Kokią žinią perduoda griūvantys Lietuvoje tiltai?
2023-03-24 09:29
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų intensyvumas, svoriai ir kiti parametrai tampa nauju iššūkiu tiek projektuojant, tiek ir eksploatuojant bei prižiūrint transporto infrastruktūros statinius.

Dr. Darius BAČINSKAS, VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius
Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
„Šiuolaikinėje tiltų inžinerijoje neretai iškyla dvigubas klausimas – turime galvoti apie ateities tiltus ar tiltus ateityje? Svarbūs abu aspektai. Pirmasis atspindi regiono ar šalies vystymosi lygį, o antrasis – sugebėjimą adaptuoti žinias ir kompetenciją, tinkamai planuoti finansinius išteklius infrastruktūros statinių priežiūrai ir savalaikių intervencinių priemonių panaudojimui“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorius.
Anot D. Bačinsko, tilto per Nevėžį Kėdainiuose bei rekonstruojamo A. Meškinio tilto per Neries upę Kaune griūtys gali būti laikomos savotišku blickrygu, Lietuvoje eksploatuojamų automobilių kelių tiltų sistemoje. Per kelias savaites įvykusių su tiltais susijusių incidentų skaičius – didesnis už per pastaruosius 10 m. įvykusias tiltų avarijas. Šiuo atveju nevertinamos išprovokuotų incidentų, įvykusių dėl transporto priemonių atsitrenkimo, vandalizmo veiklos ir pan., pasekmės. Tilto per Nevėžį Kėdainiuose perdangos sijos griūtis įeis į atkurtos Nepriklausomos Lietuvos tiltų inžinerijos istoriją kaip pirmasis statinys, kurio laikantysis elementas galimai suiro ne dėl išorinių mechaninių poveikių, bet ženklaus konstrukcinio elemento fizinio nusidėvėjimo.
„Visame pasaulyje morališkai ir fiziškai senstantys infrastruktūros statiniai, jų priežiūra bei savalaikių intervencinių priemonių planavimas – viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių problemų tiltų inžinieriams. Kaip parodė pastarojo meto įvykiai, Lietuvoje eksploatuojami tiltai – nelikę nuošalyje. Nurimus aistroms ir kritinėms interpretacijoms po įvykusių incidentų, galima iš naujo pažvelgti į tiltų eksploatacijos problemas bei pagrindines priežastis, kurių analizė bei išmoktos pamokos leis išvengti avarijų ateityje“, – dėmesį atkreipia profesorius.
Jis teigia, kad pirmiausia reikia pradėti nuo tiltų eksploatacijos sąvokos identifikavimo. Tiltų techninė eksploatacija turi apimti ne tik nuolatinę priežiūrą, kasmetines apžiūras, atsiradusių pažaidų ir defektų identifikavimą bei jų kitimo stebėseną, bet ir intervencinių priemonių įgyvendinimo veiklas pažaidų ir defektų pašalinimui bei jų kitimo prevencijai. Tilto konstrukcijų degradacija neprasideda akimirksniu. Ji vystosi ilgą laiką ir viskas prasideda nuo smulkių dalykų, kurių pašalinimui pradinėse stadijose nereikia didelių investicijų.
Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad tiltų eksploatacijoje adaptuojant „Nieko nedaryk“ strategiją (angl. Do nothing strategy), tiltų gyvavimo trukmė siekia apie 45-50 m. Gyvavimo trukmę galima padidinti daugiau nei du kartus (vidutiniškai iki 100-120 m.), tinkamai prižiūrint tiltus ir imantis savalaikių intervencinių priemonių.
„Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžiu ir etalonu turėtų tapti ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų tiltas, kurio trijų tarpatramių santvarinės perdangos sėkmingai eksploatuojamos jau daugiau nei 100 m. Tiltų eksploatacinė patirtis rodo, kad dažniau ir tinkamai remontuojamų tiltų eksploatacinės išlaidos gyvavimo cikle yra apie 50 proc. mažesnės už tiltų, kuriems pasirenkami tarpremontiniai periodai yra dvigubai ilgesni. Deja, bet Lietuvoje tai jau tampa tendencija ir dėl to turime blogos ar net kritinės būklės tiltus, kurių tikrasis skaičius gali būti daug didesnis nei deklaruojama viešoje erdvėje“, – pasakoja D. Bačinskas.
