„Kas penktas Lietuvos gyventojas per artimiausius 3 metus tikisi pradėti verslą, o 9 iš 10 jų įregistruoja verslą internetu. Ministerija įvairioms verslumo priemonėms, skirtoms tiek pradedantiesiems jauniems verslininkams, tiek ir patirtį turintiems vyresnio amžiaus asmenis, šiais metais skirs 2,8 mln. eurų. Taip kuriame daugiau galimybių mūsų šalies gyventojams", – sako pranešime cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Registrų centro duomenimis, 2023 metais šalyje įregistruota iš viso 15,7 tūkst. naujų juridinių asmenų.

„Paskutinį kartą toks didelis naujai registruotų juridinių asmenų skaičius fiksuotas 1997 metais, kuomet juridinių asmenų registravimą vykdė savivaldybės, ministerijos ir kitos institucijos. Šiuo metu didžioji dalis naujų juridinių asmenų registruojama internetu per Registrų centro savitarną. Pastaruoju metu naujų įmonių ir organizacijų skaičius nuosekliai augo, per metus vidutiniškai būdavo įregistruojama apie 13 tūkst. juridinių asmenų. Suaktyvėjimas pastebėtas per pandemiją, o štai pernai naujų juridinių asmenų skaičius buvo didžiausias per 25 metus", – kalba pranešime pacituota Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovė Aistė Gudaitienė.

Juridinių asmenų registro duomenimis, per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį daugiausiai naujų juridinių asmenų įregistruota 1991 metais – iš viso net 41,1 tūkstančio. Tačiau iki šiandien iš jų likę mažiau nei dešimtadalis – apie 4 tūkstančius. Dideli kiekiai naujų juridinių asmenų buvo registruojami per visą 1991-1997 metų laikotarpį, tačiau didžioji dalis šių juridinių asmenų šiuo metu jau yra išregistruoti.

Populiariausia teisinė forma – mažoji bendrija

Registrų centro analitikai pastebi, kad pastaruoju metu verslą pradėti nusprendusiems asmenims patraukliausia teisinė forma yra mažoji bendrija. Praėjusiais metais iš 15,7 tūkst. naujų juridinių asmenų 9,3 tūkst., arba beveik 60 proc. buvo būtent mažosios bendrijos, tad tendencija išlieka.

Freepik

iliustracija

„Mažųjų bendrijų patrauklumas tarp naujų juridinių asmenų steigėjų stebimas pastaruosius ketverius metus. Lūžio metai buvo 2020-ieji, kuomet pirmąkart šalies istorijoje tarp naujų juridinių asmenų populiariausia forma buvo mažoji bendrija, o ne iki tol ilgą laiką pirmavusios uždarosios akcinės bendrovės. Nuo to laiko mažųjų bendrijų dalis tarp naujai steigiamų įmonių tik didėjo ir praėjusiais metais jos sudarė beveik 60 proc. visų naujai įregistruotų juridinių asmenų", – kalba A. Gudaitienė.

Anot jos, mažųjų bendrijų populiarumą lemia patogi ir nesudėtinga šios teisinės formos juridinių asmenų steigimo procedūra, patraukli valdymo struktūra, mokestiniai aspektai.

Mažiau bijoma rizikuoti

Įmonių steigimo ir konsultacijų paslaugų teikėjai mano, kad praėjusiais metais išaugusį naujų įmonių skaičių lėmė išaugęs gyventojų pasitikėjimas.

„Mano nuomone, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl 2023 metais taip išaugo įsteigtų įmonių skaičius – žmonės nebijo rizikuoti. Kurdami savuosius verslus, nauji verslininkai siekia savarankiškumo ir finansinės nepriklausomybės. Taip pat sparčiai plėtojantis rinkai tam tikrose srityse yra matomos verslo galimybės arba rinkos spragos ir, jei yra pastebimas paklausos augimas tam tikrame sektoriuje, žmonės gali norėti pasinaudoti šia galimybe", – sako pranešime cituojamas Steigiu.lt vadovas Eimantas Galvydis.

Registrų centro duomenimis, šiuo metu Juridinių asmenų registre yra įregistruota beveik 240 tūkst. juridinių asmenų. Iš jų daugiausiai – iš viso beveik 117 tūkst. – yra uždarosios akcinės bendrovės, o pastaruoju metu vis populiarėjančių mažųjų bendrijų šiuo metu yra 2,5 karto mažiau – iš viso 47 tūkstančiai.