėjas ir jo veiklos partneris kartu), o ne tik pareiškėjas atskirai. Teismas taip pat pateikė klausimą, ar tokiu atveju PVM turėtų būti skaičiuojamas ir mokamas nuo kiekvieno jų gautos atlygio už apmokestinamus nekilnojamojo turto objektų tiekimus dalies.

Nagrinėjamą administracinę bylą LVAT nuspręsta stabdyti iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, paskelbė LVAT.