Klimato rizikos valdymas: statybų sektorius patirs didžiausią grėsmę?
2023-12-20 10:30
Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia tiek asmenis, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Konsultacijų bendrovės „Deloitte" vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos. Tai žemės ūkis, tradicinė energetika, sunkioji pramonė ir gamyba, transporto ir statybų sektoriai.
Atliekų sektorius Lietuvoje išskiria apie 22 proc. šalies ŠESD. Aplinkos ministerijos nuotr.
Tačiau, pabrėžia „Deloitte" analitikai, nuo klimato kaitos nėra apsaugotas nė vienas regionas, sektorius ar profesija.
Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra.
„Įmonės, kurios geba įsivertinti klimato riziką, įgyja neginčijamą konkurencinį pranašumą ir užsitikrina veiklos ilgaamžiškumą. Klimato kaitos rizikos valdymas atveria duris naujoms verslo galimybėms, inovacijoms. Verta paminėti, kad nesuvaldytos aplinkosauginės rizikos gali turėti didžiulių neigiamų finansinių pasekmių, nes bankai ir kiti finansuotojai vis atidžiau tikrina, kaip įmonės yra pasiruošusios šioms grėsmėms", – sako Greta Petrošiūtė, „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.
Klimato rizikos verslui yra dvejopos
Tam, kad būtų galima suvaldyti galimas klimato rizikas, pirma reikėtų suprasti, kokios jos yra ir iš kur jos gali kilti. Verslams aktualiausios klimato rizikos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas – fizines ir pereinamojo laikotarpio.
Fizinės rizikos kur kas labiau akivaizdžios ir „apčiuopiamos", sako „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Tai – karščio bangos, potvyniai, audros, sausros, kylantis jūros lygis bei kiti panašūs fiziniai veiksniai, kurie gali padaryti žalą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms, taip pat patiems darbuotojams.
Trys žingsniai klimato rizikų valdymo planui parengti
Pirmas žingsnis – reikšmingų rizikų nustatymas ir išsami jų analizė. Pradėti paprasčiausia įsivertinant veiklos sričiai ir geografinei vietovei, kurioje veikiate, labiausiai būdingas fizines ir pereinamojo laikotarpio rizikas. Pavyzdžiui, jei jūsų verslas veikia pajūryje, pirmenybę gali reikėti teikti fizinei jūros lygio kilimo rizikai.
„Į šį procesą rekomenduojama įtraukti suinteresuotąsias šalis, taip pat naudotis įvairiais klimato duomenų ištekliais, kurie padeda numatyti galimus ateities scenarijus. Duomenimis pagrįstas požiūris padės tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai įvertinti galimas rizikas", – teigia „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.
Antras žingsnis – strateginis rizikų mažinimo planavimas. Ne visos rizikos yra vienodai svarbios, todėl rekomenduojama nusistatyti pagrindinius prioritetus ir apsibrėžti, kaip atrodo galutinis jų tikslas.
„Pavyzdžiui, galbūt jūsų prioritetas yra anglies dioksido pėdsako mažinimas. Tuomet galutinis ar bent tarpinis tikslas galėtų būti pėdsako sumažinimas tam tikru procentu, gerai vertinamo tvarumo sertifikato gavimas ar pan. Išsikėlus prioritetinius tikslus, laikas išsikelti įgyvendinamus uždavinius jų link ir paskirstyti išteklius", – pataria G. Petrošiūtė.
Trečias žingsnis – aktyvus plano įgyvendinimas ir nuolatinis jo peržiūrėjimas. Anot ekspertės, šiame žingsnyje reikėtų suprasti, kad rizikų valdymas yra nuolatinis procesas, pareikalausiantis stebėti pažangą ir būti pasirengus keisti strategiją.
„Taip pat patartina laikytis 80/20 taisyklės, kuri teigia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Susitelkite į tas 20 proc. pastangų, kurios turės didžiausią poveikį – padaryti visko vienu metu yra tiesiog neįmanoma", – tvirtina „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.
Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra.
„Įmonės, kurios geba įsivertinti klimato riziką, įgyja neginčijamą konkurencinį pranašumą ir užsitikrina veiklos ilgaamžiškumą. Klimato kaitos rizikos valdymas atveria duris naujoms verslo galimybėms, inovacijoms. Verta paminėti, kad nesuvaldytos aplinkosauginės rizikos gali turėti didžiulių neigiamų finansinių pasekmių, nes bankai ir kiti finansuotojai vis atidžiau tikrina, kaip įmonės yra pasiruošusios šioms grėsmėms", – sako Greta Petrošiūtė, „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.
Klimato rizikos verslui yra dvejopos
Tam, kad būtų galima suvaldyti galimas klimato rizikas, pirma reikėtų suprasti, kokios jos yra ir iš kur jos gali kilti. Verslams aktualiausios klimato rizikos skirstomos į dvi pagrindines kategorijas – fizines ir pereinamojo laikotarpio.
Fizinės rizikos kur kas labiau akivaizdžios ir „apčiuopiamos", sako „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Tai – karščio bangos, potvyniai, audros, sausros, kylantis jūros lygis bei kiti panašūs fiziniai veiksniai, kurie gali padaryti žalą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms, taip pat patiems darbuotojams.
