Nagrinėtoje byloje, kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, ieškovė su statytoju (užsakovu) buvo sudarę projekto valdymo sutartį.  Ieškovė, veikdama pagal šią sutartį, su statinio projektuotoju sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią projektuotojas įsipareigojo parengti stogo projektą. Statinio projektuotojas savo civilinę atsakomybę apdraudė pas draudikę (atsakovę) ir parengęs statinio darbo projektą perdavė jį ieškovei. Eksploatuojant statinį paaiškėjo jo defektai, atlikus ekspertizes nustatyta, kad jų atsiradimą lėmė statinio projektuotojo veiksmai netinkamai atliekant darbus.

Ieškovė kreipėsi į draudikę dėl draudimo išmokos, bet, jai atsisakius išmokėti, ieškovė pareiškė ieškinį teisme, nurodydama, kad dėl paaiškėjusių statinio stogo defektų užsakovas atsisako priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, o apeliacinės instancijos teismas – atmetė, konstatavęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo, nes, pagal draudimo sutartį, tokį reikalavimą gali reikšti tik statytojas, rašoma pranešime.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai statinio statybos valdytojas projekto valdymo sutartyje yra prisiėmęs su sėkmingu projekto įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus ir užsakovas dėl paaiškėjusių statinio ar tam tikrų jo dalių trūkumų atsisako priimti darbus, šio statinio valdytoju ir toliau išlieka statinio statybos valdytojas, nors statybos procese naujo statinio savininkas nuo jo teisėto sukūrimo momento ir tampa statytojas. Iš to išplaukia, rašoma pranešime, kad statinio statybos valdytojui kyla pareiga pašalinti statinio defektus savo ar kalto dėl jų atsiradimo asmens sąskaita.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tol, kol užsakovą ir statinio statybos valdytoją projekto valdymo sutarties pagrindu sieja pavedimo teisiniai santykiai, statinio statybos valdytojas, atsakingas už tinkamą statinio statybą ir įrengimą bei trūkumų šalinimą, turi teisę iš kaltų asmenų ar jų draudikų reikalauti atitinkamai pašalinti defektus ar išmokėti draudimo išmoką. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis statinio statybos valdytojas vertintinas kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas, turintis savarankišką reikalavimo teisę į draudimo išmoką, taigi ir kaip suinteresuotas asmuo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.