2024 liepos 16 d. antradienis, 11:44
Reklama  |  facebook

Kokią žinią perduoda griūvantys Lietuvoje tiltai?

2023-03-24 09:29
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų intensyvumas, svoriai ir kiti parametrai tampa nauju iššūkiu tiek projektuojant, tiek ir eksploatuojant bei prižiūrint transporto infrastruktūros statinius.
nuotrauka
Dr. Darius BAČINSKAS, VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros prof. dr. Dariaus Bačinsko, šiuolaikinių tiltų naudojimo trukmė siekia 100 m. ir daugiau. Projektuojant tiltus turi būti įvertinta veikiančių apkrovų ir poveikių, aplinkos sąlygų, eksploatacinių reikalavimų kaita, galima medžiagų savybių degradacija bei kiti veiksniai, lemiantys tiltų saugą ir patikimumą visame eksploataciniame laikotarpyje. Praktika rodo, kad tiltų amžius neretai gali būti ženkliai trumpesnis. Pavyzdžiai Lietuvoje – Panemunės tiltas Kaune arba Paparčių viadukas A1 kelyje Vilnius-Klaipėda. Šių statinių eksploatacinė trukmė tesiekė kiek daugiau nei 50 m.

„Šiuolaikinėje tiltų inžinerijoje neretai iškyla dvigubas klausimas – turime galvoti apie ateities tiltus ar tiltus ateityje? Svarbūs abu aspektai. Pirmasis atspindi regiono ar šalies vystymosi lygį, o antrasis – sugebėjimą adaptuoti žinias ir kompetenciją, tinkamai planuoti finansinius išteklius infrastruktūros statinių priežiūrai ir savalaikių intervencinių priemonių panaudojimui“, – pabrėžia VILNIUS TECH novatorius.

Anot D. Bačinsko, tilto per Nevėžį Kėdainiuose bei rekonstruojamo A. Meškinio tilto per Neries upę Kaune griūtys gali būti laikomos savotišku blickrygu, Lietuvoje eksploatuojamų automobilių kelių tiltų sistemoje. Per kelias savaites įvykusių su tiltais susijusių incidentų skaičius – didesnis už per pastaruosius 10 m. įvykusias tiltų avarijas. Šiuo atveju nevertinamos išprovokuotų incidentų, įvykusių dėl transporto priemonių atsitrenkimo, vandalizmo veiklos ir pan., pasekmės. Tilto per Nevėžį Kėdainiuose perdangos sijos griūtis įeis į atkurtos Nepriklausomos Lietuvos tiltų inžinerijos istoriją kaip pirmasis statinys, kurio laikantysis elementas galimai suiro ne dėl išorinių mechaninių poveikių, bet ženklaus konstrukcinio elemento fizinio nusidėvėjimo.

„Visame pasaulyje morališkai ir fiziškai senstantys infrastruktūros statiniai, jų priežiūra bei savalaikių intervencinių priemonių planavimas – viena didžiausių pastarųjų dešimtmečių problemų tiltų inžinieriams. Kaip parodė pastarojo meto įvykiai, Lietuvoje eksploatuojami tiltai – nelikę nuošalyje. Nurimus aistroms ir kritinėms interpretacijoms po įvykusių incidentų, galima iš naujo pažvelgti į tiltų eksploatacijos problemas bei pagrindines priežastis, kurių analizė bei išmoktos pamokos leis išvengti avarijų ateityje“, – dėmesį atkreipia profesorius.

Jis teigia, kad pirmiausia reikia pradėti nuo tiltų eksploatacijos sąvokos identifikavimo. Tiltų techninė eksploatacija turi apimti ne tik nuolatinę priežiūrą, kasmetines apžiūras, atsiradusių pažaidų ir defektų identifikavimą bei jų kitimo stebėseną, bet ir intervencinių priemonių įgyvendinimo veiklas pažaidų ir defektų pašalinimui bei jų kitimo prevencijai. Tilto konstrukcijų degradacija neprasideda akimirksniu. Ji vystosi ilgą laiką ir viskas prasideda nuo smulkių dalykų, kurių pašalinimui pradinėse stadijose nereikia didelių investicijų.

Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad tiltų eksploatacijoje adaptuojant „Nieko nedaryk“ strategiją (angl. Do nothing strategy), tiltų gyvavimo trukmė siekia apie 45-50 m. Gyvavimo trukmę galima padidinti daugiau nei du kartus (vidutiniškai iki 100-120 m.), tinkamai prižiūrint tiltus ir imantis savalaikių intervencinių priemonių.

