Ketinate nutraukti sutartį? Teisininkė pataria, kaip išvengti klaidų
Sutartis gali būti vienašališkai nutraukiama joje numatytais atvejais. G. Kučinskė pastebi, kad šalys gali sutartyje įvardyti konkrečius sutarties pažeidimo atvejus, leidžiančius nutraukti sutartį vienašališkai, arba tiesiog numatyti galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir nesant jokio pažeidimo.
„Prieš nutraukiant sutartį, reikėtų išanalizuoti, kokie sutarties nutraukimo pagrindai numatyti sutartyje ir, ar jie konkrečiu atveju suteikia teisę šaliai nutraukti sutartį vienašališkai. Atsižvelgiant į tai, patartina dar prieš pasirašant sutartį įvertinti, kokius vienašališko sutarties nutraukimo atvejus būtų tikslinga įtraukti į sutartį tam, kad, esant reikalui, jais būtų galima pasinaudoti siekiant užbaigti sutartinius santykius", – dėmesį atkreipia specialistė.
Konkretūs sutarties nutraukimo atvejai yra numatyti ir atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normose. Pavyzdžiui, galimybė pirkėjui nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl netinkamos kokybės daikto (6.334 str. 1 d. 4 p.), galimybė nuomotojui ir nuomininkui nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (6.497 str., 6.498 str.), galimybė nuomotojui ir nuomininkui nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą (6.564 str., 6.565 str.), galimybė klientui ir paslaugų teikėjui nutraukti paslaugų sutartį (6.721 str.), ir pan.
Giedrė Kučinskė. LAWCORPUS nuotr. Vienašališkai nutraukti sutartį galima dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių – ši sąvoka tapo aktuali Covid-19 pandemijos metu. Nenugalimos jėgos aplinkybės – tai įvykiai, kurių šalis negalėjo išvengti ir kurių nebuvo bei nebuvo galima numatyti pasirašant sutartį.„Jei force majeure aplinkybės yra nuolatinės, sutartinės prievolės pasibaigia, todėl sutarties nutraukti nebereikia. Jei tokios aplinkybės laikinos, sutartis gali būti nutraukta, nustačius esminį sutarties pažeidimą, tačiau tokiu atveju negalima reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal Lietuvos teismų praktiką, kuri buvo išplėtota Covid-19 pandemijos kontekste, nuomininko negalėjimas vykdyti veiklos nuomojamose komercinėse patalpose dėl taikomų pandemijos valdymo priemonių gali būti laikomas laikina nenugalimos jėgos aplinkybe. Tačiau tokiu atveju tik nuomotojas, o ne nuomininkas, turi teisę nutraukti sutartį, nebent sutartyje aiškiai nurodyta kitaip. Todėl, nuomininkui vienašališkai nutraukus sutartį (kai tokia galimybė nenumatyta sutartyje), sutarties nutraukimas laikomas neteisėtu", – aiškina G. Kučinskė.
G. Kučinskės teigimu, kitas pagrindas, dėl kurios šalis gali vienašališkai nutraukti sutartį, yra sutarties neįvykdymas per papildomai nustatytą terminą. Papildomas terminas gali būti nustatomas tada, kai kita sutarties šalis praleidžia sutarties vykdymo terminą, arba kitais sutarties pažeidimo atvejais, nesusijusiais su termino praleidimu.
„Tokiu atveju nukentėjusi šalis turėtų įteikti kitai šaliai pranešimą su papildomai nustatytu terminu bei nurodyti, kad, sutarties neįvykdžius per papildomą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta", – įvardina G. Kučinskė ir prideda, kad papildomo termino nereikia nustatyti tais atvejais, jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas (ar kitas pažeidimas) yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju, kai nėra visiškai aišku, ar pažeidimas yra esminis, specialistė rekomenduoja suteikti papildomą terminą prieš nutraukiant sutartį. „Papildomas terminas turi būti protingas, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, arba šalys gali dėl jo iš anksto susitarti, įtraukiant atitinkamą nuostatą į sutartį."
Dar vienas pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas. LAWCORPUS advokatė išskiria, kad nuspręsti, ar pažeidimas buvo esminis, galima pagal tokius pagrindinius esminio sutarties pažeidimo kriterijus:
1. Nukentėjusi šalis negavo to, ko tikėjosi iš sutarties;
2. Griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės;
3. Pažeidimas buvo padarytas tyčia arba dėl didelio neatsargumo;
4. Dėl pažeidimo buvo prarastas pasitikėjimas kita šalimi;
5. Pažeidusi šalis gali patirti labai didelius nuostolius dėl sutarties nutraukimo.
„Norint konstatuoti esminį sutarties pažeidimą, nebūtina nustatyti visų minėtų kriterijų, tačiau jie pakankamai abstraktūs, todėl galėtų būti išsamiau atskleidžiami vadovaujantis teismų praktikos pavyzdžiais. Siekiant išvengti ginčų dėl to, ar sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, rekomenduotina sutartyje iš anksto numatyti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais sutarties pažeidimais, leidžiančiais nutraukti sutartį vienašališkaiׅ", – pataria G. Kučinskė.
Freepik nuotr.
Kaip nutraukti sutartį?Apie sutarties nutraukimą reikalinga iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas – prieš 30 dienų, išskyrus, kai įstatyme numatyti kitokie išankstinio pranešimo terminai (pavyzdžiui, apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą būtina įspėti prieš 3 mėnesius), teigia LAWCORPUS advokatė.
Siekiant išvengti įstatyminio 30 dienų termino taikymo ir bet kokių kitų su pranešimu susijusių ginčų, šalys į sutartį turėtų įtraukti nuostatas dėl pranešimo apie sutarties nutraukimą termino (pavyzdžiui, „įspėti reikia prieš x dienų iki sutarties nutraukimo") ir nuo kada jis skaičiuojamas (pavyzdžiui, „nuo pranešimo išsiuntimo dienos"). Kartu galima nustatyti ir kitas sutarties nutraukimo sąlygas, pvz. pareigą sumokėti piniginę kompensaciją.
„Būtina žinoti, kad, net ir esant pagrindui vienašališkai nutraukti sutartį, vien pagrindo buvimas nereiškia sutarties nutraukimo. Pranešimas kitai šaliai apie numatomą sutarties nutraukimą yra būtina sutarties nutraukimo sąlyga. Nepranešus ir tokiu būdu neišreiškus valios dėl sutarties nutraukimo, sutartis negali būti laikoma nutraukta", – perspėja G. Kučinskė ir rekomenduoja esant abejonėms dėl visų iškilusių klausimų, susijusių su sutarties nutraukimu, pasitarti su teisininku. „Jeigu sutartis nutraukiama nesant pagrindo arba nesilaikant sutarties nutraukimo tvarkos, tokie veiksmai yra neteisėti. Todėl teisininko konsultacija padėtų sumažinti minėtas rizikas, išsiaiškinti galimus pažeistų teisių gynimo būdus bei išvengti klaidų, kurios gali kainuoti bei atnešti nepageidaujamų padarinių."