„Šie fiziniai veiksniai skirtingai veikia įvairias įmones. Nors labiau tikėtina, kad su tiesioginėmis fizinėmis grėsmėmis dažniau susidurs tiekėjai ir kiti tiekimo grandinių dalyviai, tačiau joks verslas nėra visiškai apsaugotas nuo jų", – patikslina G. Petrošiūtė.
Kita vertus, pereinamojo laikotarpio rizikos susijusios su perėjimu prie klimatui neutralios ekonomikos. Kadangi šis laipsniškas perėjimas yra visuotinis, jis daro įtaką kiekvienai įmonei, nepriklausomai nuo jos dydžio, tačiau poveikis kai kuriems sektoriams yra ar bus labai didelis.
„Pereinamojo laikotarpio rizikų pavyzdžiai – galimas anglies dioksido mokesčio įvedimas, anglies dioksido atskleidimo įpareigojimai, perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, klimatui draugiškos technologijos ir pan. Kitaip tariant, verslų indėlis į klimato kaitos lėtinimą bei esamų padarinių švelninimą", – sako ekspertė.Trys žingsniai klimato rizikų valdymo planui parengti
Perpratus galimas rizikas, galima imtis jų suvaldymo įgyvendinimo, teigia G. Petrošiūtė.
Greta Petrošiūtė, „Luminor" banko nuotr.Pirmas žingsnis – reikšmingų rizikų nustatymas ir išsami jų analizė. Pradėti paprasčiausia įsivertinant veiklos sričiai ir geografinei vietovei, kurioje veikiate, labiausiai būdingas fizines ir pereinamojo laikotarpio rizikas. Pavyzdžiui, jei jūsų verslas veikia pajūryje, pirmenybę gali reikėti teikti fizinei jūros lygio kilimo rizikai.
„Į šį procesą rekomenduojama įtraukti suinteresuotąsias šalis, taip pat naudotis įvairiais klimato duomenų ištekliais, kurie padeda numatyti galimus ateities scenarijus. Duomenimis pagrįstas požiūris padės tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai įvertinti galimas rizikas", – teigia „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.
Antras žingsnis – strateginis rizikų mažinimo planavimas. Ne visos rizikos yra vienodai svarbios, todėl rekomenduojama nusistatyti pagrindinius prioritetus ir apsibrėžti, kaip atrodo galutinis jų tikslas.
„Pavyzdžiui, galbūt jūsų prioritetas yra anglies dioksido pėdsako mažinimas. Tuomet galutinis ar bent tarpinis tikslas galėtų būti pėdsako sumažinimas tam tikru procentu, gerai vertinamo tvarumo sertifikato gavimas ar pan. Išsikėlus prioritetinius tikslus, laikas išsikelti įgyvendinamus uždavinius jų link ir paskirstyti išteklius", – pataria G. Petrošiūtė.
Trečias žingsnis – aktyvus plano įgyvendinimas ir nuolatinis jo peržiūrėjimas. Anot ekspertės, šiame žingsnyje reikėtų suprasti, kad rizikų valdymas yra nuolatinis procesas, pareikalausiantis stebėti pažangą ir būti pasirengus keisti strategiją.
„Taip pat patartina laikytis 80/20 taisyklės, kuri teigia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų, o likę 80 proc. pastangų – tik 20 proc. rezultatų. Susitelkite į tas 20 proc. pastangų, kurios turės didžiausią poveikį – padaryti visko vienu metu yra tiesiog neįmanoma", – tvirtina „Luminor" banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė.
Žaliasis kursas
2024-10-31 09:57
Aplinkos ministras patvirtino Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo pakeitimus, leisiančius padidinti tokių pirkimų skaičių.
2024-10-29 14:49
Šiandien pradedamas trečiasis kvietimų etapas, skirtas fiziniams asmenims, norintiems gauti dalinę finansinę paramą elektromobilių įkrovimo prieigoms įsirengti. Įgyvendinant Energetikos ministerijos inicijuotą jungtinį projektą, kvietimą skelbia Lietuvos energetikos agentūra, o bendra šiam etapui sk...
2024-10-28 10:09
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauji reikalavimai, pagal kuriuos bent 50 proc. naujai statomų visuomeninių pastatų konstrukcijų ir medžiagų turės būti sudaryti iš medienos ir kitų atsinaujinančios organinės kilmės statybinių medžiagų. Šių pokyčių tikslas – skatinti aplinkai draugišką statybą i...
2024-10-23 14:40
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti finansavimo sąlygų „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui pagal energijos audito ataskaitas” projektą, numatantį subsidijas įmonėms efektyviau naudoti energiją.
2024-10-15 17:10
Europos Komisija patvirtino 180 mln. eurų Lietuvos schemą, skirtą elektros energijos kaupimo įrenginiams remti. Schemos tikslas – remti investicijas į naujus elektros energijos kaupimo įrenginių pajėgumus, siekiant užtikrinti sklandų elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių integravimą į sistemą...
