Atnaujinta direktyva įpareigoja visas įmones, kurių vidutinis energijos išteklių – elektros, dujų ir kitų energijos rūšių – suvartojimas per ankstesnius 3 metus viršija 2,8 GWh (10 TJ) rengti energijos vartojimo auditus kas ketverius metus. Tai reiškia, kad į tokią imtį patenka ne vien didelės, bet ir dalis vidutinių įmonių. Didžiausios – per ankstesnius 3 metus suvartojančios daugiau nei 23,8 GWh (85 TJ) – privalės įsidiegti ir energijos naudojimo valdymo sistemą. Direktyva galioja ne tik verslui – viešosios institucijos nuo šiol turės ne tik kasmet atnaujinti po 3 proc. pastatų ploto, bet ir sutaupyti 1,9 proc. energijos. Įtaką turėtų pajusti visos valstybės gyvenimo sritys, nes galutinė per metus sutaupyti privalomos energijos dalis didinama nuo 1,49 proc. 2024 m. iki 1,9 proc. 2030 m.

Asta Vaitulevičė.

„Ignitis ON“

nuotr.

Pasak pranešime cituojamos Astos Vaitulevičės, „Ignitis grupė" energetinio efektyvumo programos vadovės, drauge su direktyvos atnaujinimu patvirtinti ir ambicingesni tikslai, ir gerokai praplėstas subjektų, kuriems jie keliami, ratas. Visgi nereikėtų to baimintis ir į naujuosius reikalavimus žiūrėti kaip į papildomas išlaidas, nesuteikiančias pridėtinės vertės. Atvirkščiai – tai atveria naujas galimybes. „Direktyvos autoriai deklaruoja, kad pagrindinis naujų reikalavimų tikslas yra mažinti poveikį aplinkai kartu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir didinant valstybių bei įmonių konkurencingumą per energetinio efektyvumo priemones. Taikomos priemonės mažina energijos suvartojimą išlaikant arba didinant veiklos apimtis, o tai kelia pranašumą tiek vietiniu, tiek globaliu mastu", – teigia ji.

Tarp naujovių – viešinamas auditas ir veiksmų planas

Auditą, energijos suvartojimo požiūriu įvertinantį visą ūkį nuo technologinių procesų iki pastatų ir transporto, pagal atnaujintą direktyvą nuo šiol turės atlikti ne tik daugiau įmonių. Gautą audito rezultatą – ataskaitą – jos privalės paversti konkrečių efektyvinimo veiksmų ir priemonių planu, su kuriuo susipažinti bei parašu patvirtinti bus įpareigojami įmonių vadovai, todėl tai neturėtų būti dar vieni tik institucijoms formaliai teikiami dokumentai.

Direktyva nurodo, kad valstybės narės, tarp kurių ir Lietuva, turės parengti programas, pagal kurias įmonės būtų skatinamos atlikti energijos vartojimo auditus ir vėliau įgyvendinti tų auditų rekomendacijas. Tikėtina, kad audito ataskaitoje nurodytas trumpuoju laikotarpiu atsiperkančias priemones įgyvendinti bus būtina. Įmonėms reikės parengti ir veiksmų planą, o jo įgyvendinimo progresą įmonės turės viešinti, todėl paskelbti duomenys gali sulaukti ne tik prižiūrinčių institucijų, bet ir visuomenės dėmesio.

A. Vaitulevičė pabrėžia, kad nors auditui reikalingus matavimus atlieka išorės ekspertas, tačiau tikslus jam kelia ir apimtį nurodo patys įmonės atstovai. Energetinio efektyvumo programos vadovė atkreipia dėmesį, jog nutinka ir taip, kad audituojama įmonė nusivilia gautu rezultatu, nes nesuformulavo aiškios sprendžiamos problemos. Galutinius sprendinius, kaip įgyvendinti rekomendacijas – kokiais etapais, taip pat priima įmonė, todėl nereikėtų tikėtis, kad visus atsakymus atneš auditorius.