Kitas svarbus aspektas, pasak profesoriaus, susijęs su blogos ar kritinės būklės tiltų tikrojo saugos lygmens savalaikiu identifikavimu. Dažnu atveju, techninės apžiūros metu identifikavus blogą ar net avarinę būklę, apsiribojama transporto priemonių svorių ribojimu. Dažnai, išanalizavus pateiktas ataskaitas ar tyrimų aktus lieka neaišku, ar statinio tolimesnė eksploatacija – apskritai saugi.
„Blogos ir kritinės būklės tiltams būtina atlikti ne techninės būklės vertinimą, bet statinio ekspertizę, kuri tyrimų rangovą įpareigoja atlikti statinio laikančiųjų konstrukcijų (visų arba tik labiausiai nusidėvėjusių) laikomosios galios bei saugos eksploataciniams poveikiams vertinimą. Tinkamai atliktos konkretaus statinio ekspertizės leistų adekvačiai įvertinti esamo statinio atsaką išorės poveikiams, jo laikomąją galią, saugos lygmenį bei kritiškai įvertinti galimų intervencinių priemonių pobūdį. Taip pat – jų įgyvendinimo rekomenduojamus arba privalomus terminus“, – įžvalgomis dalijasi VILNIUS TECH novatorius.
D. Bačinskas pabrėžia, kad griūvantys tiltai siunčia aiškią žinutę – avarijos galėjo sukelti ženkliai liūdnesnes pasekmes ir tai tarsi suteikia dar vieną nemokamą galimybę keistis ne tik požiūriui, bet ir esamai sistemai. Pastaroji – neefektyvi ir nepakankamai prisideda prie eksploatuojamų Lietuvos tiltų bendro saugos augimo. Sąvoka tiltai ateityje pastaruoju laikotarpiu ir ateinančiais dešimtmečiais turėtų tapti kertiniu aspektu Lietuvos tiltų inžinerijos sistemoje. Realių įstatyminių, strateginio planavimo, finansinių ir kitų susijusių priemonių būtina imtis nedelsiant.
Alekso Jauniaus nuotr.
Infrastruktūra
Pradedama suslėgtų biodujų infrastruktūros plėtra Lietuvoje: siekiama įrengti bent 30 biodujų punktų
2023-10-04 15:06
Susisiekimo ministerija paskelbė kvietimą teikti suslėgtų biodujų pildymo viešųjų punktų įrengimo projektų įgyvendinimo planus, tam numatyta 6,9 mln. eurų. Tikimasi, kad pasinaudojus parama, bus įrengta ne mažiau kaip 30 paslaugas teikiančių (biodujų) punktų su stotelėmis.
2023-10-04 12:23
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Japonijos verslo bendruomenei pristatė Lietuvos verslo aplinką ir investicijų galimybes. Lietuvos inovacijų ir investavimo renginyje, kuriame dalyvavo apie 70-ies Japonijos įmonių atstovai, ministrė pakvietė inovatyvius Japonijos verslus aktyviau be...
2023-10-03 11:01
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) paskelbė antrą kvietimų etapą juridiniams asmenims teikti paraiškas kompensuoti dalį jų įrengiamų elektromobilių privačių įkrovimo prieigų išlaidų. Šiame etape kvietimams suplanuota skirti 19,57 mln. eurų. Bendrai jungtinio projekto metu siekiama iki 2026 m. įre...
2023-10-02 15:36
Rugsėjo 29 d. Mickūnuose, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės teritorijoje, atidarytas pirmasis, pilotinis, Inžinerinių priemonių parkas. Pradedama kurti valstybės gynybos metu kritiškai svarbi nauja kontrmobilumo sistema, kurią sudarys 18-ka tokio pobūdžio Inžinerinių priem...
2023-09-28 07:29
Vamzdynų avarijos miestuose – bene nemaloniausi incidentai, sukeliantys nepatogumų ir gyventojams, ir verslui, ir valdininkams. Siekiant išvengti nemalonumų ir neplanuotų išlaidų, svarbu skirti lėšų vamzdynams prižiūrėti ir prevenciniam remontui atlikti. UAB „Požeminės linijos“ siūlo naujausiomis te...