2024-10-14 17:11
Centrinės valdžios viešuosius pastatus valdančioms įstaigoms bus teikiama parama šių pastatų atnaujinimui. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui iš ES Modernizavimo fondo bus skiriama 30 mln. eurų. Patvirtintose paramos sąlygose didelis dėmesys skiriamas priemonėms, didinančioms pastatų ene...
2024-10-14 07:46
Statybos sektorius nuolat susiduria su iššūkiais dėl aplinkosaugos reikalavimų bei tvarumo užtikrinimo. Ekologiškų sprendimų poreikis auga, o produktai iš antrinių žaliavų tampa būtinybe šiuolaikinėms statyboms. Tvarūs gaminiai, pagaminti iš perdirbtų medžiagų, ne tik padeda mažinti atliekų kiekį, b...
2024-10-08 11:56
Per pastaruosius 10 metų išryškėjusios pasaulinės megatendencijos, tokios kaip žemės išsaugojimas, besikeičiančios technologijos ir sociodemografiniai pokyčiai, daro stiprią įtaką investavimo procesams visame pasaulyje. To padariniai matomi ir Baltijos šalių nekilnojamo turto (NT) rinkoje. Nors tam ...
2024-10-04 13:30
Aplinkos ministerija socialiniams partneriams pristatė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų parengtą studiją apie naujų ir modernizuojamų pastatų energinio naudingumo rodiklių apskaičiavimą, kurios pagrindu bus atnaujinami atitinkami statybos techniniai reglamentai.
2024-09-30 15:47
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodiką, kurią taikant būtų galima paskaičiuoti, kiek medienos ir organinių medžiagų turi...
2024-09-27 11:38
30 mln. eurų – tokio dydžio finansavimas skirtas viešųjų pastatų renovacijai, siekiant padidinti jų energetinį efektyvumą. Nauji reikalavimai paramos lėšų renovacijai prašantiems viešųjų pastatų valdytojams - užsitikrinti elektros energiją gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei numatyti ga...
2024-09-26 07:49
„Wolf Group“ šį rudenį švenčia savo 30 metų jubiliejų ir yra stipresnė bei ryškesnė nei bet kada anksčiau.
2024-09-24 15:31
Vilniuje baigti Turto banko valdomo pastato, esančio Kareivių g. 1, remonto darbai. Užbaigus projektą 2 tūkst. kv. m ploto pastatas tapo energiškai efektyvesnis ir patogesnis darbuotojams. Projekto vertė – beveik 381 tūkst. Eur. Suremontuotose patalpose jau dirba Lietuvos probacijos ir Viešųjų pirki...
EIKA grupės vadovas: klientai už tvarumą nemokės nė euro, bet mes turime kitų priežasčių jo laikytis
2024-09-24 14:01
„EIKA“ įmonių grupės generalinis direktorius Domas Dargis neslepia – privatūs būsto klientai jų dėl tvarumo reikalavimų dar nespaudžia, tuo labiau nenori už tai daugiau mokėti iš savo piniginės. Visgi jis laikosi savo įsitikinimo, kad ilgalaikėje perspektyvoje kito kelio verslui tiesiog nėra ir geri...
2024-09-23 10:14
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas ir vietoje dyzelinio kuro grūdų džiovinimo įrenginiuose naudoti biom...
2024-09-20 10:24
Baltijos ir Šiaurės šalyse reikšmingai auga investicijos į žaliosios energijos projektus, aktyviai mezgamos tarptautinės partnerystės, teisinis reguliavimas išsiskiria pažangiu požiūriu. Visa tai iškelia regioną į atsinaujinančios energijos ir žaliojo kuro naudojimo lyderius ne tik Europoje, bet ir ...
2024-09-12 14:18
Daugiau nei trejus metus produktus iš perdirbtų medžiagų kurianti „Provectus Redivivus" žengė dar vieną svarbų žingsnį tvarumo link. Kartu su įmone „Avago" ir partneriais iš Norvegijos sukūrė naujos kartos akustinę plokštę, pagamintą iš perdirbtų poliuretano, plastiko bei gumos atliekų. Bendrovės va...
2024-09-12 09:19
Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji Lietuvoje projektuotojams siūlo pasitikrinti, kokį poveikį aplinkai turės suprojektuotas pastatas ar viešoji erdvė ir kiek tvarūs numatyti aplinkos sutvarkymo sprendimai. Žalumo indekso skaičiuoklė leidžia įsivertinti projekto ekologinį efektyvumą esamame sklype, ...
2024-09-11 09:45
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) papildomai skyrė 1,13 mln. eurų 3 rezerviniams projektams, kuriais planuojama iš perdirbtų atliekų kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas. Pagal „Žaliojo eksperimento“ kvietimą iš viso skirtas beveik 8,8 mln. eurų finansavimas 21-...
2024-09-09 09:40
Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja Vyriausybės įpareigojimas visuomeninius pastatus, skirtus administracinėms, transporto, kultūros, mokslo bei sporto reikmėms, statyti naudojant bent pusę organinių ir medienos medžiagų. Pokyčiai paskatins žaliojo kurso programos įgyvendinimą, antrinių žaliav...