Studijų madų nesivaiko

Lietuvoje jie vis dar yra mažuma – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, pernai tarp visų stojusiųjų į šalies aukštąsias mokyklas penktadalis (19,7 proc.) rinkosi populiariausių verslo, administravimo ir teisės krypčių studijas. Toliau rikiavosi sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės (16,4 proc.) bei socialinių mokslų, žurnalistikos ir informacijos (14,8 proc.) specialybės. Inžinerijos, gamybos ir statybos studijoms prioritetą teikė 13,4 proc., o informacijos ir ryšio technologijų – 6,8 proc. stojusiųjų.

Saidai, Domui ir Mykolui kitų pasirinkimai ar specialybių mados nėra svarbios. Jie yra pasiryžę eiti savo keliu ir daryti tai, kas įdomu jiems patiems. Jaunuoliai drąsiai vadina save „tiksliukais“ ir neslepia savo meilės matematikai bei fizikai. „Matematika yra nuostabus mokslas, kurį perpratus atsiveria daugelis kitų sferų“, – įsitikinęs pranešime cituojamas Mykolas.

Vienas iš atsiveriančių kelių – inžinerija. Abiturientų susidomėjimą ja sustiprino įsitraukimas į robotikos užsiėmimus mokykloje. „Būrelyje gavau progą prisidėti prie robotų kūrimo proceso: nuo idėjos gimimo iki pat jos įgyvendinimo ir tobulinimo. Ši praktinė patirtis mane labai sužavėjo ir paskatino toliau domėtis inžinerija“, – teigia pranešime pacituotas Domas.

Freepik nuotr.

Galimybes regi energetikoje ir žaidimų kūrime

Domas, kaip ir Saida, inžinerijoje mato ne tik hobį, bet ir savo ateitį. „Kol kas dar nenoriu specializuotis kokioje nors konkrečioje inžinerijos srityje – man įdomu viskas: mechanika, elektronika, aeronautika. Per ateinančius trejus metus universitete save ketinu išbandyti visose srityse ir išsirinkti tai, kas įtrauks labiausiai“, – planais dalinasi Saida, viena iš pranešime cituojamų moksleivių.

Energetikos sritis irgi domina. Studijoms besiruošiantiems jaunuoliams ji atrodo išties patraukli. „Mane energetikos sektorius labiausiai žavi tuo, kad jame inžinerijos žinios panaudojamos visos visuomenės naudai“, – sako Domas. Jam pritaria ir Saida, kurios įsitikinimu, tvari ir efektyvi energijos gamyba tampa būtina žmonijos išgyvenimui ir planetos išsaugojimui. „Drauge šioje srityje atsiranda vis daugiau darbo vietų, didėja technologinė pažanga. Tai atveria daug naujų galimybių“, – sako Saida.

Elektros ir elektronikos inžineriją studijuoti planuojantis Domas teigia, kad jam ši mokslo sritis visuomet atrodė labai mistiška. „Mokydamasis apie elektroniką ir šias žinias panaudodamas įvairiuose projektuose jaučiuosi kaip tikras burtininkas“, – juokiasi Vilniaus licėjaus dvyliktokas.

Mykolą labiausiai domina kompiuterija, todėl jis planuoja studijuoti programų sistemas, o savo ateitį sieti su vaizdo žaidimų kūrimu. Jis pažymi, kad be energetikos nebūtų ir kompiuterių. Noras geriau suprasti juos paskatino labiau domėtis ir energetika.

„Visgi pagrindinis mano hobis nuo mažens buvo susijęs su programine kompiuterių dalimi – programavimu ir kompiuterių architektūra. Tėvo paskatintą susidomėjimą šia sritimi dar labiau sustiprino aistra kompiuteriniams žaidimams, kurių kūrimu norėčiau užsiimti. Šioje veikloje mane žavi tai, kad kuriant virtualius pasaulius galimybes riboja tik tavo paties vaizduotė“, – teigia Mykolas.

