Lietuvoje veikianti LAYHER BALTIC į rinką tiekia vokiškus pastolius ir jų sistemas. Antrinė įmonė Ukrainoje veikia pagal kitokį verslo modelį: pastoliai ne tik parduodami, bet ir nuomojami, nes šalyje trūksta lėšų; klientai apmokomi dirbti su pastolių sistemomis. Įmonėje dirba trys ukrainiečiai: inžinierius, pardavimų vadybininkas ir sandėlio darbuotojas. Kas mėnesį po savaitę prie komandos prisijungia ir pats LAYHER BALTIC vadovas Viktoras Voroncovas.

Antrinę įmonę LAYHER BALTIC atidarė Lvive, didžiausiame Vakarų Ukrainos mieste, kuris yra srities administracinis centras. „Mums pasisekė: administracijoje, investicijų departamente, dirba profesionalai, kurie kalba angliškai, intensyviai ieško užsienio investicijų, partnerių. Jų darbo kultūra ryškiai skiriasi nuo tradicinės ukrainietiškos: jeigu paprastai biurokratai nekelia telefono, pamatę užsienio numerį, neatsakinėja į laiškus, tai Lvivo atveju bendravimas vyksta on line režimu“, – dalijasi V.Voroncovas.

Projektą suvaldė pastolių montuotojai iš Lietuvos

Pirmasis užsakymas, kurį Ukrainoje gavo antrinė LAYHER BALTIC įmonė, buvo istorinio Lvovo žemes ūkio universiteto, kuriame mokėsi Stepanas Bandera, pastatas. Apgriautą po dronų atakos pastatą reikėjo skubiai užkonservuoti. Iš LAHYER pastolių buvo įrengtas laikinas stogas. Tokia konstrukcija Europoje įprasta, o Ukrainoje ji buvo panaudota pirmą kartą. Kaip juokiasi V.Voroncovas, žmonės ėjo šios konstrukcijos žiūrėti lyg į atrakcionų parką, juos filmavo televizija.

Virš apgriauto istorinio pastato

buvo įrengtas laikinas stogas

iš LAYHER pastolių

„Dabar mus ir šias inovatyvias ES technologijas žino visa Ukraina, tad, kalbėdamiesi su potencialiais partneriais, mes jau turime ką parodyti, – pasakoja V.Voroncovas. – Ukrainos projektuotojai iki šiol dirba su 2D brėžiniais, mes jiems parodėme modernias (3D) projektavimo, debesų bei kitas technologijas. Matom, kad ukrainiečiai yra pasirengę pokyčiams, jų siekis – būti kartu su Europa.“

Jau pirmajame projekte lietuviai susidūrė su problemomis dėl projekto valdymo: objekte chaotiškai dirbo keli subrangovai, trūko darbų koordinavimo. Tvarkos projekte ėmėsi du iš Lietuvos atvykę pastolių montuotojai, kurie projektą suvaldė geriau už vietos vadybininkus. Kaip pastebi V.Voroncovas, Lietuvos įmonės turi sukaupusios europietiškų standartų darbo patirties, geba valdyti įvairios apimties projektus – tiek statybos, tiek ir infrastruktūros.

„Tai yra ir šansas mūsų verslui, ir būtina pagalba Ukrainai“, – akcentuoja V.Voroncovas.

Siūlo koncentruotis į projektų valdymą

Vasario mėn. buvo pristatyta Naujojo Europos Bauhauso (NEB) laboratorija „Viešoji infrastruktūra Ukrainai“, siekianti suburti profesionalus, dalintis patirtimi, kaip kurti viešosios infrastruktūros objektų projektus Ukrainai. Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) kuria išmanų skaitmeninį sprendimą Ukrainos miestams. Praėjusių metų pabaigoje startavo Lietuvos verslo, norinčio įgyvendinti Ukrainos atstatymo projektus, duomenų bazė.

„Procese aktyviai turi dalyvauti ir statybos bei statybos pramonės verslas. Mūsų specialistai turi kompetencijų valdyti didelius pastatų, infrastruktūros, pramoninės statybos projektus, svarbiausia – mes mokame dirbti pagal ES standartus, – sako V.Voroncovas. – Ukraina siekia narystės ES, bando įgyvendinti privalomuosius reikalavimus, ir mes jiems galime padėti. Lietuva vykdo Ukrainoje atskirus projektus: skiria lėšų, už kurias betgi statoma ir renovuojama pagal sovietmečio standartus. Mūsų tikslas turi būti – ne dalyvavimas atskiruose projektuose, o projektų valdymas, nes būtent tai ir yra reali pagalba Ukrainai ir galimybės mūsų verslui.“

V.Voroncovas siūlo paprastą, bet efektyvią schemą – sukurti oficialią platformą statybos sektoriaus ir infrastruktūros įmonėms, dalijantis informacija ir verslams pritraukiant vienas kitą į Ukrainoje vykdomus projektus. Lietuvos statybininkų bei susijusios asociacijos prie šios iniciatyvos galėtų prisijungti kurdamos neformalias grupes Ukrainai atstatyti, kviesdamos šioje veikloje dalyvauti savo bendruomenes.

