Kokią žinią perduoda griūvantys Lietuvoje tiltai?
2023-03-24 09:29
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų intensyvumas, svoriai ir kiti parametrai tampa nauju iššūkiu tiek projektuojant, tiek ir eksploatuojant bei prižiūrint transporto infrastruktūros statinius.
Dr. Darius BAČINSKAS, VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius
Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
„Šiuolaikinėje tiltų inžinerijoje neretai iškyla dvigubas klausimas – turime galvoti apie ateities tiltus ar tiltus ateityje? Svarbūs abu aspektai. Pirmasis atspindi regiono ar šalies vystymosi lygį, o antrasis – sugebėjimą adaptuoti žinias ir kompetenciją, tinkamai planuoti finansinius išteklius infrastruktūros statinių priežiūrai ir savalaikių intervencinių priemonių panaudojimui“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorius.
Anot D. Bačinsko, tilto per Nevėžį Kėdainiuose bei rekonstruojamo A. Meškinio tilto per Neries upę Kaune griūtys gali būti laikomos savotišku blickrygu, Lietuvoje eksploatuojamų automobilių kelių tiltų sistemoje. Per kelias savaites įvykusių su tiltais susijusių incidentų skaičius – didesnis už per pastaruosius 10 m. įvykusias tiltų avarijas. Šiuo atveju nevertinamos išprovokuotų incidentų, įvykusių dėl transporto priemonių atsitrenkimo, vandalizmo veiklos ir pan., pasekmės. Tilto per Nevėžį Kėdainiuose perdangos sijos griūtis įeis į atkurtos Nepriklausomos Lietuvos tiltų inžinerijos istoriją kaip pirmasis statinys, kurio laikantysis elementas galimai suiro ne dėl išorinių mechaninių poveikių, bet ženklaus konstrukcinio elemento fizinio nusidėvėjimo.
„Visame pasaulyje morališkai ir fiziškai senstantys infrastruktūros statiniai, jų priežiūra bei savalaikių intervencinių priemonių planavimas – viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių problemų tiltų inžinieriams. Kaip parodė pastarojo meto įvykiai, Lietuvoje eksploatuojami tiltai – nelikę nuošalyje. Nurimus aistroms ir kritinėms interpretacijoms po įvykusių incidentų, galima iš naujo pažvelgti į tiltų eksploatacijos problemas bei pagrindines priežastis, kurių analizė bei išmoktos pamokos leis išvengti avarijų ateityje“, – dėmesį atkreipia profesorius.
Jis teigia, kad pirmiausia reikia pradėti nuo tiltų eksploatacijos sąvokos identifikavimo. Tiltų techninė eksploatacija turi apimti ne tik nuolatinę priežiūrą, kasmetines apžiūras, atsiradusių pažaidų ir defektų identifikavimą bei jų kitimo stebėseną, bet ir intervencinių priemonių įgyvendinimo veiklas pažaidų ir defektų pašalinimui bei jų kitimo prevencijai. Tilto konstrukcijų degradacija neprasideda akimirksniu. Ji vystosi ilgą laiką ir viskas prasideda nuo smulkių dalykų, kurių pašalinimui pradinėse stadijose nereikia didelių investicijų.
Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad tiltų eksploatacijoje adaptuojant „Nieko nedaryk“ strategiją (angl. Do nothing strategy), tiltų gyvavimo trukmė siekia apie 45-50 m. Gyvavimo trukmę galima padidinti daugiau nei du kartus (vidutiniškai iki 100-120 m.), tinkamai prižiūrint tiltus ir imantis savalaikių intervencinių priemonių.
„Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžiu ir etalonu turėtų tapti ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų tiltas, kurio trijų tarpatramių santvarinės perdangos sėkmingai eksploatuojamos jau daugiau nei 100 m. Tiltų eksploatacinė patirtis rodo, kad dažniau ir tinkamai remontuojamų tiltų eksploatacinės išlaidos gyvavimo cikle yra apie 50 proc. mažesnės už tiltų, kuriems pasirenkami tarpremontiniai periodai yra dvigubai ilgesni. Deja, bet Lietuvoje tai jau tampa tendencija ir dėl to turime blogos ar net kritinės būklės tiltus, kurių tikrasis skaičius gali būti daug didesnis nei deklaruojama viešoje erdvėje“, – pasakoja D. Bačinskas.
Kitas svarbus aspektas, pasak profesoriaus, susijęs su blogos ar kritinės būklės tiltų tikrojo saugos lygmens savalaikiu identifikavimu. Dažnu atveju, techninės apžiūros metu identifikavus blogą ar net avarinę būklę, apsiribojama transporto priemonių svorių ribojimu. Dažnai, išanalizavus pateiktas ataskaitas ar tyrimų aktus lieka neaišku, ar statinio tolimesnė eksploatacija – apskritai saugi.