Elektros inžineriją populiarina #EnergySmartSTART programa

Nors inžinerines ar kitas tiksliųjų mokslų studijas Lietuvoje vis dar renkasi mažiau jaunuolių nei humanitarinės ar socialinės krypties, tačiau pasukančių panašiu keliu kaip Saida, Domas ir Mykolas pamažu daugėja. LAMA BPO duomenimis, bendras studentų prašymų ir pasirašytų sutarčių skaičius mažėja, bet stojimai į inžinerijos krypties studijas – auga. Labiausiai paaugo norinčių studijuoti elektros inžineriją moksleivių skaičius. Pernai 13 % norinčiųjų studijuoti inžinerijos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose rinkosi elektros inžineriją, o energijos inžineriją – 3 %. 2023 m. atitinkamai – 11 % ir 3 %.

 

Bendrovės „Ignitis Renewables“

nuotr.

„Ignitis grupės“ inicijuotos ir energetikų iniciatyvas vienijančios programos #EnergySmartSTART edukacinių programų vadovės Vaivos Rutkauskaitės teigimu, tokia tendencija yra teigiamas ženklas. Energetikos specialistų trūkumas yra jaučiamas, o inžinierių ir technologų paklausa kasmet vis auga.

„Energetikos sektorius Lietuvoje vis labiau suvokiamas kaip perspektyvus, kuriantis inovacijas, prisidedantis prie šalies ekonominės gerovės. Nuo moksleivių sudominimo reikšmingai priklauso galimybės plėtoti efektyvų ir tvarų energetikos sektorių, galintį atliepti visų Lietuvos gyventojų, įmonių ir įstaigų poreikius. Siekiame, kad kuo daugiau moksleivių atrastų save energetikoje.“, – sako pranešime pacituota V. Rutkauskaitė.

Būtent per #EnergySmartSTART programą Saida, Domas ir Mykolas ir iš arčiau susipažino su energetika. Jie lankėsi įvairiose „Ignitis grupės“ elektrinėse, susipažino su darbuotojais, kurie galbūt taps ir jų kolegomis.

#EnergySmartSTART programa yra skirta moksleiviams, studentams ir visiems, kam įdomi energetikos tema. Programa jungia įvairias energetikos įmonių iniciatyvas – ekskursijų moksleiviams ir susitikimų su specialistais organizavimą, stipendijas studentams, supažindinimą su karjeros energetikos sektoriuje galimybėmis. 

Bendraamžiams linki drąsos

Saidai tokios iniciatyvos atrodo išties reikalingos. Jos manymu, inžinerijos specialistų ieškančios įmonės turėtų aktyviau kurti praktikos vietas moksleiviams ir studentams, organizuoti apmokymų akademijas ir supažindinti jaunimą su tokių profesijų darbo pobūdžiu. „Šiandien dažnas moksleivis turbūt net negalėtų atsakyti į klausimą „ką veikia inžinierius?“. Tą reikia keisti“, – įsitikinusi Saida.

Barbara Oakley (nuotraukoje), pramoninės inžinerijos profesorė, išgarsėjo parašiusi bestselerį apie tiksliųjų mokslų mokymą bei mokymąsi, „A Mind for Numbers“. Oaklando universiteto nuotr. 

Domas priduria, kad dažnai moksleivius išgąsdina pakankamai aukšti stojimo į inžinerines specialybes reikalavimai. Būsimo inžinerijos studento manymu, viena šių baimių priežasčių – nepakankamai aukšta ugdymo tiksliųjų mokslų srityje kokybės kartelė, kurią svarbu kelti į viršų. Domo manymu, ne visoms Lietuvos mokykloms pavyksta moksleivius sudominti matematikos ar fizikos pamokų turiniu ir suteikti pakankamą šių dalykų žinių bagažą, kuris leistų su pasitikėjimu rinktis inžinerines studijas.

„Visgi aš tikiu, kad nepaisant iššūkių ir problemų, viskas yra mūsų pačių rankose. Dėl to visiems jauniems žmonėms, kurių laukia svarbūs pasirinkimai, pirmiausiai palinkėčiau drąsos ir ryžto. Visuomet svarbu būti smalsiems, nebijoti išmėginti naujų dalykų, nenuleisti rankų, jei iš pirmo karto nepasiseka, ir klausytis vidinio balso“, – sako Saida.