„Šių investicijų tikslas – ne tik sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, bet ir paskatinti gyventojus bei verslą naudoti pažangias technologijas, siekiant ilgalaikės ekonominės naudos. Šis finansavimas atvers naujas galimybes žaliųjų technologijų diegimui ir yra svarbus žingsnis kovoje su klimato kaita“, – sako pranešime cituojamas aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) skiriama 64 mln. eurų – iš jų 44 mln. eurų individualių namų renovacijai, 20 mln. eurų daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui.

Mažiau taršaus transporto įsigijimo ir naudojimo skatinimui, infrastruktūros sukūrimui ir jos plėtrai numatyta 24,6 mln. eurų, iš kurių visuomeninio transporto ir darnaus judumo skatinimui (paspirtukai, dviračiai, dalijimosi paslauga, viešojo transporto bilietai) – 8 mln. eurų, mažiau taršių automobilių įsigijimo skatinimui fiziniams asmenims, įskaitant elektrinius motociklus, elektrinius mopedus – 5 mln. eurų. Netaršių varomų elektra arba vandeniliu sunkiųjų N3 klasės transporto priemonių įsigijimo skatinimui skiriama 11,6 mln. eurų.

Juridinių asmenų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo skatinimui suplanuota 12,1 mln. eurų. Bus finansuojamos ir privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, tam numatyta 5 mln. eurų.

Fluorintų dujų naudojimo mažinimui atiteks 7,1 mln. eurų, antros kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui – 7 mln. eurų. Medžių savaiminukų išsaugojimui ir įtraukimui į miško žemės apskaitą – 4 mln. eurų.

2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plane planuojamos bendros pajamos – 358,6 mln. eurų, iš kurių 111,7 mln. eurų dar buvo nepaskirstyti konkrečioms finansavimo kryptims, nes buvo rezervuoti NEKSVP priemonėms įgyvendinti. Kitos lėšos buvo paskirstytos 2022 m., kvietimai skelbti 2022-2023 m.

Parenkant NEKSVP priemones, kurios gali būti finansuojamos programos lėšomis, prioritetas buvo teikiamas papildomoms priemonėms, kurios neturi kitų patvirtintų finansavimo šaltinių, joms įgyvendinti negalima naudotis Europos Sąjungos investiciniais fondais, kitomis programomis. Atsižvelgta ir į jų aplinkosauginį efektyvumą (skaičiuotas planuojamas ŠESD kiekio sumažinimas), įgyvendinimo efektyvumą ir paprastumą.

Prioritetas buvo teikiamas ir toms priemonėms, kurioms parengti finansavimo tvarkos ar aprašai ir jos jau buvo administruojamos. Šios priemonės būtų įgyvendinamos greičiau, kvietimus būtų galima skelbti šiais metais. Taip pat priemonėms, kurios pasieks didesnę naudos gavėjų grupę ir pridėtine verte pasinaudos daugiau subjektų.