Pasaulio ekonomika susidūrė su dviem iššūkiais

Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pasaulio ekonomika, vis dar besitvarkanti su pandemijos padariniais, patyrė dar vieną smūgį. Besitęsiantis karas ir vis didinamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai veikia pasaulio ekonomiką įvairiais kanalais – per tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų šuolius, finansų sektorių, kapitalo ir valiutų rinkas, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą.

Per mažėsiantį eksportą, galimus žaliavų importo trikdžius, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius, prognozuoja Lietuvos bankas, Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį. Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto.

Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį. 

Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą, prognozuoja Lietuvos bankas. Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės.

Dėl tebesančio itin didelio šių ir kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą. Todėl Lietuvos banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių, parengė tris scenarijus.

Šaltinis – Lietuvos bankas

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.

Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc.

Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.