„Lietuvoje gerosios praktikos pavyzdžiu ir etalonu turėtų tapti ilgiausias Lietuvoje Lyduvėnų tiltas, kurio trijų tarpatramių santvarinės perdangos sėkmingai eksploatuojamos jau daugiau nei 100 m. Tiltų eksploatacinė patirtis rodo, kad dažniau ir tinkamai remontuojamų tiltų eksploatacinės išlaidos gyvavimo cikle yra apie 50 proc. mažesnės už tiltų, kuriems pasirenkami tarpremontiniai periodai yra dvigubai ilgesni. Deja, bet Lietuvoje tai jau tampa tendencija ir dėl to turime blogos ar net kritinės būklės tiltus, kurių tikrasis skaičius gali būti daug didesnis nei deklaruojama viešoje erdvėje“, – pasakoja D. Bačinskas.

Kitas svarbus aspektas, pasak profesoriaus, susijęs su blogos ar kritinės būklės tiltų tikrojo saugos lygmens savalaikiu identifikavimu. Dažnu atveju, techninės apžiūros metu identifikavus blogą ar net avarinę būklę, apsiribojama transporto priemonių svorių ribojimu. Dažnai, išanalizavus pateiktas ataskaitas ar tyrimų aktus lieka neaišku, ar statinio tolimesnė eksploatacija – apskritai saugi.

„Blogos ir kritinės būklės tiltams būtina atlikti ne techninės būklės vertinimą, bet statinio ekspertizę, kuri tyrimų rangovą įpareigoja atlikti statinio laikančiųjų konstrukcijų (visų arba tik labiausiai nusidėvėjusių) laikomosios galios bei saugos eksploataciniams poveikiams vertinimą. Tinkamai atliktos konkretaus statinio ekspertizės leistų adekvačiai įvertinti esamo statinio atsaką išorės poveikiams, jo laikomąją galią, saugos lygmenį bei kritiškai įvertinti galimų intervencinių priemonių pobūdį. Taip pat – jų įgyvendinimo rekomenduojamus arba privalomus terminus“, – įžvalgomis dalijasi VILNIUS TECH novatorius.

D. Bačinskas pabrėžia, kad griūvantys tiltai siunčia aiškią žinutę – avarijos galėjo sukelti ženkliai liūdnesnes pasekmes ir tai tarsi suteikia dar vieną nemokamą galimybę keistis ne tik požiūriui, bet ir esamai sistemai. Pastaroji – neefektyvi ir nepakankamai prisideda prie eksploatuojamų Lietuvos tiltų bendro saugos augimo. Sąvoka tiltai ateityje pastaruoju laikotarpiu ir ateinančiais dešimtmečiais turėtų tapti kertiniu aspektu Lietuvos tiltų inžinerijos sistemoje. Realių įstatyminių, strateginio planavimo, finansinių ir kitų susijusių priemonių būtina imtis nedelsiant. 

Alekso Jauniaus nuotr.

