Laiko persukimas – vis mažiau pagrįstas sprendimas

Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė teigia, kad mokslinėje bendruomenėje vis ryškėja tendencija laikrodžių persukimą vertinti kritiškai. Anksčiau ši sistema buvo grindžiama energijos taupymo logika, tačiau šiandien vertinimas gerokai platesnis – atsižvelgiama ir į poveikį miegui, sveikatai, saugumui bei žmogaus biologiniams ritmams.

Miego medicinos ir chronobiologijos specialistai vis dažniau pabrėžia, kad sezoninis laiko kaitaliojimas nėra palankus žmogui. Jei būtų nuspręsta jo atsisakyti, mokslinėje literatūroje dažniau palaikomas nuolatinis standartinis, arba žiemos, laikas, nes jis geriau dera su natūraliu cirkadiniu ritmu.

Poveikis sveikatai ir kasdieniam funkcionavimui

Mokslininkai išskiria du pagrindinius klausimus: ar pats laikrodžių persukimas yra žalingas ir koks laiko režimas būtų tinkamiausias, jei jo būtų atsisakyta. Dėl pirmojo klausimo jau pasiektas gana tvirtas sutarimas – ypač pavasarinis persukimas siejamas su trumpalaikiais neigiamais padariniais.

Pastebimas blogesnis miegas, sumažėjęs budrumas, tam tikrų sveikatos rodiklių pablogėjimas ir net didesnė avaringumo rizika. Todėl vertinant ne tik energijos, bet ir visuomenės gerovės aspektus, ši praktika vis dažniau laikoma pasenusia.

Energijos taupymo efektas – minimalus

Nors istoriškai laikrodžių persukimas buvo siejamas su energijos taupymu, šiandien tokia nauda vertinama kaip labai ribota. Šiuolaikinėje ekonomikoje energija naudojama ne tik apšvietimui – didelę dalį sudaro šildymas, vėsinimas, IT infrastruktūra ir paslaugų sektorius.

Tyrimai rodo, kad bendras metinis energijos sutaupymas dažniausiai yra labai mažas ir kai kuriais atvejais statistiškai artimas nuliui. Be to, rezultatai stipriai priklauso nuo klimato, gyvenimo būdo ir energetinės infrastruktūros. Kai kuriose šalyse ilgesni šviesūs vakarai netgi gali padidinti energijos vartojimą dėl didesnio vėsinimo poreikio.

Technologijos keičia žaidimo taisykles

Svarbi priežastis, kodėl laikrodžių persukimo argumentai silpnėja, yra technologinė pažanga. Šiandien energijos taupymą galima užtikrinti daug efektyviau naudojant LED apšvietimą, judesio ir buvimo jutiklius, dienos šviesos daviklius, išmanias pastatų valdymo sistemas bei saulės elektrines.

Tokie sprendimai leidžia tiksliai reguliuoti energijos vartojimą nepriklausomai nuo to, ar laikrodis persuktas, ar ne. Tai reiškia, kad sezoninis laiko kaitaliojimas praranda savo praktinę prasmę.

Kitų šalių patirtis – nevienareikšmė

Dalis pasaulio valstybių jau atsisakė sezoninio laiko kaitaliojimo. Tarp jų – Azerbaidžanas, Iranas, Jordanija, Namibija, Samoa, Turkija ir Urugvajus. Vienas dažniausiai aptariamų pavyzdžių yra Turkija, kuri nuo 2016 metų pasirinko nuolatinį vasaros laiką.

Tyrimai rodo, kad reikšmingo energijos sutaupymo nepasiekta – pasikeitė tik vartojimo pasiskirstymas per parą. Tuo tarpu Portugalijos patirtis atskleidė kitą problemą: pasirinkus „vasariškesnį“ režimą, išryškėjo tamsių rytų neigiamas poveikis, ypač vaikams ir mokyklų darbui.

Mokslas labiau palaiko žiemos laiką

Jei būtų atsisakyta laikrodžių persukimo, moksliniu požiūriu labiau palaikomas nuolatinis žiemos laikas. Jis yra artimesnis saulės laikui, todėl geriau atitinka natūralų šviesos ir tamsos ciklą bei žmogaus biologinį laikrodį.

Nuolatinis vasaros laikas, ypač šiauresnėse šalyse, reikštų dar tamsesnius žiemos rytus, o tai neigiamai veiktų tiek vaikus, tiek dirbančiuosius ankstyvomis valandomis.

Sprendimas – lankstesnis gyvenimo organizavimas

Mokslininkai vis dažniau akcentuoja, kad problemą reikėtų spręsti ne keičiant laikrodį, o prisitaikant prie žmogaus biologijos. Tai reiškia lankstesnes darbo pradžios valandas, hibridinį darbą, geresnį pamainų planavimą ir didesnį dėmesį natūraliai šviesai bei miego higienai.

Ypač svarbi tema – vėlesnė pamokų pradžia mokyklose. Tyrimai rodo, kad ankstyvos pamokos neigiamai veikia paauglių miegą, budrumą ir mokymosi rezultatus.

Galutinė išvada aiški: efektyvesnis kelias nei laikrodžių sukiojimas yra ne bandymas keisti laiką visai visuomenei, o gebėjimas protingiau organizuoti kasdienį ritmą.