Toks ekonomikos atsparumas leidžia gerinti šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę: palyginti su gruodžio mėn., ji padidinta 1 proc. punktu – iki 2,9 proc.

„Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo. Ypač nudžiugino eksporto struktūros pokyčiai ir akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Daugiau nei 9 proc. BVP siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje. Toks ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia prognozuoti, kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau.

Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 m. bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių. Mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas, prognozuoja Lietuvos bankas. Jį papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai.

Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9, o kitąmet – 5,1 proc. Tai maždaug 1 proc. punktu geresnė prognozė, nei skelbta pernai gruodžio mėn. Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus.

Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 proc. kitąmet.

Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc. 2022 m.

Keičiantis pasaulio ir Lietuvos ekonomikų situacijai, pradeda keistis ir infliacijos raida. Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos. Tai didinančiai veikia bendrąją infliaciją, ir tai bus svarbiausia jos padidėjimo priežastis 2021 m.

Vis dėlto maisto ir paslaugų kainos kyla lėčiau, todėl prognozuojama, kad infliacija tebebus palyginti nedidelė: 2021 m. – 1,6 proc. (ankstesnė prognozė – 1,1 %), o 2022 m. –1,9 proc. Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos – atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet. Darbo rinkoje padėtis per antrąją pandemijos bangą keičiasi palyginti nedaug – negausėja trumpalaikių, neturinčių darbo iki 1 mėn., bedarbių. Didelė dalis verslo prisitaikė prie darbo pandemijos sąlygomis, o valstybės pagalbos priemonės padėjo išsaugoti darbo vietas.

Bankų sektoriaus veikla, tikina Lietuvos bankas, ir toliau yra stabili. Siekdamas užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą, Lietuvos bankas 2020 m. sumažino tam tikrus kapitalo reikalavimus su sąlyga, kad atlaisvintas kapitalas turi būti skirtas galimiems nuostoliams amortizuoti ir ekonomikos augimui skatinti. Sektorius sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius – kapitalo pakankamumo rodiklis tebėra aukštas, o likvidumas metų sandūroje beveik 8 kartus viršijo minimalius reikalavimus. Indėliai bankuose 2020 m. augo beveik 30 proc. – iki 32 mlrd. Eur. Gyventojų indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau nei trečdaliu. Šią tendenciją iš esmės lėmė pandemijos poveikis – gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės neskubėjo išlaidauti ir buvo linkę kaupti pinigus.

Skolinimo tendencijos išsiskyrė. Gyventojų paskolų portfelis per metus išaugo 6,6 proc. – iki 11 mlrd. Eur. Jame dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. – iki 8,8 mlrd. Eur. Verslo paskolų portfelis sumažėjo 15 proc. – iki 7,8 mlrd. Eur. Tiesa, pažymi bankas, verslo skolinimosi poreikį sumažino valstybės pagalbos priemonės, įmonių vidaus rezervai, taip pat ir pristabdyti plėtros planai.

Bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 38 mlrd. Eur, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. Eur išlaidų palūkanoms, kurios, palyginti su 2019 m., išaugo net 65 proc. Iš esmės ši priežastis kartu su dvigubai išaugusiomis išlaidomis dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės (57 mln. Eur) lėmė, kad bankų sektoriaus pelnas sumažėjo beveik penktadaliu – iki 280 mln. Eur.