„Pasibaigus karui, šalį reikės atstatyti – nuo pastatų iki infrastruktūros objektų. ES skirs tam lėšų, ir mūsų verslas turi būti pasirengęs, turi turėti įdirbį“, – tvirtina V.Voroncovas.

Modernių technologijų ir naujos darbo kultūros į Ukrainą kelias – europiniai projektai

Antrus metus patirtį Ukrainos verslo aplinkoje kaupiantis V.Voroncovas sako, kad efektyviausia veikti per savivaldybes, kurios aktyviai ieško partnerių ir investicijų, kurių reikės po karo atstatyti regionus. Daugelis jų turi projektus, kuriuose kviečia dalyvauti verslą, laukia pasiūlymų, atliepiančių ES standartus; jos ragina užsienio kompanijas teikti paraiškas ES institucijoms gauti paramą Ukrainos atstatymo projektams vykdyti, kurti bendras su ukrainiečiais įmones ir pan. Europos įmonių partnerystė su vietiniais verslo subjektais gali padėti plėtoti naujoves, dalytis savo technologinėmis žiniomis ir pažangiausia patirtimi – tai padėtų skatinti inovacijas ir ekonominį augimą.

Ukrainoje LAYER BALTIC

ne tik parduoda ir

nuomoja pastolius,

bet ir apmoko

dirbti su jais.

Viktoras Voroncovas

(nuotraukoje viršuje –

iš dešinės)

su ukrainiečiais

 

Tokiu būdu verslui tai būtų galimybė užsidirbti, o į Ukrainą ateitų ne tik investicijos, bet ir kitokia darbo kultūra, modernios technologijos, kurios padėtų kompensuoti ir darbo jėgos trūkumą.

„Ukraina turi didžiulį potencialą – reikės iš naujo pastatyti visą šalį: naujai atstatyti miestus, nutiesti inžinerinius tinklus, pastatyti tiltus ir kelius. Tai galimybės mums, kaip projektų valdytojams. Tai ir kelias padėti Ukrainai integruotis į ES, – sako V.Voroncovas. – Mes turime modernios įrangos, naudojame šiuolaikines technologijas, dirbame pagal griežtus ES standartus: mes galime ir turime ką atiduoti kovojančiai Ukrainai ir uždirbti patys.“

Gręžiasi į jaunimą – tai būdas įeiti į rinką ir sudaryti sąlygas pokyčiams

Ukrainai, siekiančiai narystės ES, reikės ne tik modernių technologijų, bet ir kokybiškai naujų darbo vietų, reikės apmokyti darbuotojus ir padėti įgyti naujų įgūdžių.

Balandžio pabaigoje V.Voroncovas savo iniciatyva organizuoja mokymus būsimiems Lvivo regiono statybininkams ir atominės energetikos objektų statytojams iš 20-ties profesinių mokyklų. „Profesinėse Ukrainos mokymo įstaigose iki šiol dirbti aukštyje mokoma iš sovietmečio vadovėlių, naudojant nesaugias priemones, dėl ko žūva daug statybininkų, – dalijasi pastebėjimais V.Voroncovas. – Išmokyti saugiai dirbti, naudoti modernias technologija yra vienas iš kelių įeiti į vietos rinką ir būdas sudaryti sąlygas pokyčiams, nes Ukrainą keis dabartiniai studentai, jaunimas.“

Verslo aplinka – problemų kyla ne tik dėl karo

Kviesdamas statybos ir statybos pramonės sektoriaus įmones į Ukrainą, V.Voroncovas įspėja įvertinti ir galimas rizikas – ne tik dėl karo.

Įmonės steigimas Ukrainoje užtrunka apie 3 mėnesius, todėl pirmiausia V.Voroncovas pataria susirasti profesionalią advokatų kontorą, nes procesai vyksta ilgai, sudėtingai, nesant skaitmeninių parašų infrastruktūros, kiekvieną dokumentą reikia pasirašinėti ranka ir siuntinėti pirmyn atgal. Dar apie mėnesį trunka atidaryti sąskaitą banke.

Įveikus biurokratines kliūtis Ukrainoje, pasienyje tenka įveikinėti lenkų ūkininkų blokadą: sunkvežimio kelionė iš Lietuvos į Ukrainą trunka apie 20 dienų, tiek pat – atgal, dėl to prarandami dideli pinigai ir laikas. Lietuvos verslas Ukrainoje vis dar dirba savo rizika, nes jokia įmonė nedraudžia nei krovinių, nei žmonių. V.Voroncovas ragina Lietuvą pasekti Vokietijos pavyzdžiu: Ukrainos teritorija santykinai padalinta į 3 zonas, vienoje iš tų zonų veikiantis Vokietijos verslas yra apdraustas. Todėl net patyrę nuostolių, vokiečiai iš Ukrainos nesitraukia – stato naujas gamyklas, kuria verslus, nes gerai supranta šios šalies potencialą.

„Reikia padėti Ukrainai. Tai mūsų pareiga. Jei ne ukrainiečiai, mūsų statybininkai dabar sėdėtų apkasuose su automatais“, – sako LAYHER BALTIC, Ukrainoje įkūrusios antrinę įmonę ir planuojančios plėtrą, vadovas V.Voroncovas. 

UAB LAYHER BALTIC nuotr.