Pasak mokslininkų, svarbiausia – organizaciją vystyti kryptingai. Todėl taikyti visus modelius vienu metu nerekomenduojama. Be to, netikslinga šiuos modelius diegti etapais.

„Organizacinio modelio įgyvendinimą organizacijoje galima priimti kaip tam tikrą institucinę logiką. Pavyzdžiui, jei įmonė laikosi darnumo institucinės logikos, ji taiko su tvarumu susijusią praktiką visoje savo veikloje. Populiarių organizacijos formų pritaikymas gali padidinti organizacijos veiklos legitimaciją suinteresuotų šalių akyse. Taip pat gali padidinti užsakymų skaičių, žiniasklaidos dėmesį ar pritraukti į įmonę talentingesnių darbuotojų“, – KTU pranešime cituojamas Mantas Vilkas, Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius.

Neseniai išleistoje monografijoje KTU mokslininkai aptaria dažniausiai Lietuvoje pasitelkiamus įmonių organizavimo modelius ir jų poveikį įmonės veiklos sėkmingumui. Pastebėta, kad aukšti kokybės ir inovatyvumo pasiekimai susiję su finansinių pajamų augimu. Skaitmenizacijos gebėjimai lemia didesnį įmonių produktyvumą. Tokius rezultatus atskleidė 500 Lietuvoje veikiančių pramonės įmonių tyrimas.

„Išsiaiškinta, kad įmonių, kurios išsiskiria aukšta produkcijos kokybe, finansinis augimas didesnis. Kokybė ir išlaidų optimizavimas – pagrindinės taupių („Lean“) organizacijų savybės. Kita vertus, inovacijų plėtra, kuri siejama su „Agile“ įmonėmis, taip pat lemia didesnį pajamų augimą. Galiausiai skaitmenizacijos gebėjimai yra naudingi visoms organizacijoms ir prisideda prie aukštesnio produktyvumo“, – teigia monografijos „Organizational Models for Industry 4.0“ bendraautorius M. Vilkas.

Sprendimų priėmimui trūksta realių duomenų

Naujausioje monografijoje, kuri iš dalies paremta visos Europos pramonės tyrimais, mokslininkai daugiausia dėmesio skiria Lietuvos pramonės sektoriui. Pasak M. Vilko, nors pramonė yra didžiausias sektorius Lietuvoje, sukuriantis 22 proc. bendrojo vidaus produkto, tyrimų šioje srityje vis dar trūksta.

„Todėl politiniai ir organizaciniai sprendimai Lietuvoje dažniausiai grįsti imitacija ir ekspertų intuicija, o ne realiais duomenimis. Siekiame plėsti tyrimų apimtį, didinti šios srities žinių ribas – tai leistų tiek organizacijoms, tiek politiką formuojančioms institucijoms priimti įrodymais grįstus sprendimus“, – tikina KTU EVF profesorius.

Lietuvoje veikia apie 8 tūkst. gamybos įmonių, kuriose dirba 20 proc. šalies darbuotojų. Apie 65 proc. produkcijos eksportuojama. Be to, pramonės sektoriui tenka beveik 70 proc. šalies mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) išlaidų.

KTU mokslininkai gautas išvadas pagrindė empiriniais tyrimais, kurie atlikti 500 pramonės organizacijų, veikiančių Lietuvoje. Šis sektorius, anot M. Vilko, itin dinamiškas, įdomus ir labai svarbus.

„Pandemija pabrėžė šio sektoriaus svarbą – kol paslaugų sektoriuje visa veikla buvo sustojusi, pramonė ir toliau generavo stabilias pajamas tiek valstybei, tiek darbuotojams“, – sako KTU profesorius.

Populiariausios – „Lean“ praktikos

Monografijoje aptariami populiarūs organizaciniai šablonai, jų paplitimas bei galima nauda: „Lean“, kurio pagrindinis tikslas – pasiekti aukštą kokybę su mažomis gamybos sąnaudomis; „Agile“ – pasiekti tokią situaciją, kad kiekvienas klientas gautų tai, ko nori, t. y. masinis asmeninis pritaikymas; ir į paslaugas orientuotas modelis, kai organizacijos daugiau dėmesio skiria ne patiems produktams, o juos aptarnaujančioms paslaugoms.

Tyrimas atskleidė, kad labiausiai organizacijoje paplitusios „Lean“ praktikos – jas taiko 50 proc. Lietuvos pramonės įmonių. 20 proc. organizacijų vadovaujasi „Agile“ metodika ir tik mažiau nei 5 proc. įmonių yra orientuotos į paslaugas – dauguma jų yra inžinerinės įmonės.