„Šio audito pagrindu kuriamas veiksmų planas taip pat bus tiek kokybiškas, kiek tikslingai bus suformuluotos užduotys auditoriui. Tinkamai atliktas auditas gali tapti pirminiu šaltiniu visai įmonės energijos valdymo ir tvarumo strategijai. Be to, nepriklausomos trečiosios šalies įžvalgas gali pasitarnauti kaip svertas įtikinti atsakingus vadovus poreikiu investuoti į energetinio efektyvinimo priemones, todėl skatinu nepažiūrėti į šią priemonę atsainiai. Be to, privalomų energijos auditų nepalikite paskutiniam mėnesiui – siekiant kokybės, reikia surinkti nemažai duomenų, o tai užtrunka", – įmonių daromas klaidas apibendrina ekspertė.

Freepik nuotr.

Suvartojimo duomenys – ne tik sąskaitoms

Kokybiškam auditui reikalingi tikslūs duomenys už paskutinius 3 metus, todėl kitas patarimas įmonėms – skaitmenizuoti energetinių rodmenų surinkimą. Tai nereikalauja didelių investicijų, gali būti įgyvendinama etapais, ir atneša didelę naudą, nes padeda tiksliai stebėti įmonės energijos ūkį ir strateguoti jos valdyseną.

Anot A. Vaitulevičės, duomenys yra lyg rentgenas šiuolaikinės organizacijos veiklai – išryškina privalumus ir trūkumus, eliminuoja subjektyvumą ir leidžia skaičiams atidengti probleminius taškus. Skaitmenizavimas eliminuoja juos surinkti būtinų gausių žmogiškųjų resursų poreikį, atveria pilkąsias zonas realiuoju laiku.

„Sugedusios įrangos pakeitimas naujesne nėra jau sukurtas maksimalus energetinio efektyvumo rezultatas. Aktualu pakeistos įrangos suderinamumas su kitais procesais, optimalus galios išnaudojimas. Rekomenduoju energijos suvartojimo duomenis pasitelkti efektyvumui kurti, mažinant švaistymą, o ne tik sąskaitoms apmokėti", – pataria ekspertė.

Bendrovės

„Sunly“

nuotr.

 

Energijos valdymo planas – žvelgiant į perspektyvą

Nors struktūruotą ir tarptautinius standartus atitinkančią energijos naudojimo vadybos sistemą privalės įsidiegti tik didžiosios, energijai imlios įmonės, galvojant apie išteklių švaistymą, energijos valdymo planą pasirengti prasminga visoms organizacijoms siekiant konkurencinio pranašumo bei mažinant priklausomybę nuo energijos kainų pokyčių. „Be sistemiško požiūrio bet koks pavienis energijos taupymo veiksmas tėra tik remontas, kuris nebūtinai atsipirks. Tik apgalvoti ir nuoseklūs pokyčiai neša apčiuopiamą naudą ilguoju laikotarpiu", – sako energetinio efektyvumo programos vadovė.

Energijos valdymo planas apima tokias dalis kaip tikslo, ko siekia įmonė energijos naudojimo srityje, ir priemonių identifikavimas bei įgyvendinimo plano parengimas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, atsakingų asmenų priskyrimas.

„Energijos valdymo plane kuriama simbiozė tarp atsinaujinančios energijos išteklių generuojamos energijos ir pastarosios efektyvaus panaudojimo pagal įmonės veiklos specifiką, siekiant energijos panaudojimo realiu laiku. Mažinant energijos švaistymą, sąnaudos gaminamai produkcijai ar teikiamai paslaugai mažėja. Dėl to atsinaujinančios energijos šaltiniai gali padengti daugiau veiklai reikalingos energijos. Tokiu būdu švelninama rizika ir trumpinama energijos tiekimo grandinė. Siūlau įtraukti ne tik šiandien prieinamus komercinius sprendimus, tačiau ir besivystančias inovatyvias technologijas, ir sekti jų pritaikymo verslui progresą", – teigia A. Vaitulevičė.