Jėgerių bataliono kareivinės pastatytos XX a. pradžioje kaip Kauno tvirtovės dalis, jose buvo įsikūręs carinės kariuomenės 2-asis pėstininkų batalionas. Atkūrus Nepriklausomybę pastatas atiteko Lietuvos kariuomenei, ten įsikūrė įvairūs padaliniai, 1923-1940 m. veikė Karo mokykla, 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos prezidento karo mokykla.

Istorinį karinį paveldą turinčiame batalione, kaip rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, taip pat atnaujintos remonto dirbtuvės, sandėlis, garažai, įrengta konteinerių aikštelė su perimetro tvora, naujai nutiesti keliai, sutvarkyta aplinka bei atnaujintos inžinerinės sistemos. Šie darbai atlikti pasitelkiant Lietuvos ir JAV lėšas. Į JAV Europos atgrasymo iniciatyvos I etapo projektą buvo investuoti 3,8 mln. Eur, iš kurių JAV lėšos sudaro 2,3 mln. 

„Restauravus Jėgerių batalione esančius objektus, netrukus trylika metų nenaudotos kareivinės, vėl bus naudojamos pagal paskirtį, o batalione tarnaujantys kariai turės geresnes ir patogesnes gyvenimo ir tarnybos sąlygas“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Minint 30-metį ceremonijos metu taip pat buvo pristatyta nauja bataliono kovinė vėliava, atidengtas Vytauto Didžiojo paminklo atvaizdas. Šis atkūrimas ypač svarbus batalionui ir jo istorijai. Pirmasis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Aukštųjų karininkų kursų iniciatyva ir lėšomis Jėgėrių bataliono teritorijoje (tuometinėje Karo mokyklos teritorijoje) buvo pastatytas 1932 m. Skulptūros autorius – V. Grybas. Paminklą sovietinė kariuomenė nugriovė apie 951–1952 m., o 1991 m. jis buvo atstatytas Laisvės alėjoje, prie Kauno savivaldybės. Batalionui siekiant išsaugoti savo simbolius, nuspręsta atgaivinti V. Grybo Vytauto Didžiojo paminklo reprodukciją.