„Lyginant su kitais sektoriais, „Lean“ praktikas dažniausiai taiko maisto pramonės įmonės. Pastebėta, kad „Lean“ metodus daugiau linkusios naudoti didesnės organizacijos. Skaitmenines inovacijas dažniau perima didelės inžinerijos įmonės, palyginti su kitų sektorių ir įvairaus dydžio įmonėmis. Paslaugas plačiau teikia inžinerinės organizacijos, kurios savo gaminius pritaiko pagal individualius poreikius“, – pastebi M. Vilkas.

Modelio pasirinkimas neužkerta kelio ugdyti naujas kompetencijas

Nors monografija paremta Lietuvoje veikiančių įmonių duomenimis, joje nagrinėjamos temos svarbios pasauliniame kontekste. Pavyzdžiui, neseniai išvystytas į paslaugas orientuotas modelis kelia klausimą, ar organizacija gali vienu metu taikyti kelis modelius.

„Iš esmės atsakymas į šį klausimą yra ne – taip elgtis nerekomenduojama. Nors tam tikros šių trijų modelių praktikos iš dalies sutampa, jų tikslai skiriasi ir gali būti labai sudėtinga juos suderinti“, – tikina M. Vilkas.

Be to, pasak jo, nerekomenduojama, kaip teigia paplitęs požiūris, žvelgti į „Lean“, „Agile“ ir į paslaugas orientuotus organizacijos modelius kaip į organizacijos vystymosi etapus. Jei įmonei svarbus asmeninis produktų pritaikymas, kuo pasižymi „Agile“ įmonės, ji neturėtų planuoti pirmiausia tapti „Lean“, o tuomet vystyti produktų asmeninio pritaikymo gebėjimus.

„Jei siekiama tapti „Agile“ ar į paslaugas orientuota įmone, organizacija turėtų ir derintis prie šio modelio bei jį palaikančių vertybių ir praktikų“, – teigia M. Vilkas.

Remdamiesi tyrimo išvadomis, monografijos autoriai neskatina įmonių taikyti dviejų ar net visų trijų modelių vienu metu ir pasirinkti vieną iš jų. Tačiau, pavyzdžiui, taikydama „Lean“ modelį ir realizavusi dalį tikslų, įmonė turi galimybę ugdyti kompetencijas, susijusias su kitais modeliais. Tarkime, buvo konkuruojama kaina ir aukšta kokybe prie mažų kaštų, bet, pasikeitus verslo aplinkai, tenka keisti strategiją ir galbūt orientuotis į skaitmeninius sprendimus, leidžiančius teikti asmeniškai pritaikomus produktus.

Anot mokslininkų, novatoriškos įmonės, tokios kaip „Toyota“, įgyvendina precedento neturinčias naujoves, nenustodamos veikti pagal „Lean“ modelį.

Lietuvoje skaitmeninės inovacijos įsisavinamos greičiau

„Mūsų tyrimai rodo, kad finansinis augimas susijęs su organizacijos veiklos kokybe, gebėjimu diegti naujoves. Skaitmeninimo kompetencijos leidžia pasiekti didesnį našumą visuose organizacijos modeliuose, – teigia pašnekovas. – Be to, tyrimas atskleidė, kad didelės įmonės yra labiau linkusios į skaitmenines naujoves“.

Lietuvos pramonės skaitmenizacijos lygis, M. Vilko teigimu – vidutinis, lyginant su kitomis Europos šalimis. Tačiau kitų tyrimų duomenys rodo, kad jaunuose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, veikiančios organizacijos sparčiau įgyja skaitmeninimo kompetencijas. Kai vidutiniškai, tarkim, Vokietijos ar Šveicarijos įmonei tam tikrų skaitmeninių gebėjimų įgijimas gali užtrukti apie 16-ka metų, Lietuvoje gali užtekti 11-os metų.

Pasak KTU EVF profesoriaus, pasitaiko atvejų, kai tarptautinės įmonės Lietuvoje įkuria savo skaitmeninimo padalinius, kurie vėliau savo praktikas perkelia į būstines užsienio šalyse.

„Tai nereiškia, kad Lietuvos gamybos sektorius įsivyraus Europoje, nes kai kurios šalys yra nusistovėjusios galutinių produktų gamintojos ir istoriškai stipriai įsitvirtinusios skirtingose rinkose. Tačiau, manau, kad Lietuvos įmonės sparčiau diegia skaitmenines inovacijas“, – sako M. Vilkas.