„Blogos ir kritinės būklės tiltams būtina atlikti ne techninės būklės vertinimą, bet statinio ekspertizę, kuri tyrimų rangovą įpareigoja atlikti statinio laikančiųjų konstrukcijų (visų arba tik labiausiai nusidėvėjusių) laikomosios galios bei saugos eksploataciniams poveikiams vertinimą. Tinkamai atliktos konkretaus statinio ekspertizės leistų adekvačiai įvertinti esamo statinio atsaką išorės poveikiams, jo laikomąją galią, saugos lygmenį bei kritiškai įvertinti galimų intervencinių priemonių pobūdį. Taip pat – jų įgyvendinimo rekomenduojamus arba privalomus terminus“, – įžvalgomis dalijasi VILNIUS TECH novatorius.
D. Bačinskas pabrėžia, kad griūvantys tiltai siunčia aiškią žinutę – avarijos galėjo sukelti ženkliai liūdnesnes pasekmes ir tai tarsi suteikia dar vieną nemokamą galimybę keistis ne tik požiūriui, bet ir esamai sistemai. Pastaroji – neefektyvi ir nepakankamai prisideda prie eksploatuojamų Lietuvos tiltų bendro saugos augimo. Sąvoka tiltai ateityje pastaruoju laikotarpiu ir ateinančiais dešimtmečiais turėtų tapti kertiniu aspektu Lietuvos tiltų inžinerijos sistemoje. Realių įstatyminių, strateginio planavimo, finansinių ir kitų susijusių priemonių būtina imtis nedelsiant.
Alekso Jauniaus nuotr.
Infrastruktūra
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
2024-03-20 11:54
„Via Lietuva" (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) jau antrus metus iš eilės ypač didelį dėmesį skiria kelių būklės gerinimui ir kelio dangos remonto darbų projektams pagrindinėje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Per šiuos metus planuojama sutvarkyti beveik 23 km šios š...
2024-03-20 10:58
Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. Grigiškių Vokės bendruomenės iniciatyva Vokės pakrantėje pradėtas rengti 1 kilometro gamtos stebėjimo takas.
2024-03-20 08:40
Panevėžio miesto savivaldybė modernizuoja pagrindinių miesto gatvių apšvietimo tinklus – įdiegtos išmaniosios technologijos leis efektyviai eksploatuoti miesto gatvių apšvietimo sistemą. Tamsiuoju paros metu bus automatiškai reguliuojamas apšvietimo srautas, pritaikant pritemdymo sistemą ir taip sum...
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
2024-03-15 12:18
Panevėžio rajono visuomenės viešo intereso gynimo grupės atstovai šią savaitę susitiko su Panevėžio rajono meru Antanu Pociumi iškilusiems klausimams aptarti, po to, kai „Rail Baltica" Panevėžio geležinkelio linijos infrastruktūrinės plėtros SPAV, koncepcija 2023 metų rugpjūtį buvo pristatyta visuom...
2024-03-15 09:00
Klimato kaita yra grėsmė, su kuria kovoti padeda tradicinės energijos šaltinių pakeitimas atsinaujinančių išteklių gamyba. Taip mano vis daugiau Lietuvos gyventojų, įskaitant ir Klaipėdos rajono Vėžaičių bei Endriejavo seniūnijų gyventojus. Šiose seniūnijose, 85 proc. gyventojų sutinka, kad pasaulyj...
2024-03-14 15:22
Per praėjusius metus specializuota transporto priemone su lazerinio skenavimo įranga nuskaityta beveik 1,2 tūkst. sostinės gatvių kilometrų. Itin tikslūs skenavimo rezultatai jau antrus metus iš eilės leidžia įvertinti Vilniaus gatvių asfalto dangos būklę ir pagal tai sudaryti tvarkomų gatvių ruožų ...
2024-03-13 14:06
Infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva" Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu sutvarkys iš viso 22,4 km gatvių ruožų vakarinėje ir pietinėje miesto dalyse. Kartu bus tvarkomi ir daugiabučių kiemai, kurie priklauso savivaldybei. Vairuotojai raginami būti atidesni dėl atsivėrusių duobių ir supr...
2024-03-12 14:32
Turto bankas užbaigė Kauno teritorinės muitinės ir Muitinės departamento pastato atnaujinimo projektą. Pastatas ne tik tapo šiuolaikiškesnis ir itin taupus, bet ir pats apsirūpins atsinaujinančia saulės energija. Negana to, čia esančių pastatų komplekso stogai ateityje tarnaus kaip nuotolinis saulės...
2024-03-07 15:35
Šiandien magistralėje Vilnius-Utena pradėti atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto darbai. Vienintelio šalyje iš cementbetonio plokščių sudaryto kelio atkarpos, siekiančios beveik 30 km, rekonstrukciją „Via Lietuva" (anksčiau – LAKD) planuoja baigti dar šiais metais.