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-07-15 13:09
Siekiant išsiaiškinti, kaip ateityje būtų galima pagreitinti Utenos rajono savivaldybei priklausančių vietinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo darbus, Utenoje išbandyta nauja technologija – kelio pagrindo stabilizavimas ligninu.
nuotrauka
2024-07-12 11:19
Liepos 15 d. pradedami fiziniai tilto per Dubysą rekonstravimo darbai. Siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą, keisis eismo organizavimo tvarka – transporto eismas vyks apylanka, pėsčiųjų ir dviratininkų – laikinu tiltu. Planuojama, kad tilto rekonstravimo darbai bus baigti keliais mėnesiais anks...
nuotrauka
2024-07-12 09:45
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" Tauragės rajone baigė saulės elektrinės statybas prie jau veikiančio vėjo parko, taip sukuriant pirmąjį bendrovės hibridinį saulės ir vėjo elektrinių parką ir atveriant didesnes galimybes efektyviau išnaudoti valdomą infrastruktūrą ir ž...
nuotrauka
2024-07-12 09:38
Viena populiariausių vasaros atostogų vietų – Kunigiškių priemiestis Palangoje – nuo šiol dar patogiau pasiekiama kurorto gyventojams bei svečiams. Miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pabaigė į šį rajoną vedančio kelio remontą.
nuotrauka
2024-07-11 13:28
Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje šiemet toliau tiesiamas pietinis aplinkkelis. Šiuo metu darbai vyksta ruože nuo Vytauto gatvės iki Dariaus ir Girėno gatvės.
nuotrauka
2024-07-11 13:21
Atsinaujinančios energetikos investicinių fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management", vykdanti veiklą Baltijos bei Vidurio Rytų Europos šalyse, ir bankas „Swedbank AS" susitarė dėl 20 mln. eurų finansavimo 57 MW galios saulės jėgainių portfelio statyboms Latvijoje.
nuotrauka
2024-07-11 09:38
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė virš 13 tūkst. gyventojų paraiškų. Iš Energetikos ministerijos skirtų 40 mln. eurų, jau rezervuot...
nuotrauka
2024-07-10 07:24
Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.
nuotrauka
2024-07-09 11:03
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didėjo 5 proc. ir vidutiniškai siekė 99,70 Eur/MWh.
nuotrauka
2024-07-09 09:52
Antakalnio seniūnijos teritorijoje pradedami Moliakalnio ir P. Morkūno gatvių dalių atnaujinimo darbai. Šiose Dvarčionių gyvenamajame rajone esančiose gatvėse, užtikrinant saugų tiek pėsčiųjų, tiek automobilių judėjimą, bus paklota nauja asfalto danga, įrengti šaligatviai, pakeistas apšvietimas.
nuotrauka
2024-07-09 09:45
Didėjant vandenilio gamybos apimtims ir susiduriant su jo saugojimo problemomis, KTU mokslininkai siekia ištirti požeminio vandenilio saugojimo Lietuvoje galimybes. Projekto tikslas – prisidėti prie vandenilio energijos saugojimo infrastruktūros kūrimo ir skatinti švarios bei tvarios energijos spren...
nuotrauka
2024-07-05 14:13
„Via Lietuva“ toliau vykdo darnaus judumo infrastruktūros plėtrą šalyje – iki šių metų pabaigos planuojama įrengti daugiau nei 40 km naujų bei suremontuoti netoli 30 km pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje.
nuotrauka
2024-07-04 13:50
Prieš dešimtmetį įvykęs Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų sujungimas buvo tarsi Lietuvos aviacijos pakilimas naujam skrydžiui. Dešimtmetį skaičiuojanti Lietuvos oro uostų kelionė buvo pažymėta įspūdingų projektų. Visi jie stiprina Lietuvos aviacijos pozicijas regione, padeda auginti ekonomiką ir...
nuotrauka
2024-07-04 13:29
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra ir Aplinkos projektų valdymų agentūra kviečia įmones ir toliau konsultuotis dėl naujų finansavimo priemonių investicijoms į atsinaujinančių energijos išteklių bei švaresnės gamybos, energijos vartojimo efektyvumo technologijų diegimo pr...
nuotrauka
2024-07-04 09:36
Iki liepos 1 d. Lietuvos verslo įmonės buvo kviečiamos teikti paraiškas įgyvendinti klimato kaitos švelninimo projektus besivystančiose šalyse, diegiant atsinaujinančius energijos išteklius ir perduodant gerąją Lietuvos patirtį. Per tris mėnesius Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 10 ...
nuotrauka
2024-07-03 09:29
idžiausio Baltijos šalių viešo elektromobilių įkrovimo tinklo operatorė bei techninės ir programinės įrangos kūrėja „Inbalance grid" susitarė dėl strateginės plėtros su stambiu Lenkijos prekybos tinklu „Stokrotka". Lietuvos bendrovė įdiegs ir valdys išmaniąsias įkrovimo stoteles ties 114 „Stokrotka"...
nuotrauka
2024-07-02 15:04
Vilniaus miesto savivaldybė pristato sostinės gynybos politikos planą, kurį sudaro dvi pagrindinės – civilinės saugos stiprinimo ir paramos gynybai – dalys. Planuojama įsigyti kontrmobilumo priemonių, įrengti treniruočių erdvę dronams, plėsti priedangų tinklą.
nuotrauka
2024-07-01 09:41
Abipus Nemuno krantų ryškėjant dviejų naujų tiltų vietoms, visuomenei oficialiai pristatyta ir būsima trečioji. Šįkart – per Nerį. 312 metrų ilgio dviratininkų ir pėsčiųjų tiltas taps itin svarbia jungtimi tarp Senamiesčio ir Vilijampolės. Statybas planuojama pradėti jau kitąmet.
nuotrauka
2024-06-28 14:49
„Via Lietuva“ šiais metais didina savo veikloje taikomus aplinkosauginius sprendimus. Dar šiais metais įmonė ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus įrengs saulės modulius. Jų pagaminta žalioji energija bus naudojama kelio ženklų apšvietimui.
nuotrauka
2024-06-27 10:24
AB „Via Lietuva“ priklausančiame valstybinės reikšmės krašto kelyje Nr. 164, ruošiantis tilto per Šunijos upę rekonstravimo darbams, greta įrengtas laikinasis tiltas, kuriuo darbų laikotarpiu ir bus kreipiamas visas šia atkarpa važiuojantis transporto srautas.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Įmonės GERBŪVIO PROJEKTAI apyvartas augina plečiamas paslaugų paketas ir kelių projektai

Įmonė „Gerbūvio projektai“ įgyja pagreitį. Jau trečius metus sparčiai auga užsakymų portfelis, o nuo 2020 m. apyvarta kasmet auga kone dvigubai. 2023-aisiais įmonė tempo nemažino.