2023-09-26 13:40
AB Lietuvos automobilių kelių direkcija su rangovu pasirašė rangos darbų sutartį, pagal kurią planuojama nutiesti arti penkių km ilgio taką nuo Kretingos iki Vydmantų gyvenvietės, t. y. pusiaukelės tarp Kretingos ir Palangos. Naujasis takas susijungs su Vydmantuose jau esančia trasa, vedančia į didž...
2023-09-25 16:27
Elektromobilių įkrovimo tinklo vystytoja „Eleport“ gavo 13,8 mln. eurų finansavimą viešosios europinio TEN-T kelių tinklo įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Įgyvendindama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) finansuojamą projektą Estijos įmonė šalia svarbiausių transporto arterijų Bal...
2023-09-21 07:47
Klaipėdoje vieši 20-ies Nyderlandų įmonių delegacija, suinteresuota Lietuvos jūrinių jėgainių parko statyba. Vizito tikslas - susipažinti su vietos verslais, pasiūlyti savo ekspertizę, bendradarbiavimą būsimiems jūrinio vėjo parko vystytojams ir susijusioms įmonėms.
2023-09-20 13:51
Jau šį ketvirtadienį sostinėje bus žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis tvarios energijos pritaikymo link. AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) rugsėjo 21 d., 10 val. Vilniuje, Elektrinės g. 2 kviečia tapti istorinio įvykio liudininkais – ketvirtadienį galingiausio Baltijos šalyse absorbcinio šilumo...
2023-09-20 12:41
Šią savaitę Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį dėl magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožo, esančio Utenos mieste, rekonstravimo darbų. Darbus kelio atkarpoje planuojama pradėti artimiausiu metu, baigti – kitų metų liepą.
2023-09-20 11:51
Rugsėjį į Vilniaus gatves grįžusios transporto spūstys primena liūdną statistiką, kad vidutiniškai vilniečiai kamščiuose praleidžia maždaug 35 minutes per dieną arba 136 valandas per metus. Ekspertai įvardija dvi pagrindines to priežastis – infrastruktūros silpnybės ir gyventojų įpročiai.
2023-09-19 14:42
Jau atlikta daugiau nei du trečdaliai suplanuotų dviejų (II ir III) kelio ruožų modernizavimo darbų įgyvendinant didžiausią nepriklausomos Lietuvos kelių infrastruktūros projektą, „Via Baltica" Kaunas–Marijampolė–Suvalkai kelio rekonstrukciją. Taip pat sparčiai įsibėgėja ir ilgiausio, beveik 16 km i...
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
2023-09-18 15:39
AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė planuojamą Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos, pritaikant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektą – rekonstruoti termofikacinę elektrinę ir dujinę kogeneraciją pakeisti biokuro kogeneracija.
2023-09-18 11:48
Prasideda priėjimo prie Gulbino ežero atvėrimo darbai. Vilniečiai galės patogiai ateiti prie ežero, esančio šalia Gulbinų kvartalo, iš šiaurinės ir pietinės pusių. Planuojamas įrengti apie 250 m ilgio medinis takas, ežero pakrantėje taip pat bus kuriama poilsiavietė, įrengiamos grilio vietos su suol...
2023-09-15 15:08
Rugpjūčio pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas - modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės 200 km ilgio ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu.
2023-09-13 16:03
Šiais metais Vilniaus miesto gatvės vėl bus skenuojamos siekiant įvertinti asfalto dangos nusidėvėjimą. Remiantis gautais duomenimis bus sudėlioti gatvių remonto prioritetai – tai leidžia ir kasmet sutaupyti apie 5 proc. gatvių remontui skiriamų lėšų.
2023-09-11 12:28
Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pristatytas NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgų poreikiams skirtos infrastruktūros vystymo projektas.
2023-09-07 09:54
Avaringumu garsėjantis Vakarų Lietuvoje esantis krašto kelias Plungė-Vėžaičiai netrukus bus sutvarkytas. Tvarių miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda atkarpos remonto darbus, taip užtikrindama kelio saugumą ir kokybę. Per penkis mėnesius planuojamo įgyvendinti projekto ver...
2023-09-06 09:43
Nuo Čekijos širdies Prahos iki Suomijos sostinės Helsinkio – Europos šalis sujungsiantis transeuropinio tinklo kelias E67 ypač reikšmingas Lietuvai. Čia, nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, įgyvendinamas vienas didžiausių pastaraisiais dešimtmečiais projektų – magistralinio kelio „Via ...